Veidas – ligų pranašas

Sakoma, kad veidas yra sveikatos atspindys. Todėl žvelgdami į save veidrodyje ir vertindami šypseną, atkreipkite dėmesį ir į ženklus, kuriuos palieka organizmas.

Žarnyno mikrobiotos sąsaja su veido būkle

Žmogaus žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų – bakterijų, virusų ir grybelių, sudarančių žarnyno mikrobiotą. Tai sudėtinga ir dinamiška sistema, atliekanti daugybę svarbių funkcijų. Ji padeda skaidyti maistą, dalyvauja gaminant kai kuriuos vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą K ir dalį B grupės vitaminų, stiprina žarnyno gleivinės barjerą bei reguliuoja imuninės sistemos veiklą. Didelė dalis imuninės sistemos ląstelių yra būtent žarnyne, todėl jo būklė tiesiogiai veikia uždegiminius procesus visame organizme.

Pakitus mikrobiotos sudėčiai, t. y. sumažėjus naudingų bakterijų ir padaugėjus potencialiai žalingų, išsivysto disbiozė. Moksliniai tyrimai rodo, kad ji siejama su padidėjusiu sisteminiu uždegimu. Oda, kaip didžiausias kūno organas ir svarbi imuninės sistemos dalis, į šiuos pokyčius reaguoja gana greitai: gali atsirasti bėrimų, paraudimų, padidėti jautrumas ar paūmėti tokios būklės kaip aknė, atopinis dermatitas ar rožinė.

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie vadinamąją žarnyno ir odos ašį – dvikryptį ryšį tarp virškinimo trakto ir odos, veikiantį per imuninę sistemą, nervinius signalus ir mikroorganizmų gaminamas medžiagas. Pavyzdžiui, žarnyno bakterijos gamina trumpųjų grandinių riebalų rūgštis, kurios padeda reguliuoti uždegiminius procesus. Tai iš dalies paaiškina, kodėl virškinimo sutrikimai ar ilgalaikis stresas dažnai sutampa su odos problemų paūmėjimu.

Kai žarnyno gleivinė pažeidžiama ir tampa pralaidesnė, į kraujotaką gali patekti bakterijų fragmentų ar kitų medžiagų, skatinančių imuninį atsaką. Toks nuolatinis, žemo lygio uždegimas siejamas su įvairiomis lėtinėmis odos ligomis ir spartesniu odos senėjimu.

Be to, žarnynas atsakingas už efektyvų maistinių medžiagų įsisavinimą. Sutrikus šiai funkcijai, gali trūkti odai svarbių medžiagų – cinko, vitamino A, B grupės vitaminų ar omega-3 riebalų rūgščių. Šios medžiagos būtinos odai atsinaujinti, riebalinių liaukų veiklos reguliacijai ir uždegimo kontrolei. Maža to, žarnyno bakterijos dalyvauja ir hormonų apykaitoje, įskaitant estrogenų metabolizmą. Sutrikus mikrobiotos pusiausvyrai gali pakisti hormonų reguliacija, o tai kai kuriems žmonėms pasireiškia hormonine akne, ypač apatinėje veido dalyje.

Veido signalai, kurių nevalia ignoruoti

Varginanti aknė. Aknė – daugelio veiksnių nulemta liga, kurios atsiradimui įtakos turi riebalinių liaukų aktyvumas, odos bakterijos (ypač Cutibacterium acnes), uždegiminiai procesai ir hormonų svyravimai. Naujausi tyrimai rodo, kad akne sergančių žmonių žarnyno mikrobiota gali skirtis nuo sveikų asmenų. Disbiozė – žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimas – gali skatinti sisteminį uždegimą, kuris savo ruožtu prisideda prie odos uždegiminių reakcijų ir bėrimų atsiradimo. Smakro ir žandikaulio sritis ypač jautri hormonų, ypač androgenų, pokyčiams. Žarnyno mikrobiota dalyvauja hormonų metabolizme, todėl jos disbalansas gali netiesiogiai paveikti hormonų pusiausvyrą ir taip prisidėti prie aknės paūmėjimo. Be to, tyrimai rodo, kad probiotikų vartojimas kai kuriais atvejais gali švelninti aknės simptomus, t. y. mažinti uždegimą ir padėti palaikyti mikrobiotos balansą.

Paraudimas, rožinė, jautri oda. Rožinė ir padidėjęs odos jautrumas dažnai siejami su lėtiniu uždegimu, kraujagyslių reakcijomis ir imuninės sistemos aktyvumu. Klinikiniai tyrimai rodo, kad rožine sergantys pacientai dažniau patiria virškinimo sutrikimų, o kai kuriais atvejais nustatomas ir mikrobiotos disbalansas. Uždegiminiai mediatoriai, gaminami tiek žarnyne, tiek odoje, gali skatinti kraujagyslių išsiplėtimą, paraudimą ir deginimo pojūtį. Tai paaiškina, kodėl kai kuriems pacientams žarnyno sveikatos gerinimas padeda sumažinti odos simptomus.

Pilkšva, pavargusi veido spalva. Odos spalva priklauso nuo kraujotakos, deguonies tiekimo ir maistinių medžiagų kiekio. Jei žarnynas neefektyviai įsisavina geležį, B grupės vitaminus, cinką ar kitus mikroelementus, oda gali įgauti blyškų, pilkšvą ar pavargusį atspalvį. Nors šie simptomai nėra būdingi vien žarnyno sutrikimams, jie dažnai pasireiškia kartu su kitais virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimais ir gali signalizuoti apie bendrą organizmo disbalansą.

Tamsūs paakiai. Dažniausiai susiję su genetika, odos plonumu, kraujagyslių išsidėstymu ar miego trūkumu. Nors vadinamoji kepenų apkrova nėra moksliškai patvirtinta jų priežastis, lėtinis uždegimas, alerginės reakcijos ar bendras organizmo nuovargis gali sustiprinti paakių tamsumą. Kai kurie tyrimai rodo, kad disbiozė ir padidėjęs žarnyno pralaidumas gali prisidėti prie uždegiminių procesų, veikiančių odos mikrokraujagysles ir pigmentaciją, todėl tamsūs paakiai kartais gali būti bendros sveikatos būklės signalas.

Egzema, dermatitas. Atopinis dermatitas ir kitos egzemos formos glaudžiai susijusios su imunine sistema ir odos barjero funkcija. Tyrimai rodo, kad sergant atopiniu dermatitu dažnai nustatomi žarnyno mikrobiotos pokyčiai ir padidėjęs žarnyno pralaidumas. Šis vadinamasis pralaidus žarnynas gali skatinti sisteminį uždegimą, kuris odoje pasireiškia bėrimais, niežuliu ir pleiskanojimu. Nors žarnynas nėra vienintelė šių ligų priežastis, jo būklė gali turėti reikšmingos įtakos simptomų intensyvumui ir gydymo efektyvumui. Kai kuriems pacientams probiotikų ar prebiotikų vartojimas padeda reguliuoti uždegiminius procesus ir pagerinti odos būklę.

Psoriazė. Lėtinė autoimuninė uždegiminė liga, pagreitinanti odos ląstelių dauginimąsi. Dėl to susidaro iškilių, šiurkščių, pleiskanojančių plokštelių, dažniausiai alkūnių, kelių ar galvos odos srityse. Tai ne vien odos problema – psoriazė laikoma sisteminiu uždegiminiu sutrikimu.

Tyrimai rodo, kad sergant sunkia psoriazės forma padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tokie pacientai turi didesnę tikimybę patirti reikšmingus širdies ir kraujagyslių įvykius, įskaitant miokardo infarktą ar insultą. Manoma, kad tai susiję su sisteminiu uždegimu, veikiančiu ne tik odą, bet ir kraujagyslių sieneles. Uždegimo žymenys, nustatomi sergant psoriaze, taip pat dalyvauja aterosklerozės – apnašų kaupimosi arterijose – procese.

Daliai pacientų nustatomi ir žarnyno mikrobiotos pokyčiai bei padidėjęs žarnyno pralaidumas. Nors priežastinis ryšys dar nėra galutinai patvirtintas, vis daugiau duomenų rodo, kad žarnyno imuninė reguliacija gali turėti įtakos sisteminiam uždegimui, būdingam psoriazei.

Vilkligė. Lėtinė autoimuninė liga, galinti pažeisti įvairius organus ir audinius: odą, sąnarius, inkstus, širdį bei nervų sistemą. Odos simptomai dažnai pasireiškia veide – būdingiausia vadinamoji drugelio formos eritema, apimanti skruostus ir nosies sritį. Tačiau galimi ir kiti bėrimai, pleiskanojimas ar padidėjęs jautrumas saulės šviesai.

Liga siejama su imuninės sistemos hiperaktyvumu ir sisteminiu uždegimu, o šie procesai gali būti susiję ir su žarnyno sveikata. Tyrimai rodo, kad kai kuriems pacientams nustatomi mikrobiotos disbalanso požymiai – sumažėja naudingų bakterijų, padaugėja patogeninių. Sutrikusi žarnyno barjero funkcija gali dar labiau aktyvinti uždegiminius procesus organizme. Panašiai kaip sergant psoriaze ar atopiniu dermatitu, padidėjęs žarnyno pralaidumas gali sustiprinti imuninį atsaką, kuris pasireiškia odos bėrimais, paraudimu ir patinimu.

Autorė Monika Budnikienė