Šiame amžiuje oro užterštumas ir deguonies stygius tampa vis didesnė problema, ypač didmiesčių gyventojams. Grynu oru gali mėgautis toli gražu ne visi pasaulio žmonės. Tačiau sveikos gyvensenos propaguotojai teigia, kad kvėpuodami užterštu oru arba netaisyklingai labai rizikuojame sveikata ir netgi keliolika metų sutrumpiname savo gyvenimą.

 

Užteršto oro grėsmės sveikataiLung-shaped,Tree,,Fresh,Air,Concept

 

Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be gryno oro. Sveikos gyvensenos specialistai vieningai sutaria, kad norint išsaugoti stiprią sveikatą, neprarasti energijos ir žvalumo, būtina kasdien pasivaikščioti gryname ore. Ne paslaptis, jog didmiesčių oras – stipriai užterštas, todėl laisvalaikiu žmonės traukia į gamtą, kad tik galėtų įkvėpti tyro oro gurkšnį. Kaip žinia, užterštas oras didina grėsmę susirgti kvėpavimo takų, taip pat nervų sistemos, net onkologinėmis ligomis. Buvimas gryname ore naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Nekeista, kodėl daug streso kasdienybėje patiriančius žmones taip traukia į gamtą, kur galima pakvėpuoti tyru oru ir pasimėgauti ramybe. Pasivaikščiojus bent pusvalandį gryname ore atsipalaiduojama, pailsi nervų sistema. Dažnai sergantiems kvėpavimo takų ligomis grynas oras tiesiog būtinas. Tokiems žmonėms patariama dažniau vaikščioti spygliuočių miške, pajūriu ar tiesiog miesto parke. Kvėpuodami juoduotu jūros ar miško oru leisite išsivalyti bronchams ir plaučiams, nurims nervų sistema, stiprės imuninė sistema. Tiesa, jeigu retai būnate gryname ore, pirmą dieną nuvykus į gamtą gali net imti svaigti galva – tokia reakcija būna, kai organizmas gauna didelį kiekį deguonies.

 

Kada prasideda deguonies badas

 

Oras tampa vis didesne vertybe užterščiausiuose pasaulio miestuose. Tyrimai rodo, kad daugelyje didmiesčių dėl oro taršos deguonies kiekis svyruoja ties žemutine riba. Mūsų aplinkoje yra daugiau nei 20 % deguonies. Jei būtų 100 % deguonies kiekis, esant aukštam atmosferos slėgiui žmogui net būtų žalingas. Kai ore sumažėja deguonies koncentracija iki 16 %, prasideda deguonies badas. Pasaulio megapolių gyventojai su tuo ir susiduria. Todėl nieko nestebina, kad kai kuriuose miestuose ne tik SPA centruose, bet ir gatvėse įrenginėjamos deguonies kabinos, į kurias galima užsukti pakvėpuoti deguonies prisotintu oru. Deguonies barokameros populiarios daugelyje šalių.

 

Kas vyksta, kai ima stigti deguonies? Kai organams ir audiniams trūksta deguonies, į tai reaguoja visos kūno sistemos, galime susirgti įvairiomis ligomis: plaučių, širdies, nervų sistemos. Žinoma, kad deguonies įsisavinimą mažina ir stresas, rūkymas, netaisyklingas kvėpavimas.

 

Kvėpavimo paskirtis

 

Organizmas negali pats apsirūpinti būtinu deguonies kiekiu – jo atsargas turime nuolat papildyti kvėpuodami. Kvėpavimo paskirtis – aprūpinti organizmą deguonimi ir pašalinti anglies dioksido perteklių. Įkvėptas deguonis per kraują patenka į plaučius. Plaučiuose paima anglies dioksidą, kuriame susikaupusios nuodingosios medžiagos. Todėl su kiekvienu įkvėpimu organizmas valosi nuo visų jame susikaupusių toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų. Kai gauname užtektinai deguonies, užkertame kelią mikroorganizmams, vėžinėms ląstelėms, virusams ir bakterijoms daugintis. Kai dėl tam tikrų negalavimų ar netaisyklingo kvėpavimo atsiranda deguonies badas, organizmas prisitaiko ir ląstelės pripranta naudoti mažai deguonies turintį orą. Dėl to kyla įvairių negalavimų, didėja širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų rizika. Taigi, dėl deguonies stygiaus pasaulyje sparčiai daugėja įvairiomis ligomis sergančių žmonių.

 

Gyvenimą pratęsti 20 metų

 

Visi žino, kad be maisto ir vandens galima išgyventi daug ilgiau nei be oro. Todėl jis mums toks svarbus.

 

Specialistų teigimu, kvėpavimas reguliuoja visus organizmo procesus. Bet ar tikrai grynas oras gali pailginti gyvenimą? Medikai sako, kad gali! Kvėpuodami taisyklingai ir švariu oru prasitęsti gyvenimą galime net 15–20 metų!

 

Deguonis mums gyvybiškai reikalingas, kad vyktų normali medžiagų apykaita, maisto medžiagos būtų paverčiamos energija, atsinaujintų ląstelės, iš organizmo pasišalintų susikaupusios nuodingosios medžiagos, normaliai funkcionuotų kraujotaka, smegenų veikla. Taisyklingai kvėpuojant galima įveikti daugybę negalavimų!

 

Ką reiškia kvėpuoti taisyklingai? Visų pirma, kvėpuoti ramiai, tolygiai, kai per minutę įkvepiama 10–15 sykių. Dažnas žmogus vidutiniškai per minutę įkvepia 15–25 kartus. Ir tik kūdikiai, maži vaikai, sveikuoliai ar nuolat atliekantys kvėpavimo pratimus per minutę įkvepia 10–15 kartų. Toks kvėpavimo dažnis sveikiausias. Tiesa, miegant kvėpavimo dažnis sulėtėja (siekia apie 12 kartų per minutę). Patyrus stresą ar aktyviai judant kvėpavimo dažnis stipriai padidėja – net iki 60 kartų per minutę.

 

Jei kvėpuojama netaisyklingai

 

Jeigu kvėpavimas paviršinis, kvėpavimo dažnis greitas, dažniausiai išsivysto hiperventiliacija bei sutrikdoma gaunamo deguonies ir pašalinamo anglies dioksido pusiausvyra. Kas tada vyksta? Pradedame anksti senti, užklumpa gausybė įvairių negalavimų, dažnai jaučiamės be jėgų ir pavargę.

 

Kvėpavimo specialistai pastebi, kad vos vienas žmogus iš dešimties kvėpuoja taisyklingai. Moterys, deja, dažniau kvėpuoja itin tankiai, negiliai. Jos yra ir daug jausmingesnės bei jautresnės. Tai reiškia, kad gauna ir mažiau deguonies. Bet kai organizme jo ima stigti, didėja įtampa, nervingumas, dažniau jaučiamas stresas, kankina nemiga, gali sutrikti medžiagų apykaita, taip pat virškinimas, ima kamuoti lėtinis nuovargis. Kai galvos smegenys negauna užtektinai deguonies, sutrinka už gerą nuotaiką atsakingo hormono serotonino išsiskyrimas, dėl ko gali užklupti depresija. Ilgainiui išlenda ir daugiau sunkių ligų. Norit, kad taip nenutiktų, išmokite taisyklingai kvėpuoti. Šiais laikais siūloma daugybė kvėpavimo kursų. Naujiems įgūdžiams įgyti gali užtekti kelių užsiėmimų, o įprotis taisyklingai kvėpuoti išsiugdo maždaug per savaitę, tik iš pradžių kasdien būtina sekti kvėpimą. Beje, deguonies stygius atsiranda ir dėl pasyvaus gyvenimo būdo bei sėdimo darbo. Jeigu tokį dirbdami nedarote pertraukų, stipriai trumpinate gyvenimą.

 

Praktiški patarimai

 
  •  Kuo dažniau vėdinkite patalpas, kuriose leidžiate laiką. Prieš miegą būtinai išvėdinkite miegamąjį. Geriausia, jei naktį langą paliksite pravirą. Kuo daugiau švaraus oro gausite, tuo kokybiškesnis bus miegas.
  •  Kvėpavimą trikdo ir netaisyklinga laikysena, todėl kaskart pasekite save, kaip sėdite.
  •  Kol įgusite taisyklingai kvėpuoti, sekite kvėpavimą. Kvėpuoti turite diafragma tolygiai, vientisai, negirdimai. Kvėpuojant neturi judėti nei krūtinės ląsta, nei pečiai – kilnojasi tik pilvas. Įkvėpiant jis išsipučia, o iškvepiant susitraukia.
  •  Norint orą apvalyti nuo nešvarumų, dulkių ir kitų mikroorganizmų, reikėtų kvėpuoti per nosį. Jeigu kvėpuosite per burną, viskas tiesiai pateks į gilesniuosius kvėpavimo takus.
  •  Deguonies atsargas padidinsite ne tik būdami gryname ore, bet ir reguliariai sportuodami, geriausia – lauke.
  •  Maistas taip pat svarbus didinant deguonies atsargas. Daugiausia deguonies suteikia grūdai, vaisiai, daržovės, riešutai, įvairios sėklos. Jeigu piktnaudžiaujate saldumynais, miltiniais patiekalais, greituoju maistu, kofeino turinčiais gėrimais, organizme stipriai sumažės deguonies.
  •  Persivalgymas taip pat susijęs su deguonies stygiumi. Pernelyg daug privalgius organizmas išeikvoja dideles deguonies atsargas maistui virškinti, įsisavinti, perdirbti ir pašalinti.
  •  Deguonies kiekį organizme mažina ir cheminiai vaistai. Juos gerkite itin atsakingai ir tik tada, kai be jų tikrai negalite išsiversti, nes jiems pasisavinti taip pat išeikvojama daug energijos.
  •  Raskite būdą, kuris padėtų susidoroti su nerimu ir įtampa, nes jeigu nuolat patiriate psichinę įtampą, senka ir deguonies atsargos. Kai stresuojate, išsiskiria daug streso hormonų, kuriems gamintis organizmas išeikvoja daug deguonies.
  •  Būtinai išmokite kvėpavimo reguliavimo pratimų, jei vargina vienas šių negalvaimų: sergate arterine hipertenzija, išemine širdies liga ar depresija. Taisyklingai kvėpuojant gerėja miegas ir kraujotaka, slopsta įtampa, mažėja lygiųjų raumenų spazmų bronchuose, tampa lengviau mesti svorį.
 

Autorius Jūratė Bratikienė