Sveikata – didžiausias turtas, neišmatuojamas pinigais. Ir nors esame atsakingi už save, susirgę patenkame į gydytojų rankas ir sveikatos sistemos girnas. Ateitis džiugina ir gąsdina vienu metu, todėl smalsu sužinoti, kas laukia.

 

Žvilgsnis į priekįA,Medical,Worker,Holding,Of,Health,Care,Icons,,Medical,Technology

 

Pasaulis nestovi vietoje. Nors mokslo pažanga, biotechnologijų naujovės nuteikia optimistiškai, entuziazmą malšina iššūkiai, susiję su klimato kaita ir didėjančia aplinkos tarša. Kaip įsivaizduotumėme mediciną 2045 m. – pusiaukelėje į XXII a.? Galbūt išnyks tradicinis amžiaus suvokimas, nes vertinsime ne kalendorinį, o biologinį amžių, pavyzdžiui, pagal ląstelių gebą regeneruoti. Galbūt nebeskaičiuosime žvakučių ant torto, amžių matuosime pagal sveikatos būklę – kiek metų jaučiamės energingi, neatsižvelgiant į gimimo datą. Deja, sveikatos priežiūros sistema ne visada spėja paskui šiuolaikinių žmonių poreikius. Viena vertus, džiugina faktas, jog gyvename ilgiau nei prieš 50-metį, o moterys lenkia vyrus vidutiniškai 5,5 metais. Kita vertus, būtent dailiosios lyties atstovės per gyvenimą ilgiau patiria lėtinį skausmą (pradedant menstruacijomis, baigiant osteoartritu), kuris ne visada kontroliuojamas tinkamai. Kokių permainų tikėtis ateityje? Atsakymą išduoda pastaraisiais metais stiprėjančios sveikatos priežiūros tendencijos.

 

Personalizuota medicina

 

Prognozuojama, kad ateityje (ne)receptiniai produktai bus individualiai pritaikyti pacientui, atsižvelgiant į genetiką. Jau dabar vystoma tendencija gydymui naudoti ne sintetines medžiagas, o asmenines ligonio kūno dalis. Pavyzdžiui, viena labiausiai išpopuliarėjusių grožio procedūrų – kraujo trombocitų injekcijos – žada, jog vis didesnę galią įgaus biotechnologijos, o ne dirbtiniai užpildai ar plastinės operacijos. Kitaip tariant, norint apgauti kalendorinius metus ir sustabdyti jaunystę, o gal panaikinti po traumų likusius randus, nereikės gultis po skalpeliu. Reikės tik užsukti į saloną, kuris primins mokslinę laboratoriją.

 

JAV Tenesio universiteto psichinės sveikatos ekspertai tiki, kad personalizuoti vaistai nuo depresijos palengvins daugelio pacientų dalią ir pagerins gyvenimo kokybę. Šiuo metu pirmą kartą paskirti antidepresantai veikia tik trečdaliui pacientų. Gydytojai žaidžia smiginį tikėdamiesi pataikyti veikliąją medžiagą. Vietoj dabartinio bandymų ir klaidų metodo atsiras galimybė skirti vaistus, kurie bus pritaikyti pacientui, atsižvelgiant į biologines ypatybes, pavyzdžiui, smegenų receptorių jautrumą, serotonino ar dopamino trūkumą ir pan., ligos bei šeimos istoriją, gretutines būkles, tokias kaip valgymo, miego sutrikimai, baimės, gyvenimo būdą ar darbo pobūdį.

 

Tikėtina, kad ligų prevencijos programos bus labiau pritaikytos unikaliems poreikiams. Pavyzdžiui, ant odos priklijuoti davikliai seks estrogenų ir progesterono kiekius, o speciali programėlė, įdiegta telefone, praneš dienas, kurios idealiai tinka apsilankyti pas ginekologą. Dirbtinis intelektas taps asmeniniu sveikatos priežiūros asistentu, kuris, atsižvelgiant į biologinius žymenis, nedelsiant informuos apie padidėjusią onkologinės ligos riziką. Tobulėjant technologijoms, kraujo mėginiai ar magnetinio rezonanso tyrimai bus daug efektyvesni, todėl nereikės papildomų invazinių procedūrų, tokių kaip kolonoskopija ar diagnostinė laparoskopija. Galbūt ginekologo kabinete pasitiks robotas, kuris gebės atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą (PAP) ir realiu laiku aptikti pavojingą žmonių papilomos viruso atmainą.

 

Tai nereiškia, kad sveikatos priežiūra bus automatizuota ir šalta. Jei dirbtinis intelektas įrašys duomenis į sistemą klausydamasis paciento ir gydytojo pokalbio, nereikės pildyti dokumentų rankomis. Medikai galės skirti daugiau dėmesio ligoniams. Technines funkcijas perims robotai, todėl personalas susitelks į asmeninį ryšį ir palaikymą. Gydymo įstaigos primins ne sterilias ligonines, o SPA centrus, kuriuose akcentuojamas komfortas ir jaukumas.

 

Grožio stereotipų pavojai

 

Nepaisant gąsdinančios mados lieknėti vartojant vaistus nuo cukrinio diabeto, prognozuojama, kad iki 2030 m. 1 iš 10 žmonių turės antsvorio ir sirgs cukralige. Gydytojai sunerimę, jog injekciniai preparatai, kurie slopina apetitą ir padeda numesti 15–25 % kūno svorio, laikomi lengva ir prieinama panacėja figūrai dailinti. Tai neturi nieko bendro su sveikata. Iškreipta kultūra, užvaldžiusi socialinius tinklus, braunasi į sporto klubus, kas reiškia, jog vaistų galimybėmis pradeda domėtis tie, kurie nori raumeningo kūno be sluoksnio riebalų.

 

Ekspertai perspėja, kad vartojant šiuos vaistus moterims padidėja traumų ir kaulų retėjimo rizika, ypač jei artimas sėslus gyvenimo būdas (silpna raumenų sistema), o mityboje trūksta baltymų (laikomasi alinančių dietų). Tai atitinka daugelio nutukimu sergančių žmonių scenarijų, jei riebalai tirpinami naudojant injekcijas ir ribojant maistines medžiagas, tačiau nesportuojant ir nestiprinant glebių raumenų. Ateitis atrodo gąsdinanti. JAV apklausos rodo, kad beveik 80 % 17-mečių mergaičių yra nepatenkintos savo kūnu, maždaug 1 iš 10 paauglių teigė, kad išbandė nors vieną svorio metimo metodą (dietas, arbatas, papildus).

 

Kita vertus, plačiai paplitęs vaistų nuo diabeto vartojimas gali padėti sumažinti su nutukimu susijusių būklių, tokių kaip širdies ligos, skaičių. Naujausi tyrimai rodo, kad medikamentas gali būti skiriamas siekiant kontroliuoti priklausomybes, tokias kaip narkotikų vartojimas, azartiniai lošimai.

 

Dėmesys vyresnei kartai

 

Didėjant ilgaamžiškumui atsiras vis daugiau inovatyvių būdų, kaip palengvinti menopauzę. Prognozuojama, jog pakaitinė hormonų terapija įgaus formą, panašią į šiuolaikines insulino pompas. Perimenopauzės laikotarpiu po oda implantavus specialų įrenginį, jis reguliariai matuos hormonų lygį ir sušvirkš reikiamą dozę. Moteris nejus simptomų atėjus menopauzei, nes kiaušidžių funkciją perims išmanieji prietaisai. Rusena viltis, jog 60–70 m. sulaukusios moterys galės gyventi visavertį gyvenimą kaip 40-metės. Sumažės su amžėjimu susijusių negalavimų, tokių kaip kaulų retėjimas ir sąnarių skausmai, dubens organų nusileidimas ir šlapimo nelaikymas, depresija ir nemiga, libido sumažėjimas. Pakaitinė hormonų terapija įgauna vis didesnę reikšmę, nes, remiantis naujausiais tyrimais, progresuojant klimato atšilimui blogėja ginekologinė sveikata. Stebima tendencija, jog didėja jaunų moterų nevaisingumas, dažnėja ankstyvo persileidimo, priešlaikinio gimdymo atvejų, ankstėja menopauzė ir sunkėja jos simptomai.

 

Sporto benefisas

 

Per pastaruosius kelis dešimtmečius moterys kardinaliai pakeitė požiūrį į sportą. Lengvas kardiotreniruotes keičia jėgos pratimai ir ne su rožiniais svarmenimis, o štangomis. Z kartą motyvuoja ne tik grožio standartai, bet ir fizinė sveikata. Šiuolaikinis jaunimas itin domisi savo kūno fiziologijos galimybėmis, nes prieinamos įvairios rodiklių sekimo programos. Didėja supratimas, kaip raumenų masė lemia medžiagų apykaitą, mobilumą, lėtinių ligų riziką, smegenų veiklą, ilgaamžiškumą. Raumenys vertinami ne kaip judėjimo aparatas, atliekantis mechaninius judesius, o kaip svarbi kūno sistema, panašiai kaip širdis, plaučiai, kepenys, inkstai. Naujausi tyrimai patvirtina, jog raumenų masė natūraliai nyksta amžėjant, tačiau procesą galima sulėtinti ir net sustabdyti pasitelkus sporto treniruotes ir optimalią mitybą. Prognozuojama, kad ateityje vis daugiau vyresnių žmonių užsiims ne tik lengvąja atletika, pavyzdžiui, ėjimu, bet tikslingai sieks sustiprinti kūną, išsaugant jėgą ir ištvermę.

 

Socialinės medijos vaidmuo

 

Šiandien kiekviena moteris gali reikšti nuomonę ne tik gyvai, bet ir virtualioje erdvėje. Atsiliepimai apie įstaigas, gydytojus, paslaugas yra kur kas efektyvesnė rinkodaros priemonė nei užsakytos reklamos. Moterys dalinasi patirtimi – teigiama ir neigiama, todėl kitos interneto vartotojos gali išvengti klaidų ar atvirkščiai – greitai rasti tinkamą sprendimą. Jei egzistuoja komercinis faktorius, vieša kritika mobilizuoja paslaugų teikėjus. Daugybė moterų ieško internete informacijos apie savo ir artimųjų ligas, randa bendruomenes, kuriose sulaukia ne tik emocinio palaikymo, bet ir gauna medicininę informaciją suprantama kalba.

 

Žinoma, socialinė medija turi savų minusų: nuo firmų, nelegaliai platinančių neregistruotus papildus, iki nuomonės formuotojų, neturinčių kompetencijos patarti sveikatos klausimais. Štai kodėl svarbu kliautis ne interneto ekspertais, o tikrais sveikatos priežiūros specialistas.

 

Psichologai perspėja, kad virtuali bendruomenė dažnai atstoja šeimą, tačiau nesumažina vienišumo jausmo. Gydytojo kabinete išgirdę klausimą, ar panašia liga nesirgo artimi giminaičiai, žmonės purto galvą, nes atsakyti negali. Bendravimas tapo oficialus ir paviršutiniškas. Tai didelė grėsmė ne tik socialine, bet ir medicinine prasme. Informacija apie šeimos ligų istoriją, paveldimas problemas perduodama iš lūpų į lūpas, jos negalima gauti jokiais kitais būdais. Žinios itin reikalingos medikams, norintiems nustatyti diagnozę, įvertinti rizikas, rasti donorus. Todėl gyvas socialinis bendravimas su artimaisiais naudingas ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė