Mikroelementų trūkumas: kaip atkurti organizmo balansą?

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, stresas, judėjimo stoka ir mitybos įpročiai gali neigiamai paveikti organizmą: sukelti nuovargį, energijos trūkumą, prastėjančią savijautą. Taip nutikus, aktyvuojami kompensaciniai mechanizmai – didėja tam tikrų medžiagų, tarp jų ir vitaminų bei mikroelementų sąnaudos, todėl ilgainiui jų galime pritrūkti. Plačiau pasakoja vaistininkė, viena iš prekės ženklo „Bioguto“ įkūrėjų dr. Vaiva Bražinskienė.

Dr. Vaiva Bražinskienė, V. Deveikytės nuotr.

Gyvensenos svarba

„Tam, kad jaustumės gerai ir būtume sveiki, turime subalansuotai maitintis, kokybiškai miegoti, išlikti fiziškai ir socialiai aktyvūs. Socialiniai ryšiai, bendravimas yra labai reikšmingi tiek fizinei, tiek psichoemocinei sveikatai, – pažymi pašnekovė. – Jei išvardintų dalykų negalime išpildyti, pavyzdžiui, netinkamai maitinamės arba nekokybiškai miegame, organizme aktyvuojami kompensaciniai mechanizmai – didėja tam tikrų medžiagų sąnaudos. Ypač dėl streso ir nuovargio eikvojamas magnis. Norint atkurti balansą organizme, reikia grįžti prie sveikų įpročių arba juos įsidiegti: išsimiegoti, subalansuotai maitintis, reguliariai judėti ir bendrauti, neužsidaryti savyje. Tam, kad greičiau galėtume jaustis savimi ir kokybiškai atlikti kasdienes užduotis, gali reikėti ir papildyti organizmą trūkstamais mikroelementais bei vitaminais.“

Kokių mikroelementų dažniausiai pritrūkstame?

Pasak Vaivos, jei maitinamės nepakankamai, galime stokoti daugelio mikroelementų ir vitaminų. Tyrimai rodo, kad lietuviams dažnai trūksta omega-3 riebalų rūgščių, kurios atsakingos už daugelį reikšmingų organizmo funkcijų. „Viena svarbesnių yra uždegimo mažinimas. Kai pritrūkstame omega-3 riebalų rūgščių, uždegimas aktyvėja ir gali stiprėti įvairūs sveikatos sutrikimai: nuo sąnario uždegimo iki lėtinių kraujagyslių ligų.

Bene greičiausiai pajuntame geležies stygių, nes atsiranda silpnumas, mieguistumas, nuovargis. Geležies stoka paveikia 20–30 % Lietuvos moterų ir 10–15 % vaikų.

Jei mityboje vyrauja miltiniai patiekalai ir perdirbti produktai, galime pritrūkti įvairių vitaminų (A, E, C, B grupės ir kt.), kurie slypi tiek gyvūniniuose produktuose, tiek daržovėse, žalumynuose, uogose, vaisiuose. Ilgainiui tai neigiamai paveikia savijautą ir sveikatą“, – sako pašnekovė.

Kolagenas – ne tik grožiui

„Tarp vis labiau populiarėjančių maisto papildų yra kolagenas. Tai jau ne vitaminas ar mineralas, o baltymas, mūsų organizmo statybinė medžiaga, kuri padeda išlaikyti audinių tvirtumą ir elastingumą. Deja, nuo 25 metų kolageno organizme pradeda mažėti, todėl mažėjimą bandoma kompensuoti jį vartojant papildomai. Tyrimai rodo, kad patekęs į organizmą kolagenas gali veikti dvejopai – tampa statybine medžiaga audiniams ir duoda signalą natūraliai gamintis kolageno molekulėms.

Renkantis kolageną, labai svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėtį ir išsirinkti tokį, kuris turėtų kuo mažiau priedų (konservantų, dažiklių, skonių, aromatų ir kt.). Šis papildas skirtas ilgam vartojimui, todėl netgi nedidelis kiekis nereikalingų medžiagų ilgainiui palieka pėdsaką ir kartais gali turėti nepageidaujamą poveikį. Kolageno nauda pirmiausia pastebima ant greičiausiai atsinaujinančių audinių (odos, plaukų, nagų) – maždaug po 2 mėnesių, lėčiau atsinaujinantiems audiniams (sąnariams, kaulams) gali prireikti ir pusmečio ar metų. Svarbu vartoti reguliariai ir reikalingą dozę. Rekomendacija suaugusiam žmogui yra apie 10 g kolageno parai“, – paaiškina specialistė.

Saugūs ir efektyvūs papildai

Anot Vaivos, renkantis maisto papildus ir vitaminus, reikėtų skaityti etiketę lygiai taip pat, kaip renkantis maisto produktus. „Labai svarbu atkreipti dėmesį dozę: kiek vienoje tabletėje, kapsulėje ar porcijoje yra mums reikalingo elemento. Dažnai pasitaiko nesusipratimų, nes etiketėje žymimas tabletės svoris, o ne paties elemento kiekis. Taip atsiranda rizika suvartoti per mažą dozę. Reikia atidžiai skaityti etiketes ir rasti teisingą skaičių, kuris nurodo, kiek mums reikalingos medžiagos gausime su viena doze papildo, – pažymi pašnekovė. – Labai svarbu pakuotė, ypač renkantis skystus maisto papildus. Saugiausias yra stiklas, nes plastiko dalelių gali patekti į preparatą. Jei rūpi natūralumas, rinktis natūralius, o ne sintetinius maisto papildus.

Taip pat svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir tam tikrus apribojimus. Pavyzdžiui, jei sunku nuryti, tai tabletės ar kapsulės nebus geras pasirinkimas. Bendras patarimas visiems – žiūrėkime kokybės, ieškokime kuo grynesnio produkto, saugios pakuotės ir užtikrinimo, kad gausime reikalingą dozę.“

Atpažinti ženklus

Skirtingu gyvenimo etapu kiekvienas gali patirti organizmo disbalansą, tam tikrų mikroelementų ir vitaminų stoką. Svarbu atpažinti ženklus ir imtis priemonių. „Patys pirmieji ženklai, kad organizmui kažko trūksta, yra universalūs, tinkantys apibūdinti daugelio elementų stoką: nuovargis, negalėjimas kokybiškai išsimiegoti, susikaupti, jaučiama įtampa, nerimas, išsiblaškymas, smegenų rūkas, negebėjimas atlikti kasdienių užduočių, kaip anksčiau. Tai rodo, kad organizme kažkas ne taip. Toliau jau gali išryškėti kiekvieno elemento stokai būdingi simptomai. Pavyzdžiui, dėl magnio stygiaus gali varginti mėšlungis, dėl kalio – atsirasti širdies aritmija. Jei jaučiatės kitaip nei įprastai, vargina įvairūs negalavimai, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku ir pagalvoti, gal verta atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ko trūksta konkrečiai jūsų organizmui“, – pataria Vaiva.

Autorė Laima Samulė