Mokslininkai vis dažniau kalba apie žarnyną kaip apie antrąsias smegenis – milžinišką ekosistemą, kurioje gyvena trilijonai mikroorganizmų. Jie ne tik padeda virškinti maistą, bet ir daro įtaką imunitetui, odos būklei, netgi nuotaikai. Vis dažniau girdime žodžius „probiotikai“, „prebiotikai“ ir „postbiotikai“, bet ar žinome, kuo jie skiriasi ir kodėl visi trys vienodai svarbūs?

 

Žarnynas – daugiau nei virškinimo sistemaProbiotic,Bacteria,,Lactobacillus,,,3d,Illustration.

 

Mokslininkai skaičiuoja, kad mūsų žarnyne gyvena apie 100 trilijonų mikroorganizmų. Ši mikrobiota glaudžiai bendrauja su nervų sistema – tai vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis. Net 70 % imuninės sistemos ląstelių įsikūrusios būtent ten, todėl žarnyno sveikata reiškia geresnę apsaugą nuo ligų. Sutrikus mikrobiotos pusiausvyrai gali atsirasti ne tik virškinimo problemų, bet ir silpnesnis atsparumas infekcijoms ar energijos stoka.

 

Probiotikai – gyvieji pagalbininkai

 

Probiotikai – tai gerosios bakterijos, tokios kaip Lactobacillus ar Bifidobacterium. Patekusios į organizmą padeda išlaikyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, slopina kenksmingų bakterijų augimą ir stiprina imunitetą. Mokslas patvirtina: vartojant probiotikus po antibiotikų kurso, viduriavimo (jei toks pasireiškia) trukmė gali sutrumpėti net iki 50 %. Jie taip pat siejami su mažesne virškinimo uždegimų ir alergijų rizika.

 

Kur jų rasti? Jogurte, kefyre, raugintose daržovėse arba specialiuose maisto papilduose.

 

Prebiotikai – gerųjų bakterijų maistas

 

Vien probiotikų nepakanka – gerosioms bakterijoms reikia maisto. Šiuo atveju gelbsti prebiotikai – nesuvirškinamos skaidulos, kurios tampa probiotikų penu. Reguliariai įtraukdami prebiotikų į mitybą padedame gerosioms bakterijoms daugintis ir stiprinti žarnyno sienelę. Tyrimai rodo, kad tokia mityba gali net 10 kartų padidinti naudingųjų bakterijų kiekį.

 

Kur jų rasti? Česnakuose, svogūnuose, poruose, topinambuose, smidruose, nesunokusiuose bananuose, avižose.

 

Postbiotikai – mažiau girdėti, bet ne mažiau svarbūs

 

Probiotikai žarnyne išskiria biologiškai aktyvių medžiagų – postbiotikų. Tai fermentai, peptidai, organinės rūgštys ir kiti junginiai, turintys priešuždegiminių bei antioksidacinių savybių. Kai kurie tyrimai rodo, kad postbiotikai padeda sumažinti alergines reakcijas, atkurti žarnyno barjerą po infekcijų, turi teigiamą poveikį imunitetui. Ši sąvoka dar gana nauja, bet mokslas jai teikia daug vilčių – kai kuriais postbiotikais dėl raminamųjų savybių jau papildomos odos priežiūros priemonės.

 

Kaip užtikrinti balansą?

 

Probiotikai, prebiotikai ir postbiotikai – trys komandos nariai, be kurių neįmanoma visavertė žarnyno veikla. Jie kartu palaiko ne tik virškinimą, bet ir imunitetą, energijos lygį, emocinę pusiausvyrą. Įtraukdami jų turinčių produktų į kasdienę mitybą, investuojame į savo sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje. Rekomenduojama:

 

 
  • Derinti maisto produktus: štai valgydami jogurtą su bananais ar kefyrą su avižomis, gausite ir probiotikų, ir prebiotikų.
  • Rinktis natūralią mitybą: mažiau pridėtinio cukraus, daugiau skaidulų. Cukrus ir stipriai perdirbtas maistas skatina žalingų bakterijų dauginimąsi.
  • Maisto papildai – patarus specialistams: po antibiotikų kurso ar sutrikus virškinimui verta konsultuotis su gydytoju arba vaistininku dėl tinkamų probiotikų ar postbiotikų formų.

 

Įdomu

 
  • Pirmieji probiotikai buvo aprašyti dar XX a. pradžioje rusų mokslininko Iljos Mečnikovo – už mikrobiologijos tyrimus jis gavo Nobelio premiją.
  • Naujausi tyrimai atskleidžia, kad sveika mikrobiota gali mažinti depresijos ir nerimo riziką.
  • Kai kurios kosmetikos kompanijos jau kuria postbiotikais papildytus kremus, kurie ramina odą ir stiprina jos barjerą.

 

Autorė Jūratė Survilė