Kiekviena surūkyta cigaretė organizmą apnuodija apie 50 toksinių medžiagų. Jos ne tik žaloja sveikatą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams per pasyvaus rūkymo poveikį. Deja, cigarečių ar alternatyvių rūkymo būdų žmonės vis dar neatsisako, nors ir žino, kad kasmet nuo su rūkymu susijusių ligų miršta apie 4000 asmenų. Atsisveikinti su tabaku iš tiesų sudėtinga. Tačiau verta sau mesti mėnesio iššūkį ir stebėti, kaip keičiasi gyvenimas.

 

Kasmet rūkančių mažėjaWoman,Brakes,Cigarette,In,Hands.,Woman,Refusing,Tobacco.,Stop,Smoking,

 

Lietuva užima 20 vietą tarp daugiausiai rūkančių šalių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), net 32 % pilnamečių lietuvių mėgaujasi tabako dūmais, kurie sukelia įvairių sveikatos problemų. Tokiu rodikliu Lietuvos gyventojai panašūs į prancūzus, kurie liko 19 vietoje. 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenys rodo, kad rūkymas labiau paplitęs tarp Lietuvos vyrų nei moterų. Be to, dažniau rūkė 25–45 m. žemesnio išsilavinimo respondentai. Visgi svarbu suprasti, kad patys žmonės ne visada suvokia, kas yra rūkymas.

 

Specialistų teigimu, net ir viena ar dvi cigaretės, surūkomos kartą per mėnesį, turėtų būti traktuojamos kaip rūkymas. Pavadinti save nerūkančiais gali tik tie, kurie per pastaruosius 12 mėn. neprisidegė nė vienos cigaretės, nevartojo alternatyvių tabako gaminių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, palaipsniui rūkančiųjų mažėja. Štai 2005 m. visiškai nerūkė 69 % šalies gyventojų, o 2019 m. nerūkančiųjų buvo 76,3 %. Naujausi duomenys dar tik skaičiuojami, tačiau NTAKD specialistai mano, kad situacija iš tiesų gerėja. Tradicinių cigarečių vis dažniau atsisako jauni žmonės. Deja, jie priklausomybę linksta tenkinti rūkymo alternatyvomis, kurių poveikis iš tiesų dar nėra tiksliai žinomas. Naujausi tyrimai atskleidė, kad jose esantys sintetiniai priedai gali būti pavojingesni už esančius įprastose cigaretėse.

 

Daugybė rizikų

 

Medikų teigimu, nėra nekenksmingo ar saugaus būdo rūkyti. Net ir pirmoji cigaretė žaloja organizmą. Dažniausiai kalbama apie tai, kad rūkymas smarkiai didina plaučių vėžio riziką. Tačiau tabako produktai kenksmingi dėl daugybės kitų ilgalaikių pasekmių kūnui. Visos su rūkymu siejamos problemos gresia ne tik cigaretes mėgstantiems rūkaliams. Tokią pačią žalą patiria ir tie, kurie kramto tabaką, rūko pypkę ar naudoja kitus tabako gaminius, kuriuose yra įvairių kenksmingų medžiagų: nuo acetono, anglies iki nikotino ir anglies monoksido. Cigaretėse yra apie 600 ingredientų, kurių dauguma randami ir cigaruose ar kaljane. Degdami šie ingredientai sukuria daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, daugelis jų – toksiškos, neigiamai veikia imuninę sistemą. Be to, rūkymas gali padidinti reumatoidinio artrito riziką.

 

Šis žalingas įprotis neigiamai veikia nervų sistemą. Viena iš tabako sudedamųjų dalių – nuotaiką keičiantis nikotinas. Nors jis suteikia papildomos energijos, tačiau sukelia didelę priklausomybę. Nikotino poveikiui išnykus, jaučiamas nuovargis, noras rūkyti, o ilgesnį laiką to nedarant gali atsirasti nerimas, galvos skausmas, dirglumas, miego sutrikimai ar net depresija. Ilgalaikis rūkymas gali neigiamai paveikti regėjimą. Ilgai rūkant gali išsivystyti glaukoma ar katarakta, kurios ilgainiui negydomos sukelia aklumą. Tabako gaminiai gali pažeisti kvėpavimo takus, plaučių alveoles, neleidžiančias patekti nešvarumams ir gleivėms. Ir tai tik keli ilgo sąrašo punktai.

 

Kas nutinka metus rūkyti?

 

JAV medicinos naujienų portalas „Medical News Today“ 2021 m. atliko išsamią studiją ir visuomenei paskelbė apibendrintus rezultatus. Išanalizuota, kad nauda, kurią gauna tabako ar alternatyvių rūkymo būdų atsisakęs žmogus, yra ne tik didesnė, negu manyta iki šiol, bet ir privalumai pajuntami gerokai greičiau, nei įsivaizduota. Praėjus vos 20 min. po paskutinės cigaretės, širdies ritmas sulėtėja, normalizuojasi. Ima kristi kraujospūdis, pagerėja kraujotaka. Po 12 val. organizmas apsivalo nuo anglies monoksido pertekliaus. Jau kitą dieną metus rūkyti mąžta širdies priepuolio rizika. Rūkaliai rizikuoja susirgti koronarine širdies, nes jų organizme mažėja gerojo cholesterolio kiekis.

 

Rūkymas taip pat pakelia kraujospūdį, didina kraujo krešulių susidarymo ir insulto riziką. Metus rūkyti jau kitą dieną kraujo spaudimas ima kristi, todėl sumažėja aukšto kraujospūdžio sukeliamų širdies ligų rizika. Per šį trumpą laiką padidėja deguonies lygis kraujyje, todėl pasidaro lengviau sportuoti. Rūkymas pažeidžia nervų galūnes, atsakingas už uoslės ir skonio pojūčius. Praėjus vos 2 dienoms, galima pastebėti, kad pagerėjo uoslė ir sustiprėjo skonio jutimas, nes šios nervų galūnės ima gyti. Po 3 dienų organizme sumažėja nikotino kiekis. Jau po mėnesio pradeda gerėti plaučių funkcija. Plaučiams gyjant ir gerėjant jų pajėgumui, buvę rūkaliai gali pastebėti, kad mažiau kosėja, kad nebetrūksta oro. Didėja sportinė ištvermė, lengviau atlikti kardiopratimus, bėgioti ir šokinėti.

 

Pagalbos sau žingsniai

 

1 žingsnis. Neatidėlioti sprendimo. Neverta sau sakyti „nuo pirmadienio“, „rytoj“, „kai baigsiu pakelį“. Kita vertus, metant rūkyti pravartu pakeisti įprastinę aplinką. Pirmoji nerūkymo diena galėtų sutapti su atostogų ar kelionės pradžia.

 

2 žingsnis. Priežasčių sąrašo sudarymas. Verta apmąstyti, kodėl norisi atsisakyti tabako. Turint konkrečių priežasčių sąrašą, pajutus įtampą ir norą grįžti prie seno įpročio, galima peržiūrėti visas priežastis. Tokį sąrašą išsisaugoti telefone, kad būtų galima bet kada peržiūrėti.

 

3 žingsnis. Vengti pagundų. Tikėtina, kad noras rūkyti stipriausias laiką leidžiant vakarėliuose ar baruose, patiriant stresą, gurkšnojant kavą ryte. Norint mesti rūkyti reikėtų vengti dirgiklių arba tos veiklos, kurią darant malonu rūkyti. Verta keisti įpročius ir nutraukti ryšį tarp rūkalų ir konkrečios situacijos – pavyzdžiui, vietoj kavos rinktis arbatą.

 

4 žingsnis. Nepasiduoti pagundai „tik dar vieną“. Tabako potraukiui patenkinti gali kilti pagunda surūkyti paskutinę cigaretę. Tačiau nereikėtų savęs apgaudinėti. Dažniausiai viena cigaretė veda prie kitos ir vėl įtraukia į rūkymą.

 

5 žingsnis. Užsiimti aktyvia veikla. Fizinis aktyvumas padeda atsitraukti nuo potraukio prie tabako ir sumažinti jo intensyvumą. Net trumpas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, bėgimas aukštyn ir žemyn laiptais kelis kartus, gali sumažinti potraukį arba tiesiog nukreipti mintis.

 

6 žingsnis. Imtis atsipalaidavimo praktikų. Rūkymas – dažnas būdas kovoti su stresu, dėl to metus rūkyti toks pokytis gali dar labiau sustiprinti streso simptomus. Naudinga išbandyti įvairius atsipalaidavimo metodus – gilaus kvėpavimo pratimus, jogą, masažą, akupunktūrą, klausytis raminančios muzikos.

 

7 žingsnis. Sekti įpročius programėlėje. Gausu įvairių programėlių, kurios gali būti naudojamos kaip papildomas įrankis siekiant pageidaujamų rezultatų. Tie, kurie labiau linkę rūkymo atsikratyti lėtai ir palaipsniui, gali rinktis tas programėles, kurios sudaro planą, kaip kasdien mažinti cigarečių skaičių ir leidžia stebėti progresą. Be to, jos skaičiuoja dienas, praleistas be cigarečių, sutaupytus pinigus, taip pat rodo sveikatos gerėjimo pažangą. Tai gera motyvacija siekti tikslo.

 

8 žingsnis. Pasikalbėti su specialistu. Rūkymas yra priklausomybė, todėl dažniausiai specializuotą pagalbą teikia priklausomybių srityje dirbantys psichiatrai ar psichologai. Jie padės atlikti rūkymo priklausomybės įsivertinimo testus, sudaryti metimo rūkyti planą. Jei norisi konsultacijos, naudinga su šeimos gydytoju aptarti rūkymo žalą sveikatai.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė