Sunegalavus kamuoja ne tik nemalonūs simptomai, bet ir nerimas dėl to, kad teks kreiptis pagalbos ir apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Vieni baiminasi diagnozės, o kiti patiria vadinamąjį „balto chalato“ sindromą ir susidūrę su medikais ne tik pamiršta, ko norėjo paklausti, bet ir pradeda skųstis padidėjusiu kraujospūdžiu. Baimių, nerimo, net nepasitenkinimo sveikatos apsaugos sistema būtų mažiau, jeigu pacientai geriau išmanytų, kaip ji veikia ir kokių paslaugų gali gauti.

 

Kur kreiptis susižeidus ar ūmiai susirgus?Focused,Doctor,Or,Nurse,Writes,A,Prescription,For,A,Female

 

Veikiausiai visi žino, kad jei kilo pavojus žmogaus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą numeriu 112. Šios paslaugos įprastai prireikia atsitikus nelaimingam nutikimui (eismo įvykiui ar gaisrui), susidūrus su gyvybei pavojingomis sveikatos būklėmis (insultu ar infarktu, praradus sąmonę), dėl sutrikusios sveikatos negalint vykti į skubiosios medicinos pagalbos skyrių arba kai tam nebėra laiko. Numeriu 113 galima gauti medicininę konsultaciją, kaip padėti sau ar kitiems, kai sveikatai negresia didelis pavojus. Prireikus dispečeris iškvies ir greitąją medicinos pagalbą. Svarbu prisiminti, kad nuo 2025 m. sausio pasikeitė tvarka, kur ūmiai susirgę gyventojai turėtų kreiptis pagalbos, jei poliklinika jau nedirba. Šioji tvarka numato, kad šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa, sveikatai sutrikus vėlai vakare, naktį, savaitgalį ar per šventes, kai gydymo įstaiga nedirba, pacientai gali gauti Ligonių kasų apmokamą skubiąją pagalbą, t. y. skubią ambulatorinę paslaugą, priskirtą šeimos gydytojo kompetencijai, arba skubiosios medicinos pagalbos paslaugą.

 

Skubioji pagalba teikiama, kai yra stiprus skausmas, karščiavimas daugiau nei 38 °C, trunkantis ilgiau nei 72 val., traumos, ūminės alerginės reakcijos ar pykinimas, kartojasi vėmimas. Vaikams – kai karščiavimas siekia daugiau nei 37,8 °C, trunka ilgiau nei 24 val., yra bėrimų, paviršinių žaizdų ir kt. Pagal šią tvarką, jei gydymo įstaiga dirba trumpiau nei 12 val. per dieną, ji turi informuoti pacientus, kur kreiptis dėl šeimos gydytojo komandos (vidaus ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo) paslaugų po įstaigos darbo valandų. Skubiąją pagalbą poilsio ir švenčių dienomis teikia skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, o kur jų nėra – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai. Kur kreiptis skubiosios pagalbos, šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos savo pacientams turi pranešti įstaigos skelbimų lentose, interneto svetainėje, SMS ar el. paštu, telefono autoatsakikliu, kai gydymo įstaiga nedirba. Vis dėlto ne mažiau svarbu, kad patys pacientai iš anksto pasidomėtų ir visuomet žinotų, kur vykti ūmiai susirgus naktį, savaitgalį ir per šventes.

 

Vizitas pas šeimos gydytoją

 

Jeigu gyvybei pavojus negresia, žmogus pagalbos pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigoje. Pagal įstatymą privaloma užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugos būtų suteiktos ne vėliau kaip per 24 val. nuo paciento kreipimosi ūminės ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, taip pat kai pacientui esant ramybės būsenos atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios traumos ir sužeidimai. Paūmėjus lėtinei ligai, šeimos gydytojo paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paciento kreipimosi į gydymo įstaigą. Planuojant profilaktinį apsilankymą pacientai dažnai renkasi patogiausią laiką, tad gali tekti palaukti ir porą savaičių. Visose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinama galimybė gauti nuotolines konsultacijas telefonu. Pacientui užsiregistravus ir pasirinkus laiką, sutartu metu gydytojas paskambina ir išklauso nusiskundimų. Taip galima pratęsti vartojamų vaistų receptą, gauti nedarbingumo pažymėjimą, pasitarti dėl neraminančių simptomų. Prireikus šeimos gydytojas skiria reikalingus tyrimus ir nustato, ar pacientui būtina atvykti į konsultaciją.

 

Šeimos gydytojai – pirmoji grandis sveikatos apsaugos sistemoje. Jie įvertina paciento būklę ir gali skirti tam tikrus tyrimus. Šeimos gydytojo skyrimu nemokamai atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, t. y. lipidograma, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, gama glutamiltransferazės, bendro baltymo, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimai. Taip pat, jei reikia, gali skirti bendrą šlapimo ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą; uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyviojo baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG), skydliaukės funkcijos (TTH); gliukozės tolerancijos testą; prostatos specifinį antigeną vyrams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo, koprogramą; ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio; enterobiozės tyrimą; elektrokardiografiją; spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui nustatyti (PEF); pulsoksimetriją. Šeimos gydytojas tam tikrų amžiaus grupių sveikiems pacientams taip pat skiria tyrimus, atliekamus pagal prevencines programas. Šie tyrimai atliekami nemokamai. Pastebėjus nukrypimų nuo sveikų normų, kai šeimos gydytojų kompetencijų nepakanka, išrašomas siuntimas pas gydytoją specialistą.

 

Siuntimo dilemos

 

Siuntimai galioja 180 d., o siuntimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti – 60 d. Per siuntimo galiojimo laikotarpį pacientas turi užsiregistruoti gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Už gydytojo specialisto konsultaciją mokėti nereikia, jei su siuntimu pacientas kreipiasi į mediką, dirbantį gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų apmokėjimo. Siuntimus būtinoms gydytojų specialistų konsultacijoms gali išduoti skubiosios pagalbos skyriaus gydytojas arba su juo dirbantis slaugytojas gydytojo sprendimu. Taip pat, nustačius, kad konsultacija būtina, ambulatorines paslaugas teikiančių gydytojų specialistų konsultacijoms siuntimą gali išduoti ir ligoninėje pacientą gydęs gydytojas ar slaugytojas gydytojo sprendimu. Be siuntimo visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, tiek neapdraustiems – nemokamai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Siuntimas neprivalomas, kai gydytojo nurodymu pacientas lankosi pas tą patį gydytoją specialistą dėl tos pačios priežasties pakartotinai. Be siuntimo galima kreiptis psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, pas gydytoją odontologą ir prireikus antrinio lygio dermatovenerologo konsultacijos dėl visų dermatovenerologinių ligų.

 

2025 m. Valstybinės ligonių kasos (VLK) statistika rodo, kad bendrai Lietuvos gydytojai, šeimos gydytojai ir specialistai per metus išrašo net 10,7 mln. siuntimų. Šeimos gydytojai išrašo 6,7 mln. siuntimų per metus, t. y. 2,5 siuntimo vienam prisirašiusiam gyventojui. Gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. VLK specialistai pastebi, kad yra daug atvejų, kai siuntimai nereikalingi ir pacientui pakaktų šeimos gydytojo konsultacijos. VLK specialistai pastebi, kad Lietuvoje patys pacientai iš šeimos gydytojų dažnai reikalauja siuntimų į antrinio lygio gydymo įstaigą. Tokią susiformavusią tradiciją mėginama sunaikinti keičiant registracijų tvarką ir plečiant šeimos gydytojo komandą. Per daug siuntimų pas gydytojus specialistus išrašoma ir dėl paprasčiausios biurokratijos. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai šeimos gydytojas negali išrašyti tam tikrų vaistų, nors kompetencija tą padaryti leistų. VLK atstovai sako, kad dar viena su siuntimais susijusi problema – toli gražu ne visi siuntimą gavę ir vizitui užsiregistravę pacientai ateina į konsultaciją. Tai ne tik didina eiles, tačiau ir kainuoja lėšų. 2025 m. vasarą atliktos apklausos duomenimis, trečdalis gyventojų pas gydytoją specialistą eilėje laukia apie mėnesį. Apie 20 % apklaustųjų teko laukti 2–3 mėn. Dar ilgiau vizito pas gydytoją laukia kas dešimtas pacientas. Deja, ne visi gali tiek laukti, tad dalis pacientų renkasi mokamas paslaugas privačiose įstaigose. Prieš tai darant VLK specialistai primena:

 
  • Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu ir turėdami siuntimą gali gauti Ligonių kasų apmokamą gydytojo specialisto konsultaciją ne tik toje gydymo įstaigoje, kurioje prisirašę ar kurioje išduotas siuntimas, tačiau ir bet kurioje kitoje poliklinikoje, medicinos centre ar klinikoje (tiek viešojoje, tiek privačioje), dėl reikiamos paslaugos turinčioje sutartį su Ligonių kasa. Tai suteikia galimybę paslaugą gauti greičiau.
  • Ne visada būtina rinktis tam tikrą įstaigą ar konkretų gydytoją. Jei tokios būtinybės nėra, pravartu pasinaudoti alternatyvomis – užsiregistruoti pas bet kurį tos pačios srities gydytoją specialistą pagal artimiausią prieinamą datą.
  • Tais atvejais, kai gydymo įstaiga neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (pavyzdžiui, nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), ji turi pasiūlyti pacientą registruoti į laukiančiųjų sąrašą. Atsiradus laisvam vizito laikui, gydymo įstaiga į sąrašą įtrauktam žmogui automatiškai paskiria paslaugos gavimo datą ir laiką pagal jo kreipimosi eilę ir apie tai praneša. Visus pacientus gydymo įstaiga privalo registruoti jų kreipimosi momentu.
 

Vizitui gydymo įstaigoje pravartu pasiruošti

 

Itin svarbu žinoti, kokia tvarka galioja sveikatos priežiūros įstaigose ir kokias teises turi pacientai. Pirmiausia tai padeda susigaudyti, kur kreiptis prireikus konkrečios paslaugos, taip pat mažina patiriamą nerimą prieš konsultaciją, tad ji vyksta sklandžiau. Pirminei konsultacijai šeimos gydytojas paprastai gali skirti vos 15–20 min. Tad ateiti reikėtų pasiruošus. Kiekvienas vizitas prasideda nuo gydytojo klausimo „kuo skundžiatės?“. Į šį klausimą reikėtų išsamiai atsakyti. Papasakoti, kas neramina, kada prasidėjo sveikatos sutrikimas. Svarbu nepamiršti paminėti, kokius vaistus šiuo metu vartojate, taip pat maisto papildus. Moterys turėtų pasakyti, kokias kontracepcijos priemones vartoja, prisiminti savo menstruacinio ciklo dieną. Be to, žinoti apie persirgtas ligas – plaučių uždegimai, gelta, tuberkuliozė, infarktas, insultas ir kt. Patartina užsirašyti ant lapelio informaciją apie savo ligas. Juk būna atvejų, kai žmogus patenka į ligoninę, o medikai dar neturi jo ligos istorijos. Pacientas ne visada pajėgus papasakoti apie savo būklę. Ypač toks užsirašymas aktualus vyresnio amžiaus žmonėms. Labai svarbu tiek su šeimos gydytoju, tiek su gydytoju specialistu kalbėti atvirai ir neslėpti net to, apie ką kalbėti galbūt nepatogu. Gėdos gydytojo kabinete neturėtų būti. Gydytojai užsimena, kad dalis pacientų taip įpratę slėpti savo būklę, kad net atsidūrė skubiosios pagalbos skyriuje nepasako, jog, pavyzdžiui, serga onkologine liga. Tuomet atliekama daugybė tyrimų ir gaištamas brangus laikas.

 

Daug nereikia turėti su savimi nei konsultuojantis su gydytoju, nei gulantis į ligoninę. Daugeliu atvejų pacientui pakanka galiojančio asmens dokumento. Šiuo metu beveik visi pacientų duomenys suvesti į elektroninę e.sveikata.lt sistemą. Visgi yra atvejų, kai tenka pasiimti tam tikrus išrašus, tyrimų duomenis ar kitus dokumentus. To gali prireikti, jeigu tyrimai atlikti už paslaugą sumokėjus privačioje įstaigoje. Taip pat savo sveikatos duomenis gali tekti pristatyti į gydymo įstaigą, jeigu žmogus gyveno ir gydėsi užsienyje. Gulantis į ligoninę planinėms procedūroms, gydymo įstaiga informuoja pacientus apie tai, ko jiems gali prireikti. Dažniausiai tai keletas asmeninių daiktų: higienos priemonės, pakaitiniai rūbai, šlepetės. Jeigu tokių daiktų pasiimti nėra galimybės, jie bus suteikti. Taip pat būtina pasiimti vartojamus vaistus ir nedidelę pinigų sumą, o brangius daiktus, juvelyrinius dirbinius palikti namuose. Maisto ar gėrimų imti nerekomenduojama. Visi pacientai, jeigu gydytojo nepaskirta kitaip, maitinami tris kartus per dieną. Šiuo metu itin daug dėmesio skiriama dienos stacionaro paslaugoms, kai užtikrinama paciento priežiūra dieną, o naktį praleidžia namuose. Čia teikiamos nėštumo patologijos, skausmo diagnozavimo ir gydymo, onkologijos, vidaus ligų, vaikų ligų, alerginių ligų, spindulinės terapijos, psichiatrijos ir kitos paslaugos.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė