Ryte sunku išlipti iš lovos, po darbo maudžia nugarą, o lipant laiptais apie save primena keliai? Dažnas pagalvoja: „čia turbūt amžius“ arba „pervargau“. Tačiau neretai skausmo priežastys slypi ne metuose ir ne ligose, o kasdieniuose įpročiuose. Ilgas sėdėjimas, įtempti pečiai, nuolatinis skubėjimas ir judesio stoka – visa tai kūnas kantriai kaupia, kol vieną dieną prabyla skausmu.

 

 Young,Woman,Suffering,From,Back,Pain,In,BedroomSėdėjimas be pertraukų – didžiausias tylus priešas

 

Daugeliui diena prasideda ir baigiasi sėdint: prie kompiuterio, automobilyje, o vakare – ant sofos. Kai valandų valandas išliekame toje pačioje padėtyje, sulėtėja kraujotaka, vieni raumenys būna nuolat įtempti, kiti – beveik „išjungti“. Taip pamažu formuojasi raumenų disbalansas ir didėja apkrova stuburui.

 

Pirmiausia tai pajunta kaklas, juosmuo ir klubai. Atsiranda maudimas, tempimo jausmas, sustingimas, kuris ilgainiui gali virsti nuolatiniu skausmu. Daugelis atpažįsta paradoksą: sportuoju, judu, bet vis tiek skauda. Priežastis paprasta – viena valanda treniruotės negali atitaisyti aštuonių ar dešimties valandų nejudraus sėdėjimo. Kūnui judesio reikia nuolat, o ne tik suplanuotu metu. Todėl svarbios ne tik treniruotės, bet ir kasdienės pertraukos: atsistojimas, keli žingsniai, lengvas pasitempimas. Dažnai būtent šie maži judesiai daro didesnę įtaką nugaros ir sąnarių savijautai nei intensyvus sportas po darbo. Kai judėjimo trūksta kasdienybėje, silpnėja gilieji raumenys, stabilizuojantys stuburą ir saugantys sąnarius.

 

Netaisyklinga laikysena ir telefoninis kaklas

 

Šiandien galvą lenkiame dažniau, nei patys pastebime – ne tik žiūrėdami į telefoną, bet ir dirbdami prie kompiuterio, skaitydami ar net gerdami kavą. Nuolat palenkta galva iš esmės keičia apkrovų pasiskirstymą stubure. Kuo labiau ji pasislenka į priekį, tuo didesnė apkrova tenka kaklo ir viršutinės nugaros sričiai.

 

Ilgainiui tai pasireiškia ne tik kaklo ar pečių skausmais. Atsiranda tempimas tarp menčių, galvos skausmai, rankų tirpimas, kartais net silpnumo ar sunkumo jausmas. Kūnas tarsi nuolat būna pasirengęs laikyti papildomą svorį, kurio iš tiesų neturėtų laikyti. Ši būsena dažnai vadinama telefoniniu kaklu – šiuolaikinio gyvenimo pasekme, kai technologijos tyliai, bet nuosekliai formuoja laikyseną.

 

Netinkami kasdieniai judesiai

 

Nugarą ir sąnarius dažnai pažeidžiame ne sporto salėje, o visiškai buitiškai – keldami pirkinių maišus, vaikus, pasilenkdami prie skalbimo mašinos ar staiga pasisukdami. Vienas žalingiausių įpročių – kėlimas „iš nugaros“, kai visas svoris tenka juosmeniui, o ne kojų raumenims. Tokie judesiai ypač pavojingi, kai atliekami skubant ar jaučiant nuovargį.

 

Ne mažiau žalingi ir staigūs sukamieji judesiai, ypač kai kūnas neapšilęs. Stuburas nėra pritaikytas staigiems posūkiams su apkrova, todėl tokiose situacijose dažnai atsiranda „užsikirtimai“, tempimai ar net ūmus skausmas.

 

Kasdienybėje daugelis neergonomiškų įpročių atrodo neišvengiami. Vaiko kėlimas viena ranka, sunkios rankinės nešiojimas visada tuo pačiu šonu, ilgos valandos miegant netaisyklingoje padėtyje – visa tai ilgainiui formuoja kūno asimetriją, pertempia vienas raumenų grupes ir silpnina kitas. Kūnas prisitaiko, tačiau tokia adaptacija dažnai kainuoja skausmą.

 

Lėtinis stresas – XXI a. pandemija

 

Kūnas į stresą reaguoja greičiau nei protas. Net kai manome, kad tiesiog pavargome ar nieko ypatingo nevyksta, psichologinė įtampa dažnai virsta fizine. Pečiai pakyla, kaklas sustingsta, nugara įsitempia – tai natūrali organizmo reakcija, tarsi pasiruošimas gynybai.

 

Problema atsiranda tada, kai ši būsena tampa nuolatine. Pečių juostos, kaklo ir nugaros raumenys lieka įtempti net ilsintis, sėdint ant sofos ar gulint lovoje. Kūnas tarsi pamiršta, kaip atsipalaiduoti. Dėl to atsiranda maudimas, tempimas, galvos skausmai, o kartais net miego sutrikimai.

 

Lėtinis stresas veikia ne tik emocinę savijautą, bet ir raumenų darbą. Nuolat įsitempę raumenys sutrikdo kraujotaką, kaupiasi nuovargis, didėja skausmo jautrumas. Todėl poilsis be tikro atsipalaidavimo dažnai neatneša palengvėjimo. Kūnui svarbu ne tik „nieko neveikti“, bet ir išmokti paleisti įtampą – per judesį, kvėpavimą ar sąmoningas kasdienines pertraukas.

 

Žalojantys miego įpročiai

 

Netinkamas čiužinys ar pagalvė gali lemti, kad stuburas visą naktį išlieka nenatūralioje padėtyje. Vietoj atsipalaidavimo raumenys priversti dirbti, o sąnariai patiria papildomą apkrovą.

 

Miego padėtis taip pat turi didelę reikšmę. Ilgalaikis miegojimas susisukus, ant per aukštos ar per žemos pagalvės, ant per minkšto ar per kieto paviršiaus gali sukelti kaklo, pečių ir juosmens skausmus. Kūnas prisitaiko prie šių sąlygų, tačiau prisitaikymas dažnai pasireiškia rytiniu sustingimu ir maudimu.

 

Ryto skausmai neretai nurašomi amžiui, tačiau dažnai tai yra signalas, kad miego įpročiai neatitinka kūno poreikių. Jei po nakties sunku išsitiesti, jaučiamas kaklo ar nugaros skausmas, verta atkreipti dėmesį ne tik į dienos krūvį, bet ir į tai, kaip ilsitės.

 

Autorė Jūratė Survilė