Klausos sutrikimas į gyvenimą ateina pamažu: žmogus ima sunkiau suprasti kalbą, jį vargina triukšmas, nebesinori bendrauti, atsiranda įtampa ir nuovargis. „Medical Progress“ klausos priežiūros specialistė Greta Minelgaitė sako, kad jos kabinete įvyksta daug nuostabių dalykų. Ji tampa daugelio gražių, gyvenimą pakeitusių istorijų liudininke. Keletu jų Greta sutiko pasidalinti.

 

Kai nuolatinis ūžesys neleido pailsėti nė minuteiHearing,Aids,,Hearing,Solutions.,Woman,Enjoys,A,Full,Life,And

 

„Mano kabinete žmonės dažnai supranta svarbų dalyką – klausos aparatai padeda ne tik geriau girdėti. Jie gali grąžinti kasdienius malonumus, leisti ramiau miegoti ar užtikrinčiau dirbti. Kitaip tariant, jie padeda susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – sako klausos specialistė Greta.

 

Viena labiausiai jai įsiminusių istorijų – apie maždaug trisdešimties metų vyrą, sergantį epilepsija. Dėl dažnų kritimų jis patyrė ne vieną galvos traumą, o jų pasekmė – suprastėjusi klausa ir stiprus nuolatinis ūžesys galvoje.

 

Tas ūžesys buvo toks intensyvus, kad užgoždavo net paprasčiausius garsus: laikrodžio tiksėjimą, paukščių balsus, aplinkos šnarėjimą. Jis lydėjo vyrą dieną ir naktį. Atėjęs į kabinetą pacientas buvo akivaizdžiai išsekęs – pavargęs, įsitempęs, be poilsio.

 

Klausos aparatai buvo jo mamos idėja. Tačiau juos uždėjus įvyko tylus, bet labai stiprus pokytis. Greta prisimena, kaip pasikeitė žmogaus veidas – tarsi pats dar negalėjo patikėti tuo, ką patiria. Po savaitės jis pasakė svarbiausią sakinį: ne kad tiesiog geriau girdi, o kad kasdienybė tapo lengviau pakeliama.

 

Dabar jis reguliariai eina į mišką ir klausosi paukščių, medžių traškesio, natūralių gamtos garsų. Jam tai tapo terapija. Kartu sumažėjo ir iki tol jį nuolat lydėjęs ūžesys.

 

Kai serialus buvo galima žiūrėti, bet jau nebesuprasti

 

Kita pacientė – darbingo amžiaus moteris, kurios didelis malonumas buvo serialai. Tačiau ilgainiui ji pastebėjo, kad vaizdą mato, bet dialogų nesupranta. Žiūrėjimas nebedžiugino, o vietoj poilsio kėlė nusivylimą.

 

Kaip sako Greta, žmogui nepakanka vien girdėti garsą – jis turi girdėti aiškiai, kad suprastų žodžius. Kai garsas pasiekia ausį iškraipytas ar per silpnas, supratimas tampa daug sunkesnis.

 

Pritaikius klausos aparatus moteris iš karto sumažino televizoriaus garsą beveik per pusę. Tačiau esminis pokytis atėjo ne iškart. Reikėjo laiko, kad smegenys priprastų prie aiškesnio garso. Po kelių mėnesių ji vėl galėjo mėgautis tuo, kas jai buvo svarbu: ne tik žiūrėti, bet ir suprasti. Ir nebesijausti atskirta nuo paprasto, bet labai svarbaus kasdienio malonumo.

 

Kai mama naktį pagaliau galėjo miegoti, o ne budėti

 

Dar viena istorija – apie mamą, gyvenusią nuolatinėje baimėje. Dėl stipriai suprastėjusios klausos ji bijojo neišgirsti naktį prabundančio kūdikio. Todėl ji ne miegodavo, o budėdavo – klausydavosi, laukdavo, nerimaudavo.

 

Toks nuolatinis budrumas išsekino. Nuovargis kaupėsi, o kartu augo ir įtampa. Pritaikius klausos aparatus, reikėjo laiko, kelių korekcijų ir prisitaikymo. Tačiau vėliau ji susigrąžino tai, ko buvo labiausiai netekusi, – ramybę.

 

Dabar ji sako galinti miegoti ramiau, nes išgirsta prabudusią mažylę. Šiuo atveju klausos aparatai išsprendė ne vien girdėjimo problemą – jie sumažino nuolatinį nerimą ir sugrąžino saugumo jausmą.

 

Kai darbe reikėjo girdėti ne garsiau, o tiksliau

 

Greta pasakoja, kad skirtingi pacientai ateina su labai skirtingais poreikiais. Vienas jų buvo jūrininkas, pusę metų praleidžiantis jūroje: vėjyje, drėgmėje ir nuolatiniame triukšme. Kita pacientė – moteris, kurios darbas susijęs su vairavimu ir bendravimu laisvųjų rankų įranga.

 

Abiem svarbiausia buvo ne tiesiog stipresnis garsas, o komfortiškas girdėjimas konkrečiomis darbo sąlygomis.

 

Vairuojant dažnai trukdo variklio ūžesys, kelio triukšmas ir aplinkos fonas. Pritaikius tinkamas klausos aparatų funkcijas, šie garsai gali būti slopinami, todėl pokalbis tampa aiškesnis. Jūrininkui svarbiausia – kad aparatai būtų patikimi, atsparūs vėjui, drėgmei ir judėjimui, o garsas išliktų stabilus net sudėtingoje aplinkoje.

 

Skirtingi gyvenimai, skirtingi iššūkiai, bet tas pats poreikis – girdėti taip, kad būtų lengviau gyventi ir dirbti.

 

Prie naujo girdėjimo reikia priprasti

 

Pasak Gretos, svarbu suprasti, kad klausos aparatai nėra daiktas, kuris iš karto veikia idealiai, vos įsigytas. Tai klausos protezas, aktyviai stimuliuojantis smegenis, todėl prisitaikymui reikia laiko.

 

Pirmosiomis savaitėmis garsas dažniausiai nustatomas silpnesnis, kad žmogus prie jo priprastų palaipsniui. Didžiausia adaptacija vyksta per pirmus kelis mėnesius, todėl labai svarbios reguliarios korekcijos ir bendras darbas su specialistu.

 

Šios istorijos primena, kad klausos sutrikimas nėra tik silpniau girdimi garsai. Labai dažnai tai – prastesnis poilsis, didesnis nerimas, sunkesnis bendravimas ir prarasti kasdieniai malonumai. O klausos aparatai tokiu atveju grąžina ne tik garsą. Jie grąžina lengvesnę, ramesnę ir pilnesnę kasdienybę.