Sausa oda dažnai siejama su karštu ar kaip tik šaltu oru, centriniu šildymu arba netinkamai parinkta kosmetika. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad kartais tai vienas pirmųjų ženklų, jog organizme vyksta tam tikrų pokyčių. Oda – didžiausias žmogaus organas, todėl jos būklė neretai atspindi bendrą sveikatą.

 

Ne tik grožio, bet ir sveikatos veidrodis

 

Sveikos odos paviršių dengia apsauginis lipidų sluoksnis, kuris padeda išlaikyti drėgmę ir saugo nuo išorinių dirgiklių. Kai šis apsauginis barjeras pažeidžiamas, oda ima greičiau netekti vandens, tampa šiurkšti, pleiskanoja, gali atsirasti nemalonus tempimo pojūtis.shutterstock_1792195670

Prie to prisideda šaltis, karštis, sausas oras patalpose, dažnas prausimasis karštu vandeniu, per stiprūs prausikliai. Tačiau jei problema nepraeina netgi kruopščiai prižiūrint odą, verta ieškoti gilesnių priežasčių.

 

Skydliaukės veiklos sutrikimai

 

Viena dažniausių medicininių priežasčių, galinčių sukelti odos sausumą, yra sulėtėjusi skydliaukės veikla. Trūkstant skydliaukės hormonų lėtėja medžiagų apykaita, mąžta prakaito ir riebalų liaukų aktyvumas, todėl oda netenka dalies natūralios apsaugos. Tokiu atveju dažniausiai pasireiškia ir kiti simptomai: nuovargis, mieguistumas, šalčio pojūtis, svorio augimas, plaukų slinkimas.

 

Cukrinis diabetas

 

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje veikia visą organizmą, ne išimtis ir oda. Sergant diabetu organizmas netenka daugiau skysčių, todėl oda gali tapti sausa ir jautri. Specialistai pastebi, kad diabetu sergantys žmonės skundžiasi niežuliu, odos tempimu, lėčiau gyjančiomis žaizdelėmis. Jei kartu vargina stiprus troškulys, dažnas šlapinimasis ar neįprastas nuovargis, vertėtų atlikti sveikatos patikrinimą.

 

Inkstų ir kepenų ligos

 

Lėtinės inkstų ligos paprastai ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, tačiau viena iš galimų jų apraiškų – labai sausa, niežtinti oda. Mokslininkai mano, kad tai susiję su organizme vykstančiais skysčių ir mineralų pusiausvyros pokyčiais.

Panašių odos problemų gali atsirasti sergant kai kuriomis kepenų ligomis. Tokiais atvejais dažnai pasireiškia papildomi simptomai: nuovargis, virškinimo sutrikimai, pageltusi oda ar akių baltymai.

 

Maistinių medžiagų trūkumas

 

Odos būklė glaudžiai susijusi su mityba. Jai svarbūs A, D, B grupės vitaminai, cinkas ir nepakeičiamosios riebalų rūgštys. Kai šių medžiagų trūksta, oda gali tapti sausesnė, prarasti elastingumą, greičiau sudirgti. Rizika didesnė tiems žmonėms, kurie laikosi itin griežtų dietų arba ilgą laiką maitinasi prastai. Vis dėlto specialistai primena, kad vitaminų trūkumas turėtų būti nustatomas tyrimais, o maisto papildus vartoti reikėtų atsakingai.

 

Odos ligos

 

Kartais sausumas nėra tik odos ypatybė. Jis gali būti vienas pirmųjų požymių, įspėjančių apie atopinį dermatitą, psoriazę ar kitas dermatologines ligas. Atopiniam dermatitui būdinga itin sausa, jautri ir stipriai niežtinti oda. Psoriazės atveju dažnai atsiranda paraudusių, pleiskanojančių plotelių. Kadangi šios ligos gydomos skirtingai, tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

 

Hormonų pokyčiai menopauzės metu

 

Daugelis moterų pastebi, kad artėjant menopauzei oda ima sausėti. Tai susiję su mažėjančiu estrogenų kiekiu organizme. Šie hormonai padeda palaikyti odos drėgmę ir elastingumą. Jų sumažėjus oda tampa plonesnė, jautresnė, greičiau praranda drėgmę. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti menopauzės simptomai: karščio bangos, miego sutrikimai ar nuotaikų svyravimai.

 

Kai priežastis slypi vaistinėlėje

 

Odos sausumą gali skatinti ir kai kurie vartojami vaistai. Tokį poveikį kartais sukelia preparatai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, aknės ar kitų lėtinių ligų. Jei odos būklė pasikeitė pradėjus vartoti naują vaistą, apie tai verta pasitarti su gydytoju. Tačiau savavališkai nutraukti gydymo nereikėtų.

 

Kaip padėti sausėjančiai odai?

 

Jeigu rimtesnių sveikatos problemų nenustatyta, specialistai rekomenduoja daug dėmesio skirti odos apsauginio barjero stiprinimui. Vien drėgmės odai nepakanka – svarbu padėti ją išlaikyti.

Dermatologijoje tam naudojamos medžiagos, kurios mažina vandens netekimą ir padeda atkurti apsauginį lipidų sluoksnį. Tarp jų minimi keramidai, glicerolis, hialurono rūgštis ir natūralūs augaliniai aliejai, ypač alyvuogių. Moksliniai tyrimai rodo, kad augaliniuose aliejuose esančios riebalų rūgštys padeda stiprinti odos barjerinę funkciją ir apsaugo nuo išsausėjimo.

Kasdienėje rutinoje taip pat rekomenduojama vengti karšto vandens, rinktis švelnius prausiklius, o drėkinamąsias priemones naudoti iškart po maudynių, kol oda dar šiek tiek drėgna.

Tinkama priežiūra padeda išlaikyti odos komfortą ir apsauginę funkciją, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kodėl oda siunčia šį signalą. Kartais iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas simptomas gali padėti laiku pastebėti sveikatos problemas ir užkirsti kelią jų progresavimui.

 

Autorė Jūratė Survilė