Jos rankose šilkas, vilna, aksomas ar subtilūs nėriniai tampa ne tik drabužiu, bet ir istorija – apie moterį, kuri renkasi kokybę, eleganciją ir laisvę būti savimi. ZIGRID’S studijos įkūrėją, dizainerę Zigridą Krivickienę labiausiai įkvepia ne trumpalaikės mados tendencijos, o žmonės – ypač moterys, jų stiprybė, gyvenimo patirtys ir unikalios istorijos. Kurdama individualius drabužius ji ieško ne tik tobulo kirpimo ar išskirtinės medžiagos, bet ir jausmo, kurį moteris patiria vilkėdama būtent jai sukurtą drabužį.

 

Zigrida_Krivickienė - Kristinos Gulbinaitės nuotraukos

Zigrida_Krivickienė, Kristinos Gulbinaitės nuotraukos.

Zigrida, šiandien jus pažįstame kaip dizainerę ir kūrėją. Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado audiniai, mada ir kūryba?

 

Audiniai mane lydėjo visą gyvenimą. Teta buvo siuvėja, todėl daug išmokau ją stebėdama. Visada mėgau kurti, tyrinėti formas, spalvas ir tekstūras. Žavėjo tai, kaip tinkamas drabužis gali ne pakeisti moterį, o padėti jai atsiskleisti – paveikti jos laikyseną, savijautą ir pasitikėjimą savimi.

 

Vėliau supratau, kad domina ne tiek pati mada, kiek žmogus – jo charakteris, gyvenimo būdas ir istorija. Kiekviena moteris skirtinga, todėl ir drabužis negali būti tik gražus. Jis turi atspindėti jos asmenybę.

 

Per daugelį metų supratau, kad mano darbas nėra tiesiog pasiūti suknelę ar kostiumą. Man svarbu sukurti drabužį, kuriame moteris jaustųsi savimi. Individualiai kuriant svarbūs ne tik jos matmenys. Reikia suprasti gyvenimo ritmą, įpročius, judesius ir tai, kaip ji pati nori save matyti. Todėl aklai nesivaikau tendencijų – kuriu moterims, kurios vertina kokybę, individualumą ir nori drabužių, tarnaujančių ne vieną sezoną, o tampančių jų gyvenimo dalimi.

 

Jūsų kūryboje moteris visuomet atsiduria centre. Kokiai moteriai kuriate?

 

Kuriu įvairaus amžiaus moterims. Jas sieja ne metai ar profesija, o noras pažinti save, vertinti kokybę ir turėti drabužių, natūraliai lydinčių profesinį, kultūrinį bei asmeninį gyvenimą. Dažnai tai moteris, kurios kasdienybėje susitinka atsakomybė, susitikimai, kelionės, kultūra ir laikas sau. Jai niekam nieko nereikia įrodinėti – drabužis ją papildo ir padeda laisvai, patogiai bei užtikrintai jaustis įvairiomis aplinkybėmis.

 

Pastebiu, kad ilgainiui moterys vis labiau vertina ne trumpalaikį įspūdį, o kokybę. Jos nebeieško drabužio, kuris garsiai šauktų, – nori tokio, kuris padėtų jaustis savimi. Todėl kurdama galvoju ne tik apie vieną suknelę ar švarką, bet ir apie moters gyvenimą: kaip jausis visą dieną, kaip drabužis judės kartu su ja, kaip atrodys susitikime, teatre, kelionėje ar vakarieniaudama su draugėmis. Svarbiausia, kad apsirengusi moteris neturėtų galvoti apie drabužį – jis turi suteikti lengvumo ir leisti jai gyventi savo gyvenimą.

 

Kaip, jūsų manymu, keičiasi moters santykis su drabužiu bėgant metams?

 

Jaunos moterys dažniau eksperimentuoja, ieško savęs, nori išbandyti skirtingus stilius. Vėliau dažniausiai ateina aiškesnis suvokimas, kas tinka ir kas iš tiesų reikalinga. Tačiau tai nėra griežta taisyklė – vienos moterys savo stilių atranda labai anksti, kitos drąsiai eksperimentuoja visą gyvenimą.

 

Man svarbiausia, kad drabužis atitiktų žmogų ir jo gyvenimo būdą. Geras kirpimas, patogumas, ilgaamžiškumas ir galimybė lengvai derinti tampa vis reikšmingesni. Turbūt viena didžiausių stiliaus dovanų yra laisvė būti savimi. Tuomet drabužis tampa ne kauke, o asmenybės tęsiniu.

 

Jūsų kūryboje ypatingą vietą užima nėriniai. Kodėl jie taip žavi?

 

Nėriniai man pirmiausia asocijuojasi su moteriškumu. Ne demonstratyviu, o subtiliu, natūraliu ir labai elegantišku. Tai tekstilės kūrinys, turintis istoriją, charakterį ir ypatingą estetiką. Bėgant šimtmečiams keitėsi siluetai, spalvos ir mados kryptys, tačiau nėriniai išliko.

 

Man artimas jų įvairiapusiškumas. Nėriniai gali būti romantiški, tačiau lygiai taip pat – modernūs, šiuolaikiški ar net griežti. Viskas priklauso nuo jų rašto, spalvos, kirpimo ir to, su kuo juos deriname.

 

Tinkamai parinkti nėriniai leidžia moteriai pasijusti ypatingai, tačiau nebūtinai atrodo pernelyg puošniai ar įpareigojančiai. Jie taip pat pasakoja apie meistrystę – juose matau kruopštumą, tradiciją ir dėmesį kiekvienai detalei. Tai vertybės, kurios itin svarbios ir mano kūryboje.

 

Sakoma, kad nėriniai puošė karalienes, aristokrates ir princeses. Ar šiandien jie vis dar turi subtilios prabangos aurą?

 

Nėriniai ilgą laiką buvo siejami su išskirtinumu, nes jų gamyba reikalavo daug laiko, kruopštumo ir ypatingos meistrystės. Neatsitiktinai juos matome istoriniuose aristokratijos kostiumuose, karališkųjų šeimų reprezentaciniuose drabužiuose, išskirtinėse vestuvinėse suknelėse ir aukštosios mados kolekcijose.

 

Vis dėlto man daug svarbiau kalbėti ne apie prabangą, o apie vertę – kokybiškas medžiagas, meistrystę ir drabužį, kuris kuriamas konkrečiai moteriai bei ilgai išlieka jos garderobe.

 

Dirbdama renkuosi aukštos kokybės prancūzų tekstilės namų „Sophie Hallette“ nėrinius. Laikant juos rankose atsiskleidžia ne tik jų grožis – raštuose ir faktūrose juntamos ilgametės tekstilės tradicijos, meistrystė ir dėmesys kiekvienai detalei. Galbūt todėl moterys į nėrinius reaguoja taip jautriai: jos mato ne tik grožį, bet ir vertę.

 

Vis dar nemažai moterų mano, kad nėriniai skirti tik ypatingoms progoms. Ar sutinkate su tuo?

 

Man atrodo, kad tai vienas didžiausių mitų apie nėrinius. Moterys dažnai pasilieka gražiausius drabužius „geresnei progai“. Kartais juokauju, kad mūsų spintose gyvena nemažai drabužių, laukiančių gyvenimo, tačiau tas gyvenimas taip ir neprasideda.

 

Visada sakau: jeigu drabužis leidžia gražiai jaustis šiandien, vadinasi, šiandien ir yra ta ypatinga proga. Nėriniai seniai nebėra skirti tik vakarinei aprangai ar vestuvinei suknelei. Jie gali puikiai tapti ir kasdienio garderobo dalimi – nėrinių palaidinė dera prie džinsų, subtilūs rankogaliai pagyvina santūrų drabužį, o lengvas vasarinis kostiumas ar net nėrinių šortai gali atrodyti labai šiuolaikiškai.

 

Man patinka kurti drabužius, kurie tarnauja moters gyvenimui. Tą patį gaminį ji gali vilkėti darbe, teatre ar vakarieniaudama su draugėmis – pasikeičia tik deriniai ir aksesuarai. Kokybiški, tinkamai parinkti nėriniai gali suteikti išskirtinumo net santūriam įvaizdžiui. Kartais pakanka nedidelės detalės, kad paprasta diena taptų šiek tiek gražesnė.

 

Patarkite, kaip dėvėti nėrinius, kad jie išliktų elegantiški ir neperžengtų skoningo moteriškumo ribos?

 

Nėriniai yra išraiškinga medžiaga, todėl su jais reikia elgtis jautriai. Kartais moterys jų vengia, nes mano, kad nėriniai savaime atrodo pernelyg puošniai ar net provokuojamai. Tačiau patys savaime jie nėra nei vulgarūs, nei pernelyg drąsūs – viską lemia jų pateikimas.

 

Aš visuomet renkuosi elegantišką interpretaciją. Man svarbu, kad drabužis kurtų subtilią paslaptį, o ne viską parodytų iš karto. Todėl daug reikšmės turi kirpimas, proporcijos, pamušalo spalva ir siluetas.

 

Nėrinius mėgstu derinti su lygios faktūros vilna, šilku ar kokybiška medvilne. Skirtingų medžiagų kontrastas nėriniams suteikia šiuolaikiškumo ir leidžia juos natūraliai įtraukti į kasdienį garderobą.

 

Man artima taisyklė: pirmiausia turi būti matoma moteris, o tik paskui – drabužis. Kai nėriniai ima dominuoti, jie gali užgožti asmenybę. Tapę subtiliu akcentu, ją dar labiau išryškina. Gal todėl jie man taip patinka – leidžia moteriai būti stipriai ir švelniai tuo pačiu metu.

 

Jeigu šiandien atvertumėte moters spintą, kokius vieną ar du nėrinių drabužius rekomenduotumėte joje turėti?

 

Pirmiausia – nėrinių palaidinę. Antras pasirinkimas būtų nėrinių suknelė. Man tai du ilgaamžiai drabužiai, kurie, tinkamai parinkti, gali neprarasti aktualumo daugelį metų.

 

Nėrinių palaidinė – tikras garderobo lobis. Ji elegantiškai atrodo su klasikiniu kostiumu, bet lygiai taip pat gražiai dera su džinsais. Pasikeičia aksesuarai ar avalynė – ir nuotaika jau visai kita. Tai vienas tų drabužių, kuris tarnauja moteriai, o ne atvirkščiai.

 

Sukneles turbūt todėl ir pati taip mėgstu: apsivelki vieną drabužį, ir diena prasideda paprasčiau. Nereikia galvoti, ką su kuo derinti. Tinkamai sukurta suknelė gali suteikti lengvumo, elegancijos ir pasitikėjimo.

 

Apskritai mėgstu kurti garderobą, kuriame visi drabužiai tarpusavyje „susikalba“. Moteriai nebūtina iš karto užsisakyti viso garderobo – kartais pradžia gali būti vienas gerai apgalvotas švarkas, suknelė, kelnės, sijonas ar palaidinė, kuriuos vėliau papildome kitais tarpusavyje derančiais drabužiais. Artėjant vėsiajam sezonui su klientėmis pradedame iš anksto apgalvoti jų garderobą: įvertiname, ko jame iš tiesų trūksta ir kokie nauji drabužiai geriausiai papildytų jau turimus.

 

Per tiek metų dirbdama su moterimis tikriausiai ne kartą matėte, kaip drabužis pakeičia ne tik išvaizdą. Ką jis iš tiesų suteikia moteriai?

 

Dažnai moterys ateina manydamos, kad joms reikia tiesiog naujo drabužio. Tačiau kalbantis paaiškėja, kad jos ieško geros savijautos, pasitikėjimo arba drabužio, kuris pagaliau atitiktų jų kūną, gyvenimo būdą ir asmenybę.

 

Mano darbe gražiausia ne vien stebėti, kaip gimsta suknelė ar kostiumas. Gražiausia – akimirka, kai moteris pažvelgia į save veidrodyje ir nusišypso. Pasikeičia jos laikysena, žvilgsnis, judesys. Ji ima labiau pasitikėti savimi. Kai moteris gerai jaučiasi, ji spinduliuoja visai kitokią energiją. To negali pakeisti nei trumpalaikė tendencija, nei garsus prekės ženklas.

 

Zigrida, o kas pačią įkvepia? Kur šiandien randate grožį?

 

Grožio pirmiausia ieškau žmonėse. Mane įkvepia moterys – jų istorijos, gyvenimai ir stiprybė. Kartais klientė ateina pasikalbėti apie suknelę, o galiausiai kalbamės apie gyvenimą: jos veiklą, šeimą, svajones ir tai, kuo ji gyvena. Man svarbu pažinti žmogų, nes tik tada galiu sukurti drabužį, kuris iš tiesų bus jos.

 

Idėjų randu ir kelionėse, architektūroje, mene bei gamtoje. Tačiau labiausiai įkvepia autentiškumas. Šiandien pasaulyje tiek daug triukšmo ir pastangų būti panašiems vieniems į kitus, tad tikras individualumas tampa ypač vertingas. Todėl kurdama ieškau ne vien to, kas madinga, bet pirmiausia to, kas tikra.