Naujausi tyrimai atskleidžia, kad menopauzė susijusi su nepageidaujamais psichinės sveikatos padariniais. Pakaitinė hormonų terapija – ne vienintelė išeitis. Neuronams reikia mankštos – kūno judesio ir naujų įgūdžių mokymosi.

 

 Neramios žiniosMenopause,Brain,,Dark,Background

 

Kalbėdamos apie menopauzės simptomus, moterys dažniausiai mini karščio bangas. Tačiau vargina daugybė kitų pokyčių, įskaitant smegenų rūką, psichikos sveikatos sutrikimus ir miego pablogėjimą. Remiantis nauju Kembridžo universiteto (JAV) tyrimu, menopauzės negalavimus paaiškina smegenyse vykstantys procesai.

 

Mokslininkai įvertino beveik 125 tūkst. moterų būklę. Maždaug 11 tūkst. dalyvių atliktas smegenų magnetinis rezonansas. Visos užpildė specialias anketas – pažymėjo patiriamus menopauzės simptomus, įvertino psichinę ir fizinę sveikatą, miego kokybę. Moterys suskirstytos į tris grupes: dar nepasiekusios menopauzės; sulaukusios postmenopauzės ir niekada nebandžiusios pakaitinės hormonų terapijos (PHT); postmenopauzės pacientės, kurioms taikyta PHT.

 

Išvadose, kurios pristatytos mokslo leidinyje „Psychological Medicine“ rašoma, kad prasidėjus menopauzei beveik visos moterys kreipėsi į medikus dėl nerimo, depresijos ar nervingumo, dažniau patyrė miego problemų. Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad po menopauzės pastebimai sumažėjo pilkosios smegenų medžiagos tūris, nepriklausomai nuo to, ar (ne) taikyta PHT.

 

Smegenų struktūros pokyčiai

 

Pilkoji smegenų medžiaga atlieka svarbų vaidmenį apdorojant informaciją, kontroliuojant judesius, atmintį ir emocijas. Tyrėjai nustatė, kad menopauzės metu labiausiai pakinta trys sritys: 1) hipokampas, atsakingas už atmintį, prisiminimų formavimąsi ir saugojimą, gebėjimą susieti įvykius; 2) entorinalinė žievė, kuri jungia hipokampą ir kitas smegenų žievės sritis bei itin svarbi atminčiai, erdvės ir laiko suvokimui. Tai viena pirmųjų smegenų vietų, pažeidžiamų Alzheimerio ligos; 3) priekinė cingulinė žievė, atsakinga už kognityvinių procesų valdymą, dėmesio sutelkimą, emocijų reguliaciją, sprendimų priėmimą, gebėjimą atskirti tikrovę ir melą.

 

Manoma, kad smegenų pokyčius lemia hormonų disbalansas – estrogenų trūkumas nusilpus kiaušidžių funkcijai. Amerikiečių mokslininkai atkreipė dėmesį, kad neuronų nykimas, susijęs su menopauze, grėsmingai didina Alzheimerio ligos, kuria serga abi lytys, riziką. Šie atradimai paaiškina, kodėl senatvinė smegenų degeneracija (demencija) dvigubai dažniau pasireiškia moterims, palyginti su vyrais. Įvertinus ilgesnę dailiosios lyties gyvenimo trukmę, joms rizika susirgti Alzheimeriu yra 12 % didesnė.

 

Unikali fiziologija

 

Tai, kad moterų neuronai sensta greičiau, lemia genetinių, hormoninių ir socialinių veiksnių derinys. Alzheimerio ligos riziką didina genai, lemiantys, kaip smegenys apdoroja riebalus ir šalina kenksmingus baltymus. Manoma, kad prisideda ir antrosios X chromosomos genai. Svarbi reprodukcinė istorija (pirmųjų menstruacijų laikas, hormonai, policistinių kiaušidžių sindromas, nėštumų skaičius, kiaušidžių rezervo galimybės), nes šie veiksniai lemia poveikį smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai ir bendrai sveikatai.

 

Menopauzės metu prasideda ypač drastiški hormonų pokyčiai. Pasibaigus menstruacijoms labai sumažėja estradiolio (pagrindinės estrogenų formos), tačiau padidėja folikulus stimuliuojančio hormono kiekis. Abu pokyčiai susiję su kognityviniu nuosmukiu ir Alzheimerio liga. Daugelis moterų patiria kasdienius menopauzės padarinius: užmaršumą, sunkumus susikaupti, lėtesnį mąstymą, prastą nuotaiką, dirglumą, jautrumą, sumažėjusią motyvaciją.

 

Vaisingame amžiuje estradiolis padeda smegenų ląstelėms efektyviai naudoti gliukozę. Kai hormono lygis sumažėja, neuronams trūksta greito energijos šaltinio, kinta ląstelių medžiagų apykaita, tačiau aprūpinimas nėra efektyvus. Tuomet pasireiškia vadinamasis smegenų rūkas. Estradiolis taip pat padeda reguliuoti riebalų pasiskirstymą ir cholesterolio kiekį. Kai jo koncentracija sumažėja, moterys dažnai priauga visceralinių riebalų (vystosi pilvinis nutukimas). Jie išskiria uždegiminių medžiagų, kurios gali pažeisti kraujagysles ir smegenis. Natūralaus estradiolio priešuždegiminio poveikio praradimas dar labiau didina aukšto kraujospūdžio, atsparumo insulinui, kognityvinio nuosmukio ir demencijos riziką.

 

Toronto universiteto (Kanada) tyrėjų darbai atskleidė, kad trumpesnis estrogenų poveikis per visą gyvenimą (vėlyvos pirmosios menstruacijos, ankstyva menopauzė nuo 45 m.) susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika ir atminties praradimu.

 

Hormonų terapija – ne panacėja

 

Iki 2000-ųjų milijonai moterų naudojosi hormonų terapija ir džiaugėsi nauda. 2002 m. pasirodė pirmieji pranešimai, kad taikant PHT didėja krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė. Kadangi gydymas vertinamas nevienareikšmiškai, daugelis vyresnio amžiaus moterų atsisakė hormonų. Vėliau pradėti tyrimai, kaip PHT galėtų atitolinti senatvinę demenciją ir kognityvinį nuosmukį.

 

Šiemet Kembridžo universiteto neuropsichologai paneigė teoriją, kad PHT gali visiškai sustabdyti menopauzės metu vykstančius procesus ir amžėjimą. Smegenų tūrio rezultatai buvo panašūs, nepriklausomai nuo to, ar moterys (ne)vartojo hormonų. Dalyvių, kurios išgyveno menopauzę ir nevartojo PHT, reakcijų laikas buvo lėtesnis, palyginti su kitomis grupėmis, tačiau atminties rodikliai nesiskyrė. Atvirkščiai, nustebino neigiami PHT aspektai. Moterys, kurios menopauzės metu vartojo hormonus, jautė didesnį nerimą ir nuovargį, skundėsi prastu miegu, palyginti su tomis, kurios nesigydė.

 

Mokslininkai sutinka, kad PHT nedaro įtakos smegenų struktūros pokyčiams. O poveikis simptomams labai priklauso nuo vartojamų preparatų sudėties ir dozės bei individualaus hormonų lygio organizme.

 

Amžėjimo priešnuodis

 

Gera naujiena – kiekviena moteris gali pasirūpinti smegenimis prieš menopauzę ir po jos. Optimalus gyvenimo būdas padeda sukurti kognityvinį rezervą ir atsparumą menopauzės poveikiui. Rekomenduojama reguliariai mankštintis ir palaikyti normalų KMI, sveikai maitintis, miegoti 7–8 val. per parą, palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais ir draugais, užsiimti aktyvia protine veikla mokantis naujų dalykų.

 

Amžėjant miego laikas trumpėja, tačiau labai svarbu ilsėtis naktį, kai smegenys apdoroja kasdienes patirtis, formuoja atsiminimus, šalina toksiškas medžiagų apykaitos atliekas. Nuotaika glaudžiai susijusi su žarnyno gerųjų bakterijų populiacija, kuri skatina laimės hormono serotonino gamybą. Palanku valgyti daugiau daržovių, vengti perdirbtų gaminių, atsisakyti alkoholio, nikotino, aštraus maisto. Manoma, kad menopauzės simptomus švelnina joga, derinama su kvėpavimo pratimais ir meditacija. Įrodyta, jog nerimą, depresiją, dirglumą, jautrumą padeda įveikti kognityvinio elgesio terapija (KET).

 

Jeigu domina pakaitinė hormonų terapija, glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju ginekologu ieškant veiksmingos dozės. Nereikia tylėti, jei vargina menopauzės simptomai, nes pokyčiai yra realūs. Kaip kūnas keičiasi paauglystėje prasidėjus brendimui, taip persitvarko menopauzės metu pasibaigus vaisingam amžiui.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė