Perštint gerklei ar po dienos sode įsiskaudėjus nugarai, dažnas prisimena šiltus kompresus ir įtrynimus. Šios priemonės gali palengvinti savijautą, tačiau jų poveikis priklauso nuo negalavimo. Kada šiluma praverčia, o kada geriau rinktis šaltį?

 

Peršalus: jaukiau, bet greičiau nepasveikstamaKnee,Pain,Therapy,Background.,Hot,Cold,Pack.,Leg,Injury,Concept

 

Šiltas kompresas ant kaklo ar krūtinės peršalus gali suteikti malonų raminantį pojūtį. Vis dėlto patikimų įrodymų, kad jis mažintų kosulį ar trumpintų ligą, nepakanka. Tad šiluma tinka savijautai palengvinti, bet infekcijos negydo.

 

Kompresui pakanka šiltame vandenyje sudrėkinto ir išgręžto audinio arba šildyklės. Liaudiškuose receptuose dažnai minimos virtos bulvės ar pašildyta druska, bet papildomos naudos šie ingredientai neduoda. Netgi atvirkščiai: ilgiau išlaiko karštį, todėl didina nudegimų riziką. Kompresas turi būti maloniai šiltas, pajutus bet kokį deginimą jį būtina nedelsiant nuimti.

 

Be kompresų, peršalus neretai pasitelkiami įtrynimai. Jų poveikis priklauso nuo sudėties. Mentolis suteikia vėsos, šiek tiek gali palengvinti kvėpavimą. Eukaliptų aliejaus preparatai tradiciškai vartojami su peršalimu susijusiam kosuliui lengvinti. Kai kuriuose tepaluose derinami su mentoliu ir kamparu: tokie mišiniai gali sumažinti naktinio kosulio varginimą ir padėti išsimiegoti. Preparatą būtina naudoti pagal jo instrukciją, ypač jei skirtas vaikui.

 

Įsitempus raumenims

 

Po darbo sode, neįprastos treniruotės ar ilgo sėdėjimo kartais maudžia nugarą, pečius, sprandą. Jei skausmas susijęs su raumenų įtampa ir sąstingiu, gali padėti šiltas kompresas arba į rankšluostį įvyniota šildyklė. Šiluma laikinai mažina skausmą ir raumenų spazmą.

 

Kai kam palengvėjimą suteikia švelnus masažas. Skaudamą vietą masažuoti nespaudžiant, kad skausmas nesustiprėtų. Renkantis įtrynimą svarbi jo paskirtis: kamparo turintys preparatai vartojami vietiniam raumenų ir sąnarių skausmui lengvinti. Tam tinka ir rozmarinų eterinio aliejaus bei arnikų žiedų ekstrakto turintys preparatai. Jie mažina diskomfortą, ramina, truputį gali slopinti tinimą ir uždegimą.

 

Šiluma – ne visada gera mintis

 

Kryptelėjus čiurną ar sutrenkus kelį, staigus skausmas, tinimas ir kraujosruva gali rodyti audinių pažeidimą. Pirmosiomis dienomis pažeistos vietos nereikėtų šildyti ar intensyviai masažuoti, nes tai gali didinti tinimą. Karštą kompresą, šildantį įtrynimą ir karštą vonią verčiau atidėti.

 

Šiuo atveju skausmui ir tinimui palengvinti tinka šaltas kompresas: jį, įvyniotą į audinį, laikyti 10–15 min., prireikus kartoti kas 2–3 val. Ledo nedėti tiesiai ant odos, nes gali nušalti. Jei oda pabąla, pradeda deginti ar nutirpsta, kompresą nuimti.

 

Šaltis palengvina simptomus, tačiau vien jo nepakanka. Svarbu nutraukti skausmą sukėlusią veiklą, saugoti sužeistą vietą nuo papildomo krūvio, o patinusią galūnę ilsintis pakelti. Savijautai leidžiant, pamažu grįžti prie švelnių judesių, kad sąnarys nesustingtų.

 

Jei skausmas stiprus ar didėja, tinimas ryškėja, sunku judinti galūnę arba remtis sužeista koja, reikia mediko įvertinimo. Pastebėję deformaciją, tirpimą, neįprastą galūnės šaltumą ar pamėlynavimą, pagalbos kreipkitės nedelsdami.

 

Svarbios taisyklės

 

Netgi įprastos namų priemonės gali pakenkti, jei naudojamos netinkamai. Prieš dedant kompresą ar renkantis įtrynimą verta prisiminti kelias taisykles.

 
  • Nekentėti deginimo. Jei stipriai peršti, degina ar skauda, kompresą nuimti, įtrynimą nuplauti ir priemonės nebenaudoti.
  • Saugoti odą. Įtrynimų netepti ant žaizdų, sudirgusios odos, gleivinių ar šalia akių. Šildyklę ir šalčio paketą nuo odos atskirti audiniu.
  • Eterinių aliejų nenaudoti „iš akies“. Ne visus saugu tepti neskiestus: koncentruoti aliejai gali dirginti odą arba sukelti alerginę reakciją. Rinktis odai skirtą preparatą ir laikytis jo vartojimo nurodymų.
  • Įtrynimų papildomai nekaitinti. Ant pateptos vietos nedėti šildyklės ar karšto kompreso, jos sandariai neapvynioti plėvele.
  • Patikrinti amžiaus ribas. Vaikui nebūtinai tinka suaugusiesiems skirtas preparatas, net ir mažesnis jo kiekis. Laukiantis ar žindant dėl tinkamumo pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
  • Vengti rizikingų liaudiškų būdų. Garstyčių ar acto kompresai gali sudirginti arba nudeginti odą. Spirito kompresai ir įtrynimai ypač netinka vaikams dėl apsinuodijimo rizikos.
  • Stebėti savijautą. Jei simptomai stiprėja ar negerėja, namų priemonėmis neatidėlioti medicininės pagalbos.
 

Įdomu

 

  • Kompresai – viena seniausių išorinio gydymo priemonių. Augalų košelės, tepalai ir įvairūs ant odos dedami mišiniai buvo naudojami jau Antikos laikais. Senovės Graikijos gydytojai vaistinius augalus naudojo ne tik gėrimams, bet ir kompresams bei tepalams ruošti.
  • Įtrynimų tradicija taip pat skaičiuoja tūkstantmečius. Istoriniai šaltiniai rodo, kad Kinijoje gydomieji tepalai buvo įtrinami į kūną dar iki III a. pr. Kr., o procedūra dažnai derinta su masažu.
  • Šaldantis įtrynimo pojūtis nebūtinai reiškia, kad oda iš tiesų smarkiai atšalo. Mentolis aktyvina odoje esančius šalčio pojūtį perduodančius TRPM8 receptorius, todėl smegenys gauna vėsumo signalą. Šis jutiminis poveikis gali laikinai pakeisti skausmo suvokimą. Panašiai veikia šildantys įtrynimai. Štai kamparas veikia temperatūrai ir skausmui jautrius odos receptorius, todėl gali atsirasti šilumos ar vėsos pojūtis, parausti oda.
   

Autorė Jūratė Survilė