Pietūs baigėsi, tačiau malonų sotumą pakeitė sunkumas, pilvo tempimas ar noras atsisegti kelnių sagą? Kartais taip pasijuntame pavalgę per gausiai ar paskubomis, tačiau pasikartojantis diskomfortas vertas atidesnio dėmesio. Ką gali reikšti šie pojūčiai ir kada pakanka pakoreguoti kasdienius įpročius, o kada jau verta kreiptis į gydytoją?

 

Panašūs pojūčiai, skirtingos priežastysImage,Of,Sad,Young,Woman,Frowning,,Holding,Hands,On,Stomach,

 

Pasakymas „sustojo skrandis“ gerai apibūdina savijautą, tačiau nepaaiškina, kas iš tiesų vyksta. Nemalonus pilnumas po valgio, ankstyvas sotumas, kai užtenka vos kelių kąsnių, skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje gali būti dispepsijos požymiai. Šiuo medicininiu terminu apibūdinamas simptomų derinys, o ne viena konkreti liga. Kartu gali varginti ir pykinimas, raugėjimas ar pilvo pūtimas.

 

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kur jaučiamas diskomfortas. Deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje ar simptomų sustiprėjimas atsigulus labiau būdingi refliuksui – būklei, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę. Nors rėmuo ir sunkumas po valgio gali pasireikšti kartu, jų priežastys ir tinkamiausios pagalbos priemonės nebūtinai sutampa.

 

Pilvo pūtimas taip pat nėra vien dujų kiekio klausimas. Kartais jų žarnyne susidaro daugiau, kartais sunkiau pasišalina, o kai kurių žmonių virškinimo sistema jautriau reaguoja į įprastą žarnyno tempimą. Todėl stiprus pūtimo pojūtis ne visada reiškia, kad pilvas akivaizdžiai padidėjo.

 

Svarbu ne tik tai, ką, bet ir kaip valgome

 

Virškinimo savijautai įtakos turi ir valgymo būdas. Skubėdami, menkai sukramtydami maistą ar dažnai kramtydami gumą, nuryjame daugiau oro. Dalis jo pasišalina raugėjant, kita patenka į žarnyną. Dujų taip pat susidaro storosios žarnos bakterijoms skaidant angliavandenius, kurių nesuvirškino plonoji žarna. Tai natūrali virškinimo proceso dalis, tačiau tam tikri produktai ar didesnis jų kiekis gali sustiprinti nemalonius pojūčius.

 

Vieniems pilvą labiau pučia po ankštinių patiekalų, kitiems – suvalgius obuolių, kriaušių ar produktų su saldikliais, tokiais kaip sorbitolis. Diskomfortą gali sustiprinti ir riebūs valgiai. Visgi nėra vieno visiems tinkamo „draudžiamų“ produktų sąrašo. Svarbu pastebėti savijautos dėsningumus, o ne iš karto atsisakyti daugelio maisto grupių.

 

Jeigu pūtimas, gurguliavimas ar viduriavimas kartojasi pavartojus pieno produktų, viena galimų priežasčių gali būti laktozės netoleravimas. Tačiau vien savijautos po vieno valgio nepakanka diagnozei nustatyti. Nepagrįstai atsisakius visų pieno produktų, gali būti sunkiau gauti užtektinai kalcio ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.

 

Kai prisideda įtampa

 

Tikriausiai ne vienas pastebėjo, kad įtemptą dieną pilvas tampa jautresnis. Virškinimo sistema ir smegenys nuolat keičiasi signalais, o šios sąveikos pokyčiai gali turėti įtakos tam, kaip jaučiame pilnumą, tempimą ar skausmą. Tai nereiškia, kad nemalonūs pojūčiai yra išgalvoti. Vis dėlto jų nereikėtų automatiškai priskirti stresui – panašiai gali pasireikšti ir opaligė ar Helicobacter pylori infekcija.

 

Virškinimą kartais trikdo ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, kai kurie medikamentai nuo skausmo ar geležies preparatai. Jeigu simptomai prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą, verta apie tai pasakyti gydytojui arba vaistininkui, tačiau savarankiškai paskirto gydymo nutraukti nereikėtų.

 

Nuo ko pradėti namuose?

 

Pirmas žingsnis – skirkite laiko valgymui. Valgykite atsisėdę, neskubėkite, gerai sukramtykite maistą ir stebėkite, ar mažesnė porcija padeda išvengti diskomforto. Jei didesnis valgis nuolat sukelia sunkumo jausmą, gali padėti mažesnės, dažniau valgomos porcijos. Po valgio verta išlikti vertikalioje padėtyje ir ramiai pasivaikščioti. Ypač jei vargina rėmuo, nereikėtų iš karto gultis.

 

Priežasčių paiešką palengvina trumpi užrašai: ką ir kiek valgėte, kada prasidėjo nemalonūs pojūčiai ir kiek jie truko. Toks dienoraštis naudingesnis už nuolatinį spėliojimą, kuris produktas „kaltas“. Keičiant po vieną įprotį, lengviau pastebėti, kas iš tikrųjų padeda. Jei prireikia sudėtingesnių mitybos ribojimų, juos geriausia aptarti su gydytoju dietologu.

 

Verta atkreipti dėmesį ir į tuštinimąsi. Pilvo pūtimas gali lydėti vidurių užkietėjimą, todėl vien priemonės nuo dujų ne visuomet išsprendžia problemą. Tokiu atveju svarbūs pakankamas skysčių kiekis, judėjimas ir tinkamai parinktos skaidulos. Jei pakeitus įpročius savijauta negerėja, reikėtų pasitarti su sveikatos specialistu.

 

Kada pagalbos ieškoti vaistinėje?

 

Jeigu negalavimas lengvas, trumpalaikis ir nėra nerimą keliančių požymių, nebūtina iš karto kreiptis į gydytoją – galima pasitarti su vaistininku. Naudingiausia tiksliai nusakyti, kas vargina: sunkumas viršutinėje pilvo dalyje, deginimas, dujų kaupimasis ar pasunkėjęs tuštinimasis. Taip pat svarbu pasakyti, kiek laiko simptomai tęsiasi, ar kartojasi ir kokius vaistus jau vartojate. Nereceptinis preparatas gali būti tinkamas trumpalaikei pagalbai, tačiau jo pasirinkimas turėtų priklausyti nuo konkrečių simptomų. Pavyzdžiui, esant rėmeniui gali būti vartojami skrandžio rūgštį neutralizuojantys antacidiniai vaistai arba alginatai, mažinantys skrandžio turinio patekimą į stemplę. Jie skirti simptomams lengvinti, tačiau dažnai pasikartojančio rėmens priežasties neišsprendžia. Kai vyrauja dujų sukeltas pūtimas, vaistininkas gali pasiūlyti simetikono, o esant vidurių užkietėjimui – įvertinti, ar reikalinga tuštinimąsi lengvinanti priemonė. Laisvinamieji vaistai nėra universali pagalba nuo sunkumo po valgio.

 

Vaistinėje taip pat galima rasti augalinių preparatų, tradiciškai vartojamų įvairiems virškinimo sutrikimams lengvinti. Valerijonų šaknų preparatai vartojami esant lengvai nervinei įtampai, o pipirmėčių lapų preparatai tradiciškai vartojami esant nevirškinimo pojūčiui ir dujų kaupimuisi. Vis dėlto pipirmėtės kai kuriems žmonėms gali sustiprinti rėmenį. Pelynų (karčiųjų kiečių) žolės preparatai tradiciškai vartojami laikinai sumažėjus apetitui ir esant lengviems virškinimo sutrikimams.

 

Renkantis preparatą svarbu perskaityti pakuotės lapelį ir laikytis nurodytos vartojimo trukmės. Dėl tinkamumo ypač verta pasitarti nėščiosioms, žindančioms moterims, lėtiniams ligoniams ar kitus vaistus vartojantiems žmonėms. Jei priemonės prireikia nuolat arba savijauta negerėja, reikalingas gydytojo įvertinimas.

 

Ypač svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei be aiškios priežasties krinta svoris, sunku ryti, kartojasi vėmimas ar nustatoma mažakraujystė. Tokiais atvejais vien simptomus slopinančių preparatų nepakanka – būtina išsiaiškinti jų priežastį.

 

Autorė Jūratė Survilė