Egzistuoja begalė patarlių apie tai, kad vos žvilgtelėjus į žmogaus ar gyvūno dantis galima atspėti, ar pasižymi gera sveikata ir didele ištverme. Mokslininkai tikina, kad tokia liaudies išmintis nėra pramanas. Pasirodo, prasta dantų būklė iš tiesų susijusi su daugeliu sutrikimų. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad sugedę dantys ir uždegimo pažeistos dantenos daro didžiulę žalą vienam svarbiausių organų – širdžiai.

 

Gum,Disease,Inflammation,Bacteria,Can,Enter,In,To,The,BloodKenkia visam organizmui

 

Sugedę dantys ir pažeistos dantenos negali tinkamai susmulkinti maisto, tad į virškinimo traktą jis patenka neparuoštas virškinti. Skrandžiui perdirbti tokį maistą daug sunkiau, todėl ilgainiui gresia virškinimo trakto ligos. Be to, mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, sukeliantys periodonto ligas, gali paskatinti uždegimą ir nepageidaujamas imunines reakcijas. Lėtinis gastritas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, pankreatitas – tik dalis virškinimo sistemos ligų, kurias gali sukelti burnos ertmės ligos. Tačiau sugedę dantys susargdina ne tik virškinimo traktą. Dauguma mokslininkų mano, kad periodonto ligos didina cukraus kiekį kraujyje. 2018 m. atlikti tyrimai parodė, kad sergantiems cukriniu diabetu sėkmingai išgydžius periodontitą normalizavosi cukraus kiekis kraujyje. Todėl jiems į tai nereikėtų numoti liga ir gydyti ne tik pagrindinę ligą, bet ir visas kitas (ypač burnos ertmės). Itin atidžiai stebėti burnos ir dantų būklę medikai ragina besilaukiančias moteris. Hormonų pokyčiai laukiantis gali sukelti uždegimą ir kraujavimą iš dantenų. Dantų infekcija turi neigiamą poveikį būsimam kūdikiui, net gali sukelti persileidimą. Įrodyta, kad periodonto ligos didina priešlaikinio gimdymo riziką net 7 kartais. Nuo rizikų sveikatai neapsaugoti ir vyrai. Pasirodo, tinkamos dantų priežiūros trūkumas gali sukelti impotenciją. Mat lėtinė burnos infekcija pažeidžia kraujagysles, o tai ilgainiui virsta lytinio nepajėgumo priežastimi.

 

Didžiausia grėsmė širdžiai

 

Higienos instituto duomenimis, 2020 m. Lietuvoje mirė 43 547 žmonės, dauguma jų – nuo kraujotakos sistemos ligų. Širdies ir kraujagyslių susirgimai sudarė 52,7 % visų mirties priežasčių ir jų buvo 9,8 % daugiau negu 2019-aisiais. Nors nustatyta kelios dešimtys mirtinai pavojingas širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių priežasčių, pastaruoju metu medikai vis dažniau užsimena apie dantų bei dantenų ligų įtaką širdies sveikatai. Mokslininkai nurodo, kad daugiausia rizikų sukelia labiausiai paplitusios uždegiminės burnos ligos – gingivitas ir periodontitas. Dėl negydomo periodontito ne tik prarandami dantys, sunkėja kramtymas, prastėja gyvenimo kokybė, bet ir veikiamas visas organizmas, didėja rizika sirgti obstrukcine plaučių, lėtinėmis inkstų bei širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant ūminį miokardo infarktą, širdies nepakankamumą ir insultą. Sergančių periodontitu kraujyje paprastai aptinkama daugiau sveikatai pavojingų bakterijų. Šie dantenų ligų sukėlėjai didina aterosklerozės – arterijų sienelės ligos – tikimybę, skatindami aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Taip pat kovodamas su periodonto ligas sukeliančiomis bakterijomis organizmas gamina antikūnus, kurie gali reaguoti su širdies ir kraujagyslių sistema bei taip paskatinti jos sutrikimus. Sergantiems uždegiminėmis periodonto ligomis širdies nepakankamumo rizika padidėja net 2 kartus. Periodonto bakterijų patenka į kraujotaką, kur sukelia uždegiminius procesus, susidaro kraujo krešulių.

 

Dantų netekimas didina mirtingumą

 

Europos kardiologų draugijos pranešime skelbiama, kad pacientai, sergantys koronarine širdies liga ir neturintys dantų, susiduria su beveik dvigubai didesne mirties rizika nei šia liga sergantys ir turintys visus dantis. 2019 m. pirmą kartą atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti sąsajas tarp asmens turimų dantų kiekio ir koronarinės širdies ligos. Tiriant analizuoti 15 000 asmenų iš 39 pasaulio šalių duomenys. Dalyviai stebėti vidutiniškai 3,7 metų. Paaiškėjo, kad širdies ligomis sergančių pacientų mirtingumo rizikos laipsnis buvo išties reikšmingai susijęs su turimų dantų skaičiumi. Tiriamiesiems, kurie neturėjo dantų, nustatyta 27 % didesnė bendra rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 67 % didesnė insulto grėsmė, net 85 % didesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė ir apskritai 81 % didesnė mirties rizika nei tiems, kurie turėjo visus dantis. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių dantų netekimo priežasčių – dantenų ligų sukeltas uždegimas, kuris sukelia ir aterosklerozės vystymąsi, o būtent tai ir gali paaiškinti atlikto tyrimo rezultatus. Tačiau svarbu paminėti tai, kad tie tyrimo dalyviai, kurie turėjo mažiau dantų arba visai jų neturėjo, pasižymėjo prastesne bendra sveikatos būkle. Kai kurie jų buvo vyresnio amžiaus, sirgo įvairiomis ligomis, turėjo žalingų įpročių, mažai judėjo ir pan. Europos kardiologų draugijos specialistai ragina sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis rūpintis dantų ir dantenų sveikata. Mat tai gali apsaugoti nuo pavojingų komplikacijų.

 

Mažinti rizikas – ilginti gyvenimą

 

Suprasti, kaip dantenų uždegimus sukeliančios bakterijos veikia širdį ir kraujagysles, itin svarbu. Mat net 8 iš 10 vyresnių nei 35-erių lietuvių turi dantenų problemų. Lietuvoje periodontitu serga iki 95 % vyresnių nei 55 m. žmonių. Naujausių tyrimų duomenimis, maždaug pusė 35–45 m. šalies gyventojų susiduria su įsisenėjusiu periodontitu. Vadinasi, ir su padidėjusia širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Odontologai primena, kad periodontitą lengva diagnozuoti, o reguliariai ir tinkamai gydant – stabilizuoti. Taip pat specialistai ragina pas odontologą lankytis bent kartą per metus profilaktiniam patikrinimui. Pastebėjus bent vieną iš dantenų ligų požymių: raudonas, patinusias ar kraujuojančias dantenas, kraują kriauklėje po dantų valymo, nemalonų skonį burnoje, dantų akmenis, išilgėjusius dantų vainikus, didėjančius tarpus tarp dantų ir jų padėties pokyčius, paslankius dantis, derėtų kuo skubiau pradėti gydymą. Dantenų sveikatai svarbi ir profilaktika. Tam, kad ligų rizika būtų kuo mažesnė, specialistai pataria nerūkyti, gerinti mitybos įpročius, mokytis kontroliuoti stresą ir sureguliuoti kūno svorį. Mat nutukimas priskiriamas tiek prie dantenų, tiek prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Bene svarbiausia dantų ir dantenų ligų prevencijos priemonė – tinkama burnos higiena:

 
  •  Dantis paprastu ar elektriniu šepetėliu valyti mažiausiai du kartus per 24 val. bent po 2 min.
  •  Tarpdančius valyti tarpdančių šepetėliais ar dantų siūlu, naudoti specialias dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius, jeigu tai rekomenduoja odontologas.
  •  Dantų šepetėlį keisti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius.
  •  Suvalgius rūgštaus maisto, 20 min. nevalyti dantų, nes tai gali paskatinti emalio eroziją.
  •  Po angliavandenių gausaus maisto, kavos ir vyno burną paskalauti šiltu vandeniu.
  •  Vartoti daugiau vaisių ir daržovių. Mat jie savaime apvalo dantis – sukelia gausų seilėtekį. Be to, švieži vaisiai turi fitoncidinių medžiagų, kurios nukenksmina bakterijas.
  •  Morkų, burokėlių ir kopūstų sultys, kviečių sėlenos gali padėti iš dalies atkurti dantų emalį.
  •  Fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies. Kaip ir kalcis, būtinas kaulų, dantų, žandikaulio vystymuisi, o jo trūkumas silpnina atsparumą ėduoniui. Trūkstant fluoro, dantys sustiprinami jo aplikacijomis.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė