Sultingos, kvapnios ir saldžios kriaušės neatsiejamos nuo rudens. Sezono metu jos puikiai tinka sveikatai palankiai ir subalansuotai mitybai papildyti. Naudojamos ne tik desertams: nuostabiai dera su sūriais, riešutais, mėsa, paukštiena ir įvairiais prieskoniais.

 

Nuo senovės sodų iki mūsų staloRipe,Pears,On,Black,Background

 

Kriaušės priklauso erškėtinių šeimai, kaip ir obuoliai, slyvos, vyšnios. Jų laukiniai protėviai buvo paplitę Europoje ir Azijoje, o žmogus šiuos vaismedžius pradėjo auginti prieš tūkstančius metų. Kriaušės buvo žinomos senovės Graikijoje ir Romoje – graikų filosofas Teofrastas, gyvenęs IV–III a. pr. Kr., aprašė jų auginimą, o romėnai jau mokėjo skiepyti vaismedžius ir išskyrė nemažai kriaušių rūšių. Taigi šiandien mums įprastas vaisius turi išties ilgą istoriją. Kriaušės šimtmečius buvo laikomos vertingu sodo augalu, o jų veislių daugėjo atrenkant vaisius pagal skonį, dydį, aromatą ir išsilaikymą per žiemą. Ypač daug naujų veislių Europoje atsirado XVIII–XIX a. Kai kurios jų, pavyzdžiui, ‘Williams‘ ar ‘Conference‘, iki šiol auginamos ir mėgstamos daugelyje šalių. Kriaušių veislių skirtumai tikrai ryškūs: vienos išlieka traškios ir sultingos, kitos prinokusios tampa beveik sviestinės tekstūros. Be to, turi vieną įdomią savybę – daugelio veislių vaisiai geriau sunoksta jau nuskinti. Tad nuo medžio ką tik nuskinta kriaušė gali būti kieta ir nearomatinga, o po kelių dienų kambario temperatūroje pasidaro minkšta, saldi ir sultinga. Vaisiams nokstant keičiasi jų tekstūra, aromatas ir saldumo pojūtis. Dėl to prekybos vietoje kieta kriaušė nebūtinai yra prastos kokybės – jai gali tiesiog reikia laiko.

 

Kriaušių veislių įvairovė

 

Kriaušių pasaulis gerokai įvairesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Yra šimtai veislių, o jų vaisiai skiriasi forma, odelės spalva, minkštimo tekstūra, skoniu. Vienos kriaušės pailgos, kitos beveik apvalios, vienos žalios, kitos gelsvos ar rausvos. Kai kurios gardu valgyti šviežios, o kitos puikiai išlaiko formą kepamos ar verdamos. Europinės kriaušės visiškai sunokusios paprastai būna minkštos ir labai sultingos. Azijoje paplitusios kriaušės dažnai išlieka traškios netgi visiškai prinokusios. Jos apvalesnės, jų tekstūra primena obuolį, o pats vaisius itin sultingas, tiesa, mažiau saldus. Japonijoje, Kinijoje ir Korėjoje tokios kriaušės valgomos šviežios, naudojamos gaminant įvairius padažus ir mėsos marinatus. Renkantis kriaušes verta žinoti, kad spalva ne visada tiksliai parodo jų sunokimą. Daugeliui veislių svarbesnis vaisiaus minkštumas prie kotelio. Švelniai paspaudus šią vietą ir pajutus, kad ji šiek tiek įdumba, kriaušė paprastai jau tinkama valgyti. Labai minkšti, patamsėję ar pažeisti vaisiai gali būti pernokę. Kriaušes geriausia laikyti sausoje, vėsioje vietoje, o prinokusias galima perkelti į šaldytuvą. Taip nokimas sulėtės ir vaisiai ilgiau išliks tinkami valgyti. Jei norite, kad kieta kriaušė sunoktų greičiau, ją laikyti kambario temperatūroje. Šalia obuolių ar bananų laikomos kriaušės gali sunokti greičiau, nes nokstantys vaisiai išskiria etileną.

 

Ne tik desertams

 

Kriaušės dažniausiai laikomos desertiniu vaisiumi, tačiau virtuvėje gali atlikti kur kas daugiau vaidmenų. Klasikinis derinys – kriaušė ir pelėsinis sūris. Prie jų galima pridėti graikinių riešutų, medaus ir šiek tiek žalumynų. Vaisiaus saldumas ir aitresnis sūrio skonis sukuria kontrastą, dėl kurio net paprastos salotos tampa įdomesnės. Kriaušės ypač tinka prie paukštienos. Keptos ar lengvai karamelizuotos suteikia malonaus saldumo tiek vištienai, tiek antienai, padeda subalansuoti sūresnius ir aštresnius prieskonius. Kriaušės gerai dera su čiobreliais, rozmarinais, šalavijais, juodaisiais pipirais, garstyčiomis ir balzaminiu actu. Tad iš jų galima pagaminti ne tik desertą, bet ir subtilų garnyrą prie pagrindinio patiekalo. Kriaušėmis galima gardinti pusryčius – jų gabalėliai tinka košei, jogurtui, varškei ar granolai. Iš jų verdami kompotai, džemai ir padažai, o iš minkštesnių veislių gaminamos tyrės. Kepant kriaušes orkaitėje jų skonis dar labiau sustiprėja, o minkštimas tampa toks švelnus, kad beveik tirpsta burnoje.

 

Nauda sveikatai

 

Skaidulų šaltinis. Kriaušėse yra maistinių skaidulų, svarbių normaliai žarnyno veiklai. Jų daug vaisiaus odelėje, todėl gerai nuplautą kriaušę verta valgyti su visa odele.

 

Gausu vitamino C. Šie vaisiai nestokoja vitamino C, kuris padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

 

Apstu kalio. Šis makroelementas reikalingas normaliai nervų sistemos ir raumenų veiklai. Kalis taip pat svarbus normaliai kraujospūdžio kontrolei.

 

Sveikatai palankūs augaliniai junginiai. Kriaušėse yra įvairių polifenolių ir kitų augalinių junginių. Jų kiekis priklauso nuo veislės, vaisiaus sunokimo ir nuo to, ar valgoma odelė.

 

Sotumo garantija. Visas vaisius, kuriame yra vandens ir skaidulų, gali tapti sočiu užkandžiu. Tai viena priežasčių, kodėl kriaušėmis mitybos specialistai rekomenduoja užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų.

 

Natūralus saldumas. Natūralūs cukrūs suteikia nemažai pasitenkinimo smaližiams. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad šie vaisiai turi daug angliavandenių, todėl jų kiekį derėtų reguliuoti. 1–2 vidutinio dydžio kriaušės per dieną atspindi sveiką ir įvairią mitybą.

 

Svarbu! Kriaušėse yra fruktozės ir sorbitolio. Šios medžiagos priklauso FODMAP angliavandeniams, tad turintiems jautresnę virškinimo sistemą gali sukelti pilvo pūtimą, diskomfortą ar viduriavimą. Tai nereiškia, kad kriaušių geriau vengti. Tačiau jų suvalgius ir pastebėjus pasikartojančių simptomų, verta atkreipti dėmesį į porcijos dydį ir individualią toleranciją.

 

Maistinė vertė 100 g

 

Baltymai 0,4 g

Angliavandeniai 15 g

Riebalai 0,1 g

Skaidulos  3,1 g

Kalis  116 mg

Magnis  7 mg

Kalcis  9 mg

Vitaminas C 4,3 mg

Vitaminas K 4,4 µg

100 g 57 kcal

 

Keptos kriaušės su medumi ir riešutais

 

4 porcijos

100 g 150 kcal

Ruošti 45 min.

 

  • 4 kriaušės
  • 2 šaukštai medaus
  • 50 g graikinių riešutų
  • Šaukštelis cinamono
  • Šaukštelis sviesto
  • Pusės citrinos sultys
  • Šviežių čiobrelių pagal skonį
  • Druskos pagal skonį
 

GAMINIMAS.  Kriaušes nuplauti, perpjauti ir išimti sėklalizdžius. Sudėti į kepimo indą pjūviu į viršų. Apšlakstyti citrinos sultimis, patepti sviestu, apibarstyti cinamonu ir trupučiu druskos. Į kiekvienos kriaušės vidurį dėti smulkintų riešutų ir apšlakstyti medumi. Kepti apie 30 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 190 °C, kol kriaušės suminkštės ir lengvai apskrus. Patiekti šiltas, apibarsčius čiobreliais.

 

Baked,Pear,Dessert

 

Kalakutienos blauzdelės su keptomis kriaušėmis

 

4 porcijos

100 g 185 kcal

Ruošti 2 val.

 

  • 800 g kalakutienos blauzdelių
  • 4 kriaušės
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 3 skiltelės česnako
  • 2 šaukštai medaus
  • Šaukštelis grūdėtųjų garstyčių
  • 2 citrinos
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
  • Šviežių šalavijų lapelių patiekti
 

GAMINIMAS. Blauzdeles nuplauti ir gerai nusausinti. Aliejų sumaišyti su smulkintu česnaku, medumi, garstyčiomis, čiobreliais, vienos citrinos sultimis, druska ir pipirais. Šiuo mišiniu ištrinti kalakutieną ir marinuoti apie 30 min. Kriaušes nuplauti, išimti sėklalizdžius ir suraikyti ketvirčiais. Plonais griežinėliais pjaustytą likusią citriną sudėti į kepimo indą. Ant viršaus išdėlioti mėsą ir kepti apie 1 val. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C. Tuomet aplink kalakutieną išdėlioti kriaušių gabalėlius, apšlakstyti likusiu marinatu ir kepti dar apie 20 min., kol visiškai iškeps, o kriaušės suminkštės ir lengvai apskrus. Patiekti karštą, papuošus šalavijais.

 

Baked,Turkey,Leg,With,Caramelized,Pear.appetizing,Meat,Dish.

   

Autorė Eglė Stratkauskaitė