Apie ilgaamžiškumo judėjimą (longevity) girdime vis daugiau. Net ir artimoje aplinkoje atsiranda žmonių, kurie deda daug pastangų, kad pailgintų gyvenimo trukmę. Vienas svarbiausių ilgaamžiškumo tikslų – gyventi ne tik kuo ilgiau, bet ir kuo sveikiau, todėl iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti puiki idėja. Visgi šis siekis turi ir tam tikrų pavojų. Sužinokime daugiau.

 

Teigiamai veikia gyvenimo kokybęPortrait,Of,Active,Senior,Couple,Doing,Warm,Up,Exercises,While

 

Ilgaamžiškumą propaguojantys žmonės daugiau dėmesio skiria savo sveikatai ir savijautai. Siekdami fiziškai bei psichologiškai jaustis geriau, daugiausia dėmesio skiria trims svarbiausiems dalykams – judėjimui, mitybai ir poilsiui. Nusprendę gyventi ilgai ir sveikai, reguliariai sportuoja, taip stiprindami raumenis, kaulus ir širdį.

 

Šio judėjimo atstovai kruopščiai rūpinasi mityba: renkasi maistą, kuriame gausu vertingų maistinių medžiagų ir antioksidantų, vengia produktų, siejamų su spartesniais senėjimo procesais bei įvairiais sveikatos sutrikimais. Pavyzdžiui, atsisako itin perdirbto maisto, greitųjų angliavandenių ir kt. Daug dėmesio skiriama ir kokybiškam poilsiui, todėl paros laikas gana griežtai planuojamas, derinant darbą, poilsį ir miegą. Sveikatai palankų miego ritmą stengiamasi išlaikyti ir savaitgaliais bei per atostogas. Taip pat siekiama mažinti stresą ir ugdyti atsparumą jam – reguliariai sportuojama, praktikuojama joga, meditacija, atliekami kvėpavimo pratimai ir kt.

 

Visi šie įpročiai gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti ilgiau išsaugoti gerą sveikatą. Fizinis aktyvumas padeda senatvėje išlaikyti stiprius raumenis, lankstumą ir judėjimo laisvę. Subalansuota mityba bei profilaktinė sveikatos priežiūra mažina lėtinių ligų riziką ir suteikia daugiau energijos, o mažesnis streso lygis bei geresnė smegenų veikla stiprina psichologinį atsparumą ir gerina nuotaiką.

 

Palengvina artimųjų dalią

 

Ilgaamžiškumą propaguojantys žmonės netiesiogiai rūpinasi ne tik savo, bet ir artimųjų gyvenimo kokybe. Sveikai ir ilgai gyventi siekiantys tėvai gali padėti sumažinti tikimybę, kad vaikams dar jaunystėje teks patirti skaudžią jų netektį. Tai ypač svarbu, nes vis daugiau porų vaikų susilaukia vyresniame amžiuje. Rūpinimasis sveikata taip pat mažina riziką, kad vaikams senatvėje teks slaugyti tėvus ar padėti jiems atlikti kasdienius darbus. Tokia atsakomybė gali tapti didele našta, ypač kai tuo pat metu reikia rūpintis savo vaikais, darbu ir kitais įsipareigojimais.

 

Ilgas ir kokybiškas gyvenimas gali turėti teigiamos įtakos ir santykiams su artimaisiais bei aplinkiniais. Kai į pensiją išėję žmonės geba savimi pasirūpinti, keliauja, lanko trečiojo amžiaus universitetą, įvairius būrelius ir užsiėmimus, jie dažniau išlieka aktyvūs, savarankiški ir gyvenimu besidžiaugiantys. Tokie žmonės gali būti mažiau priklausomi nuo artimųjų pagalbos, išsaugoti daugiau savarankiškumo ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

 

Galima sakyti, kad ilgaamžiškumą propaguojantys žmonės atlieka savotišką socialinę misiją. Sistemingai rūpindamiesi sveikata, laikydamiesi profilaktikos principų ir siekdami kuo ilgiau išlikti savarankiški, jie gali sumažinti naštą ne tik artimiesiems, bet ir sveikatos priežiūros sistemai. Dėl to gali rečiau prireikti intensyvios medicininės priežiūros ar ilgalaikės pagalbos.

 

Gali turėti neigiamų pasekmių

 

Kol ilgaamžiškumas suvokiamas kaip sveikatai palankus gyvenimo būdas, jis gali turėti daug teigiamų pasekmių. Tačiau bet koks siekis, virtęs manija, gali tapti žalingas. Deja, pernelyg skrupulingas rūpinimasis ilgaamžiškumu kartais perauga į obsesiją.

 

Visų pirma, perdėtas dėmesys mitybai gali lemti valgymo sutrikimus, kurie kelia grėsmę sveikatai ir kai kuriais atvejais gali būti net mirtini. Pernelyg intensyvus sportas neretai sukelia persitempimą, traumų ar net visišką organizmo išsekimą.

 

Kai žmogus pernelyg susitelkia į sveikatą, gali kilti rizika pradėti nuolat ieškoti ligų. Ką tai reiškia? Žmogus gali pernelyg dažnai atlikti įvairius laboratorinius tyrimus, siekti nebūtinų medicininių procedūrų, ieškoti, kur įsigyti, jo manymu, reikalingų vaistų ar maisto papildų. Taip pat gali kilti pagunda išbandyti moksliškai nepatvirtintus, senėjimą esą stabdančius preparatus, kurie gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Ilgaamžiškumo siekis gali neigiamai paveikti ir emocinę būklę, nes nuolatinis griežtų taisyklių laikymasis gali kelti stresą, nerimą bei baimę pasenti.

 

Verta žinoti, kad ilgesnė gyvenimo trukmė ne visada reiškia geresnę sveikatą – kartais ji tik pailgina gyvenimą sergant lėtinėmis ligomis ar gyvenant su negalia. Be to, pergyvenus savo bendraamžius ar net jaunesnius artimuosius, gali padidėti vienatvės, socialinės izoliacijos ir depresijos rizika.

 

Visuotiniai padariniai

 

Sociologai jau išskiria ir neigiamas ilgaamžiškumo pasekmes, nesusijusias su fizine ar emocine sveikata ir galinčias paveikti ne tik pačius ilgaamžius, bet ir visą visuomenę. Visų pirma, siekiant ilgai ir kokybiškai gyventi, gali prireikti daugiau finansinių išteklių. Sveikatai palanki mityba, maisto papildai, įvairios jauninamosios procedūros, pavyzdžiui, hiperbarinė deguonies terapija ar kamieninių ląstelių terapija, dažnai nemažai kainuoja, o jų išlaidos ne visada kompensuojamos. Be to, ilgėjant gyvenimo trukmei, asmeninės santaupos ar pensijų pajamos gali išsekti gerokai anksčiau, nei baigiasi žmogaus gyvenimas.

 

Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius ilgina pensijų mokėjimo laikotarpį ir didina spaudimą valstybės biudžetui bei socialinio draudimo sistemai. Dėl to gali būti ilginamas pensinis amžius, o jaunajai kartai gali būti sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje. Jei jauni žmonės susiduria su ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir finansiniu nesaugumu, tai gali turėti įtakos jų sprendimui kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Mažėjantis gimstamumas savo ruožtu gali dar labiau spartinti visuomenės senėjimą.

 

Gyventi amžinai?

 

Siekdamas amžinos jaunystės, multimilijonierius ir technologijų verslininkas Bryanas Johnsonas (48 m.) ryžosi drastiškiems sprendimams. Pardavęs verslą, visus gautus pinigus nusprendė investuoti į asmeninį eksperimentą – siekį gyventi amžinai. Šį tikslą jis įgyvendina prižiūrimas medikų komandos, kuri nuolat taiko įvairias terapijas: kamieninių ląstelių, genų, hiperbarinio deguonies ir kt.

 

B. Johnsonas miega užsidėjęs mėlynąją šviesą slopinančią kaukę, keliasi penktą valandą ryto, kasdien sportuoja ir sveikai maitinasi. Jam taip pat buvo taikyta kraujo plazmos terapija, naudojant iš jo sūnaus kraujo išskirtą plazmą. Tai tik dalis B. Johnsono ilgaamžiškumo protokolo.

 

Nors multimilijonierius iš tiesų atrodo jaunesnis nei jo bendraamžiai, o įvairių tyrimų duomenys rodo, kad kai kurių jo organų biologinis amžius gali būti mažesnis nei chronologinis, jam vis tiek nepavyko išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Neseniai B. Johnsonui diagnozuotas autoimuninis gastritas – lėtinė skrandžio liga, kuria sergant imuninė sistema klaidingai puola ir naikina sveikas skrandžio ląsteles. Tai autoimuninė liga, todėl specialistai svarsto, kad ji galėjo atsirasti dėl pernelyg didelio organizmui tenkančio streso, susijusio su intensyviu ilgaamžiškumo protokolu, gausybe terapijų, medicininių procedūrų, vaistų ir maisto papildų.

 

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad teorinė maksimali žmogaus gyvenimo trukmė gali siekti apie 190 metų. Ar iš tiesų norėtume gyventi tiek ilgai ir kokie būtų tie paskutiniai šimtai gyvenimo metų? Į šiuos klausimus kiekvienas turime atsakyti patys sau.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Tarptautinius apdovanojimus pelnęs neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas

 

Kas lemia organizmo senėjimo procesus?

 

Senėjimą lemia daugybė veiksnių. Vieni svarbiausių – medžiagų apykaitos ir oksidaciniai procesai. Tam, kad organizme vyktų būtini biocheminiai procesai, reikalingas deguonis, tačiau svarbu, jog oksidaciniai procesai būtų kontroliuojami, o ląstelių pažaida – kuo mažesnė. Pažeidus genetinę ląstelių informaciją, gali padidėti įvairių ligų, tarp jų ir onkologinių, rizika. Siekdamos išvengti piktybinės transformacijos, ilgainiui kai kurios ląstelės nustoja dalytis ir pereina į vadinamąją senėjimo būseną. Tokių ląstelių kaupimasis audiniuose gali sutrikdyti organų veiklą ir ilgainiui lemti jų funkcijų silpnėjimą. Tai vienas organizmo senėjimo procesų. Visiškai sustabdyti senėjimo kol kas negalime, nors mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip jį sulėtinti ir kuo ilgiau išsaugoti gerą sveikatą. Tačiau tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali padėti sulėtinti kai kuriuos su senėjimu susijusius procesus.

 

Kokie kasdieniai įpročiai gali padėti sulėtinti senėjimą?

 

Pastebėta, kad mikrobiota daro didelę įtaką medžiagų apykaitos ir imuniniams procesams. Senstant smegenyse gali daugėti uždegiminių procesų, kurie siejami su įvairiais sveikatos sutrikimais, įskaitant depresiją ir Alzheimerio ligą. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad seniems gyvūnams perkėlus jaunų gyvūnų mikrobiotą, gali pagerėti jų pažintinės funkcijos, sulėtėti uždegiminiai procesai ir pakisti pačios mikrobiotos sudėtis. Vienas svarbiausių mikrobiotos sudėtį lemiančių veiksnių yra mityba. Su maistu gaunamos naudingosios bakterijos ir skaidulinės medžiagos padeda palaikyti palankią žarnyno mikrobiotą. Todėl reikėtų valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, taip pat vartoti fermentuotus produktus – kefyrą, jogurtą, raugintus agurkus ir kopūstus. Kuo įvairesnė mityba ir kuo daugiau joje neperdirbtų produktų, tuo palankesnė gali būti mikrobiotos sudėtis. Taip pat svarbu mažinti greitųjų angliavandenių kiekį ir juos keisti sudėtiniais angliavandeniais, kurių gausu avižose, sorose, grikiuose, bolivinėse balandose, ruduosiuose ryžiuose ir daržovėse. Tokie mitybos pokyčiai gali padėti mažinti nutukimo bei II tipo cukrinio diabeto riziką.

 

Kaip su senėjimo procesais susijęs stresas?

 

Patiriant stresą organizme gali suaktyvėti uždegiminiai procesai. Uždegimas yra svarbi organizmo apsauginė reakcija, padedanti kovoti su patogenais, tačiau užsitęsęs ar lėtinis uždegimas gali pažeisti sveikas ląsteles ir audinius. Dėl to didėja oksidacinis stresas, kuris gali prisidėti prie spartesnio ląstelių senėjimo. Pastebėta, kad žarnyno mikrobiota taip pat svarbi organizmo atsakui į stresą ir gali padėti sušvelninti neigiamas jo pasekmes.

 

Kaip žinoti, kad mūsų organizmas sensta per greitai?

 

Nėra vienos formulės, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar organizmas sensta per greitai. Vis dėlto mitybos įpročių keitimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Tyrimai su pelėmis parodė, kad riebi mityba gali skatinti smegenų ląstelių senėjimo procesus, o skaidulomis ir probiotikais papildyta mityba – juos lėtinti. Panašūs procesai vyksta ir žmogaus organizme. Vartodami daugiau skaidulų ir probiotikų galime ne tik palankiai veikti žarnyno mikrobiotą, bet ir prisidėti prie lėtesnių su smegenų ląstelių senėjimu susijusių procesų.

 

Autorė Laima Samulė