Statistiškai daugiausia gyvybių nusineša lėtinės ligos. Lietuvoje dažniausi piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, psichikos sutrikimai, kraujotakos sistemos, lėtinės plaučių ir stuburo ligos, astma, artropatijos. Lėtinės ligos prasideda be žymesnių simptomų, susirgęs žmogus ilgą laiką jaučiasi sveikas ir nenutuokia apie būsimos ligos eigą. Visgi, reguliariai sekant savo sveikatos rodiklius, įmanoma laiku pastebėti nukrypimus.

 

Stebėti ne tik svorį, bet ir riebalinio audinio kiekįA,Doctor,Taking,A,Patient's,Blood,Pressure.,The,Patient's,Arm

 

Dar visai neseniai žmogaus svoris buvo laikomas bene pagrindiniu jo sveikatos rodikliu. Dabar dauguma mokslininkų vienbalsiai sutinka, kad tai nėra tiksliausias sveikatos būklės indikatorius. Šiuo metu nutukimu nesergantiems asmenims vis dažniau rekomenduojama matuoti riebalų kiekį. Tiksliausi matavimai atliekami klinikose. Tai povandeninis svėrimas arba odos riebalinių klosčių storio matavimas. Pastarąjį gali atlikti tiek gydytojas, tiek sporto klubo treneris. Daugumos sveikų moterų kūne riebalinis audinys sudaro 12–30 %, optimalus – 19–22 %. Kaip tvirtina ekspertai, siekiamybė yra 20–25 %. Vyrų kūnuose šis rodiklis gali būti perpus mažesnis. Visgi optimalia riba irgi galima laikyti 18–20 %. Jeigu procentinė riebalų dalis kūne optimali, sąnariai nėra per daug apkraunami, lengviau funkcionuoja širdis, o kraujagyslės patiria mažiau spaudimo. Jei šis rodiklis per didelis, per dieną derėtų suvartoti 300–500 kalorijų mažiau, nei rekomenduojama pagal ūgį ir fizinio aktyvumo lygį. Jeigu šis rodiklis per mažas, gydytojas ar mitybos specialistas gali patarti, kaip sveikai priaugti svorio. Vyrams per mažas riebalų kiekis nėra pavojingas. O vaisingo amžiaus moterims dėl to gali sutrikti menstruacinis ciklas, didėja osteoporozės rizika.

 

Atlikti cholesterolio tyrimą

 

Cholesterolis – svarbi ir reikalinga medžiaga, naudojama nervinėms ląstelėms susidaryti ir hormonams gaminti. Į organizmą cholesterolis patenka su maistu, jį taip pat gamina kepenys. Cholesterolio kiekis nustatomas atlikus kraujo tyrimą. Jį rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. Esant rizikos veiksniams – 2 kartus per metus. Bendras cholesterolio kiekis, kaip ir trigliceridų (riebalų), neturėtų viršyti 200. Jeigu žmogus rūko, turi antsvorio, serga cukriniu diabetu arba hipertonija, šeimos ligų istorijoje pasitaikė širdies ir kraujagyslių ligų, tuomet tiek cholesterolio, tiek trigliceridų riba neturėtų viršyti 160. Vadinamasis gerasis cholesterolis: norma laikomas 45–70 rodmuo (kuo daugiau, tuo geriau, nes užkerta kelią aterosklerozei), tačiau ne mažiau nei 35. Blogasis cholesterolis: maksimali leistina norma – 130 ir mažiau (jei nustatytas diabetas, ne daugiau nei 100), priimtinas lygis siekia 130–159, o viršijus 160 ribą kyla pavojus sveikatai. Cholesterolio kiekis, įskaitant kitus veiksnius, padeda išsiaiškinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nustačius per didelį cholesterolio kiekį, vertėtų riboti riebaus ir saldaus maisto vartojimą, ypač sočiųjų ir transriebalų rūgščių, bei didinti fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas palankiai veikia gerojo cholesterolio kiekį: net lengva mankšta mažina kardiologinių ligų tikimybę.

 

Išmokti matuoti kraujospūdį

 

Kraujospūdis padeda įvertinti, kaip veiksmingai kraujas pasiekia vidaus organus. Matuoti kraujo spaudimą galima ir namuose, jeigu turite kraujospūdžio matavimo aparatą. Taip pat ši nesudėtinga procedūra atliekama poliklinikoje arba vaistinėje. Optimalus – vidutiniškai 120/70. Aukšto kraujospūdžio problemą turinčių žmonių širdis, plaučiai ir smegenys prastai aprūpinami deguonimi. Jeigu tokia situacija trunka ilgai, gali ištikti širdies smūgis ar insultas. Pasyvus gyvenimo būdas, nesveika mityba, rūkymas, stresas, paveldimumas – veiksniai, galintys sukelti nuolatinį didelį kraujospūdį, neretai vadinamą tyliuoju žudiku. Mat neišsiduoda jokiais simptomais. Tad rekomenduojama kraujospūdį pasimatuoti kaskart apsilankius pas gydytoją. Sistolinis spaudimas (viršutinis) kinta dažniau, o diastolinio spaudimo (apatinio) rodikliai gana stabilūs. Svarbios abi reikšmės, bet vertėtų labiau susirūpinti tuo atveju, jeigu padidėjęs apatinis spaudimas. Jeigu rodikliai per dideli, pagal gydytojo nurodymus derėtų koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą. Valgyti daugiau vaisių, daržovių, daug kalcio turinčių produktų, riboti riebaus maisto ir druskos vartojimą. Maždaug tris kartus per savaitę po pusvalandį skirti aerobiniams užsiėmimams ir atsipalaidavimui. Jeigu rodikliai šiek tiek mažesni nei norma, dažniausiai tai reiškia, kad žmogus yra puikios fizinės formos ir atsipalaidavęs.

 

Fiksuoti širdies pulsą ir ritmą

 

Pulsas – tai širdies susitraukimų dažnis per minutę, rodantis, kaip greitai širdis pumpuoja kraują po visą kūną. Šis svarbus bendros sveikatos indikatorius atspindi viso organizmo veiklą. Ramybės būsenoje suaugusio žmogaus pulsas paprastai svyruoja tarp 60–100 tvinksnių per minutę. Žemesnis pulsas dažnai būdingas fiziškai aktyviems ar sportuojantiems žmonėms – jų širdis efektyviau dirba, todėl jai reikia mažiau susitraukimų, kad aprūpintų kūną krauju. Vaikų ir paauglių pulsas gali būti aukštesnis, o vyresnio amžiaus žmonių – labiau svyruoti, tai priklauso nuo sveikatos būklės. Jei pulsas nuolat viršija 100 tv./min. net ramybės būsenoje, tai gali būti tachikardija – būklė, kai širdis plaka per greitai. Svarbu pažymėti, kad trumpalaikis pulso padidėjimas, pavyzdžiui, po bėgimo ar išgąsčio, yra visiškai normalus ir paprastai greitai sugrįžta į normą. Tačiau jei per didelis pulsas pasireiškia be aiškios priežasties arba kartu su kitais simptomais, vertėtų sunerimti ir išsiaiškinti šios problemos priežastį. Pulso dažnį siūloma matuoti ryte, tik pabudus ir dar neišlipus iš lovos. Tai galima padaryti segint išmanųjį laikrodį arba tiesiog prie riešo pridėjus du pirštus ir suskaičiavus tvinksnius per minutę. O širdies ritmą gali ištirti tik specialūs prietaisai – elektrokardiografas arba Holterio monitorius. Gautus rodiklius vertina gydytojas. Jeigu pulsas ramybės būsenoje per didelis, o širdies ritmas nepastovus, būtina kreiptis į gydytoją.

 

Taip pat verta atkreipti dėmesį į:

 
  • Maksimalų deguonies suvartojimą. Tai deguonies kiekis, kurį organizmas gali perdirbti per minutę. Maksimalų deguonies suvartojimą galima išmatuoti specialiu prietaisu, kuris fiksuoja organizmo dujų apykaitą (tai, kiek deguonies patenka, ir kiek anglies dvideginio išsiskiria), arba savarankiškai atlikti Kuperio testą. Jis leidžia įvertinti bendrą fizinę ištvermę ir grįstas atstumu, kurį žmogus nueina ar nubėga per 12 min. Optimalus rodiklis – 2,1–2,3 km.
  • Liemens ir klubų apimčių santykį. Šis santykis padeda nustatyti, ar nėra sveikatai pavojingų riebalų sankaupų aplink vidaus organus. Skaičiuojant liemens apimtį padalinti iš klubų apimties. Pavyzdžiui, 60 : 90 = 0,75. Ideali reikšmė – mažiau nei 0,8, leistina – 0,8–0,85, o didesnė jau perspėja apie pavojų sveikatai.
  • Kvėpavimo dažnį. Normalus besiilsinčio suaugusiojo įkvėpimo ir iškvėpimo dažnis –12–20 įkvėpimų per minutę. Kvėpavimas padažnėja užsiimant aktyvia veikla. Jei įkvėpimo ir iškvėpimo dažnis ilsintis gerokai viršija arba nesiekia vidutinio kvėpavimo dažnio, tai gali reikšti svarbų sveikatos būklės pokytį arba oro kokybės problemą.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė