Visi žino paprastą sveikos mitybos taisyklę – kasdien valgyti daugiau vaisių. Tačiau realybėje daugelis jų suvalgo gerokai mažiau, nei rekomenduoja specialistai. Skubus gyvenimo tempas, nereguliarūs valgiai ar tiesiog netinkami įpročiai lemia, kad organizmas ne visada gauna užtektinai vitaminų. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia vaisių pagrindu sukurti maisto papildai – jie leidžia patogiai papildyti mitybą tomis medžiagomis, kurių dažnai pritrūksta kasdienėje rutinoje.

 

Vienas svarbiausių vitaminų šaltiniųFruit,And,Vitamins,,Nutritional,Supplements,In,The,Form,Of,Medicinal

 

Vaisiai nuo seno laikomi vienu vertingiausių natūralių vitaminų šaltinių. Skirtingai nei daugelis kitų maisto produktų, jie pasižymi ne tik vitaminų gausa, bet ir įvairiomis bioaktyviosiomis medžiagomis, kurios organizme veikia kompleksiškai. Būtent dėl šios priežasties vaisiai minimi kaip svarbi subalansuotos mitybos dalis.

 

Vienas svarbiausių vaisiuose randamų vitaminų – vitaminas C. Daug šio vitamino randama citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, braškėse ir juoduosiuose serbentuose. Jis dalyvauja daugybėje organizmo procesų: padeda palaikyti imuninės sistemos veiklą, prisideda prie kolageno gamybos, svarbios odai, kraujagyslėms ir sąnariams, taip pat veikia kaip stiprus antioksidantas. Kai kuriuose vaisiuose, pavyzdžiui, citrusiniuose ar uogose, šio vitamino kiekis gali sudaryti didelę dalį rekomenduojamos paros normos.

 

Vaisiuose taip pat gausu folio rūgšties – B grupės vitamino, kuris svarbus ląstelių dalijimuisi, kraujodarai ir nervų sistemos veiklai. Folio rūgšties galima rasti citrusiniuose vaisiuose, avokaduose, uogose. Be to, daugelis vaisių – geras kalio šaltinis. Šis elementas padeda palaikyti normalų kraujospūdį, raumenų veiklą ir skysčių pusiausvyrą organizme.

 

Dalis vaisių taip pat turi vitamino A pirmtakų – karotenoidų. Šie pigmentai suteikia ryškią geltoną ar oranžinę spalvą ir organizme gali būti paverčiami vitaminu A. Karotenoidai svarbūs regėjimui, odos būklei ir imuninei sistemai. Jų randama tokiuose vaisiuose kaip abrikosai, mangai ar papajos.

 

Ne mažiau svarbios vaisiuose esančios bioaktyviosios medžiagos, ypač polifenoliai. Tai natūralūs augaliniai junginiai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis. Jie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – molekules, kurios gali pažeisti ląsteles ir prisidėti prie įvairių lėtinių ligų vystymosi. Daug šių medžiagų randama uogose, vynuogėse, granatuose, obuoliuose.

 

Įdomu tai, kad kai kuriuose vaisiuose antioksidantų koncentracija gali būti itin didelė. Tyrimai rodo, kad tam tikrose uogose jų kiekis gali būti net kelis kartus didesnis nei daugelyje daržovių. Būtent todėl mėlynės, avietės, juodieji serbentai ar granatai laikomi vienais vertingiausių antioksidantų šaltinių mityboje.

 

Kiek vaisių iš tiesų suvalgome?

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria kasdien suvartoti ne mažiau kaip 400 g vaisių, o tai prilygsta maždaug penkioms porcijoms. Toks kiekis siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžio rūšių ir kitų lėtinių ligų rizika.

 

Vis dėlto realybė dažnai atrodo kitaip. Tyrimai Europoje rodo, kad nemažai gyventojų nesuvalgo net pusės rekomenduojamo kiekio. Kai kuriose apklausose nustatyta, kad tik apie trečdalis suaugusiųjų kasdien suvalgo bent dvi porcijas vaisių, o dalis jų vaisius renkasi vos kelis kartus per savaitę. Panašios tendencijos pastebimos ir tarp jaunimo – nors apie vaisių naudą žinoma plačiai, jų vartojimas kasdienėje mityboje išlieka per mažas.

 

Vienas dažniausių to paaiškinimų – ne žinių trūkumas, o kasdienio gyvenimo tempas. Skubūs rytai, nereguliarūs pietūs ar užkandžiavimas pakeliui lemia, kad vaisiai tiesiog nepatenka į dienos meniu. Būtent todėl mitybos specialistai vis dažniau kalba apie patogumo veiksnį – žmonės dažniau renkasi tai, ką lengva pasiimti, greitai suvalgyti ar vartoti reguliariai. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie padėtų paprasčiau į kasdienę rutiną įtraukti vaisiuose esančias maistines medžiagas. Tokie sprendimai bent iš dalies kompensuotų situacijas, kai mityboje pritrūksta šviežių vaisių.

 

Apie perdirbtus produktus

 

Dažnai manoma, kad vaisiai vertingiausi tik švieži, tačiau mitybos mokslas rodo sudėtingesnį vaizdą. Iš tiesų dalis vitaminų jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius, tačiau tinkamai apdorojant vaisius nemaža dalis jų maistinių medžiagų gali būti išsaugota.

 

Vienas jautriausių yra vitaminas C – jis gana greitai suyra veikiamas aukštos temperatūros, deguonies ir ilgo laikymo. Todėl ilgai verdant ar kepant vaisius šio vitamino kiekis gali sumažėti. Vis dėlto ne visi junginiai tokie jautrūs. Pavyzdžiui, kai kurie polifenoliai ir flavonoidai yra gerokai stabilesni ir gali išlikti net apdorotuose vaisių produktuose.

 

Džiovinimas – vienas seniausių vaisių konservavimo būdų. Pašalinus didžiąją dalį vandens, vaisiai tampa koncentruotesni – juose išlieka daug mineralinių medžiagų, skaidulų ir dalis antioksidantų. Nors kai kurių vitaminų gali sumažėti, džiovintuose vaisiuose vis tiek lieka nemažai bioaktyviųjų medžiagų.

 

Šiuolaikinė maisto technologija siūlo dar pažangesnius metodus. Vienas jų – liofilizavimas, arba šaldymas-džiovinimas. Šio proceso metu vaisiai pirmiausia užšaldomi, o vėliau iš jų pašalinamas vanduo labai žemoje temperatūroje. Taip išsaugoma didelė dalis vitaminų, spalva, skonis ir aromatas. Ši technologija vis dažniau naudojama tiek maisto pramonėje, tiek kuriant vaisių pagrindu pagamintus produktus.

 

Dar vienas būdas išsaugoti maistines savybes – vaisių koncentratai ar ekstraktai, kurie naudojami gaminant įvairius produktus ir maisto papildus. Tokiu atveju iš vaisių išgaunamos ir koncentruojamos tam tikros veikliosios medžiagos.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad nors apdorojimas gali sumažinti kai kurių vitaminų kiekį, dalis antioksidantų ir kitų bioaktyviųjų junginių išlieka net perdirbtuose vaisių produktuose. Todėl įvairios technologijos leidžia vaisiuose esančias maistines medžiagas pritaikyti skirtingoms vartojimo formoms ir padaryti jas patogiau prieinamas kasdienėje mityboje.

 

Vaisių pagrindo maisto papildai

 

Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo paprastas būdas pasirūpinti savimi – vaisių pagrindu pagaminti maisto papildai. Jie dažnai pasirenkami kaip patogus būdas papildyti mitybą vitaminais ir kitomis bioaktyviosiomis medžiagomis. Vis dėlto, kaip ir renkantis bet kurį kitą maisto papildą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius kriterijus.

 

Pirmiausia verta įvertinti aiškiai nurodytą vitaminų ir veikliųjų medžiagų kiekį. Ant produkto pakuotės turėtų būti tiksliai nurodyta, kiek konkrečių vitaminų ar mineralinių medžiagų yra vienoje porcijoje ir kokią rekomenduojamos paros normos dalį jie sudaro. Tai padeda suprasti, ar papildas gali reikšmingai prisidėti prie kasdienio maistinių medžiagų poreikio.

 

Ne mažiau svarbi ingredientų kokybė. Specialistai rekomenduoja rinktis produktus, kuriuose naudojamos kokybiškos žaliavos, aiškiai nurodoma sudėtis ir vengiama perteklinių priedų. Vaisių ekstraktai, koncentratai ar kiti natūralūs ingredientai – vienas iš požymių, kad produktas orientuotas į natūralesnę sudėtį.

 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą dozę. Per mažas veikliųjų medžiagų kiekis gali neturėti reikšmingo poveikio, o per didelės dozės ne visada reikalingos kasdieniam vartojimui. Dėl to verta rinktis produktus, kurių sudėtis subalansuota pagal mitybos specialistų rekomendacijas.

 

Dar vienas praktinis aspektas – vartojimo forma. Tabletės, kapsulės, milteliai ar kitos formos skirtingiems žmonėms gali būti nevienodai patogios. Patogiai vartojamas produktas dažniau tampa kasdienės rutinos dalimi, o reguliarumas – vienas svarbiausių veiksnių siekiant ilgalaikės naudos. Pastebima, kad pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo guminukų formos maisto papildai – ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Nieko keisto, nes juos ne tik patogu, bet ir malonu vartoti.

 

Galiausiai svarbus patikimas gamintojas, kuris laikosi kokybės standartų ir aiškiai pateikia informaciją apie produkto sudėtį bei gamybą. Kokybiškai sukurti vaisių pagrindu pagaminti maisto papildai siekia sujungti kelis svarbius aspektus – vaisių skonį, natūralią sudėtį ir patogų vartojimą kasdien, kad rūpinimasis organizmo poreikiais būtų paprastas ir lengvai pritaikomas kasdienėje rutinoje.

 

Autorė Jūratė Survilė