Pavasario šaukliai – ridikėliai

Ridikėliai populiarūs visame pasaulyje. Vieni juos mėgsta dėl aštraus gaivaus skonio ir traškumo. O kiti vertina dėl virškinimą skatinančių savybių ir vitamino C gausos – padeda stiprinti imunitetą po žiemos.

Greito derliaus daržovė

Ridikėliai (Raphanus sativus) priklauso kopūstinių šeimai. Jų pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio radix, reiškiančio šaknį. Manoma, kad ši daržovė, dabar plačiai vartojama visame pasaulyje, pradėta auginti dar senovės Kinijoje, o vėliau paplito Egipte ir Graikijoje. Ridikėliai – viena greičiausiai užaugančių pavasario daržovių, tad jų pasirodymas turguose visada simbolizuoja tikrąją daržininkystės sezono pradžią. Jau nuo senų laikų vertinami kaip organizmą valanti daržovė. Tokia jų reputacija atsirado ne be priežasties. Jie iš tiesų skatina tulžies išsiskyrimą, gerina medžiagų apykaitą, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Paprastai valgomi tik šakniavaisiai, nors maistui tinka ir jaunų ridikėlių lapai. Šakniavaisiai užauga iki 2–4 cm skersmens. Šis augalas prieš šimtmečius pasiekė ir Lietuvą, tačiau ilgą laiką laikytas paprasta kaimo daržove. Tik vėliau tapo neatsiejama pavasario meniu dalimi. Pasaulyje yra daugybė ridikėlių veislių. Maistui aktyviausiai vartojami nuo balandžio iki birželio. Į Lietuvą ankstyvieji ridikėliai importuojami iš Italijos ar Nyderlandų, tačiau geriausio skonio būna vietiniai. Patiems užsiauginti ridikėlių pavyksta beveik visiems. Pirmojo derliaus įprastai tenka palaukti vos 3–4 savaites. Dauginami sėjant sėklas tiesiai į dirvą. O nenorintys laukti šių pavasarinių vitaminų bombų gali įsigyti kiekvienoje parduotuvėje.

Kaip išsirinkti kokybiškus ir ką ruošti?

Daržovių augintojai ir dietologai sako, kad šviežiausius ir skaniausius ridikėlius išsirinkti galima tik žinant keletą taisyklių. Rinktis vidutinio dydžio – tuomet bus traškūs ir neturės tuščių ertmių viduje, kurios atsiranda daržovei peraugus. Svarbu apžiūrėti lapus – jeigu žali ir tvirti, tai rodo šviežumą. Geru skoniu nepasižymės minkšti, susiraukšlėję ar dėmėti ridikėliai. Parsinešus namo lapus nupjauti, nes jie siurbia drėgmę iš šakniavaisio. Pačius šakniavaisius geriausia laikyti plastikiniame maišelyje šaldytuvo daržovių skyriuje. Tam, kad ridikėliai kuo ilgiau išliktų stangrūs, į maišelį įdėti drėgną servetėlę. Net ir tinkamai laikomi, po savaitės ridikėliai pradeda minkštėti, praranda sultingumą. Nors populiariausia valgyti žalius, yra daugybė būdų paįvairinti jų skonį. Jei per aštrūs, galima trumpam pa merkti į šaltą sūdytą vandenį. Dažniausiai derinami su grietine, varške, krapais ir svogūnų laiškais. Šilti ridikėlių patiekalai daug kam gali būti atradimas: tinkamai paruošti praranda aštrumą ir tampa panašūs į ropę. Lengviausia tiesiog pakepti su sviestu apie 5 min. Kepti ridikėliai yra švelnaus skonio, tai puikus garnyras prie mėsos. Taip pat juos galima kepti 10–15 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C, apšlaksčius aliejumi, pagardinus druska ir česnaku. Ridikėlius galima net marinuoti – taip išlieka traškūs ir įgauna pikantišką skonį. Beje, pagardina ne tik šaltibarščius, bet ir glotnučius. Svarbu atminti, kad termiškai apdorojant ryški spalva gali išblukti, todėl derėtų dėti į patiekalus paskutinę minutę.

Liaudies išmintis ir moksliškai patvirtinta nauda sveikatai

Liaudies medicinoje ridikėliai vertinami kaip natūrali priemonė kvėpavimo takams valyti, virškinimui gerinti, organizmui stiprinti. Dėl juose esančių eterinių aliejų (fitoncidų) veikia kaip švelnus natūralus antibiotikas. Panašiai kaip juodieji ridikai, ridikėliai naudojami sirupui nuo kosulio gaminti. Smulkiai pjaustytus sumaišyti su medumi ir palikti kelioms valandoms, kol išsiskirs sulčių. Šį sirupą gerti po šaukštelį kelis kartus per dieną esant sausam kosuliui ar gerklės perštėjimui. Ridikėlių sultys, sumaišytos su morkų sultimis (1:2), liaudies medicinoje rekomenduojamos gleivinei valyti ir apetitui gerinti: padeda skaidyti gleives kvėpavimo takuose ir virškinimo trakte. Dėl didelio ląstelienos ir kalio kiekio ridikėliai naudojami kaip organizmą valanti priemonė, padedanti šalinti skysčių perteklių ir mažinti tinimus. Jie vertinami ir tų, kurie puoselėja grožį natūraliomis priemonėmis. Sutrintų ridikėlių tyrelė naudotina kaip kaukė veidui – balina pigmentines dėmes, stangrina odą ir suteikia jai švytėjimo, tačiau dėl aštrumo galima laikyti vos kelias minutes. Visgi ridikėlius labiausiai vertina mokslininkai. Tam yra daugybė priežasčių:

• Tai nekaloringa daržovė. 100 g šviežių ridikėlių turi tik apie 18 kcal, tačiau gausūs skaidulų, kurios gerina virškinimą ir padeda palaikyti sotumą.
• Ridikėlių eteriniai aliejai suteikia specifinį kvapą ir aštrumą, tačiau būtent jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Tad jų užkąsti derėtų tiems, kurie skundžiasi sunkumo jausmu skrandyje.
• Vitaminas C – svarbus antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą ir kraujagyslių sieneles. Antocianinai, suteikiantys raudoną spalvą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir padeda saugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio.
• Ridikėliuose randama kalio (svarbus širdies darbui ir skysčių pusiausvyrai reguliuoti), kalcio, fosforo, magnio, geležies. Nors geležies nėra daug, kartu su vitaminu C ji įsisavinama kur kas geriau.
• Ši daržovė naudinga norintiems reguliuoti svorį ar išvalyti organizmą nuo toksinų. Tačiau sergantys ūminėmis skrandžio ar žarnyno ligomis (opalige, gastritu) ridikėlių turėtų vartoti atsargiai arba jų išvis atsisakyti dėl gleivinę dirginančių eterinių aliejų.

Maistinė vertė       

Baltymai                    0,7 g

Angliavandeniai                3,4 g

Skaidulos                  1,6 g

Riebalai                    0,1 g

Kalis                                     233 mg

Geležis                                0,3 mg

Kalcis                                  25 mg

Fosforas                   20 mg

Vitaminas C             15 mg

Vitaminas B₃           250 μg

Vitaminas B₅          165 μg

Vitaminas B₉           25 μg

Vitaminas K            1,3 μg

Vitaminas A             0,4 μg

100 g                                                         18 kcal

Azijietiškos salotos

4 porcijos

100 g 48 kcal

Ruošti 40 min.

• 500 g šviežių ridikėlių
• 3 šaukštai ryžių acto
• 2 šaukštai aliejaus
• 2 skiltelės česnako
• Šaukštelis skrudintų sezamų aliejaus
• 2 šaukšteliai medaus
• Šaukštelis druskos
• Šviežių kalendrų pagal skonį

GAMINIMAS. Ridikėlius nuplauti, nupjauti galiukus. Sudėti ant lentelės ir stipriu peilio paspaudimu ar kočėlu kiekvieną sutraiškyti taip, kad sutrūktų, bet nesubyrėtų. Sudėti į dubenį, pabarstyti druska ir palikti pastovėti bent 20 min., kad išsiskirtų skystis. Atskirai sumaišyti ryžių actą, aliejų, sezamų aliejų ir medų, įspausti česnako skilteles, sudėti smulkiai kapotas kalendras ir gerai išmaišyti. Ridikėlius nusunkti (skystį išpilti), supilti paruoštą padažą ir gerai išmaišyti. Patiekti atvėsinus.

Ukrainietiška šaltsriubė „Okroška“

6 porcijos

100 ml 75 kcal

Ruošti 1,5 val.

• 300 g šviežių ridikėlių
• 300 g virto jautienos liežuvio
• 3 trumpavaisiai agurkai
• 3 bulvės
• 3 kiaušiniai
• 1 l šalto kefyro
• 80 g svogūnų laiškų
• 80 g šviežių krapų
• 80 g šviežių petražolių
• Šaukštas aštrių garstyčių
• Šaukštelis druskos
• Juodųjų pipirų pagal skonį
• Riebios grietinės pagal skonį

GAMINIMAS. Bulves ir kiaušinius išvirti, atvėsinti, nulupti. Liežuvį, bulves ir agurkus supjaustyti vienodo dydžio kubeliais. Ridikėlius nuplauti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Svogūnų laiškus, krapus ir petražoles smulkiai sukapoti, apibarstyti druska ir šiek tiek patraiškyti šaukštu, kol išsiskirs sulčių – tai suteiks sriubai sodrų skonį. Visus ingredientus sudėti į didelį puodą. Atskirame inde kefyrą sumaišyti su garstyčiomis ir pipirais, tuomet užpilti paruoštus produktus. Jei sriuba per tiršta, įpilti šlakelį šalto mineralinio vandens. Leisti šaltsriubei pastovėti šaldytuve bent 30 min., kad skoniai susilietų. Patiekti su grietine, perpjautais virtais kiaušiniais ir apibarsčius kapotais žalumynais.

Autorė Eglė Stratkauskaitė