Vaikas negeria vandens. Ką daryti?

Atrodo, kas gali būti paprasčiau, nei duoti vaikui atsigerti stiklinę vandens. Tačiau daugelis tėvų žino – tai ne visada taip paprasta. Vieni vaikai gurkšteli vos kelis lašus per dieną, kiti tvirtai sako „ne“, o treti prašo tik sulčių ar saldintos arbatos. Kodėl taip nutinka ir kaip padėti mažyliui pamėgti vandenį?

Kodėl atsisako?

Priežasčių, kodėl vaikas atsisako gerti, gali būti įvairių, taip pat dažnai jos būna kompleksinės.

Troškulio ignoravimas. Mažyliai dažnai taip įsitraukia į žaidimą, kad paprasčiausiai pamiršta atsigerti. Jie dar ne visada geba atpažinti arba įvardyti kūno siunčiamus signalus. Todėl tėvų vaidmuo – priminti, pasiūlyti vandens tinkamu metu, o ne laukti, kol pats paprašys.

Skysčių gausa su maistu. Kūdikių ir mažų vaikų meniu dažnai gausu skysčių kupino maisto: pieno, košių, sriubų, vaisių. Valgydamas gauna nemažai skysčių, todėl gali nejausti troškulio. Visgi sklandžiam virškinimui ir termoreguliacijai reikalingas būtent grynas vanduo.

Skonis, temperatūra, net kvapas. Vaikai itin jautrūs pojūčiams. Kartais jiems nepatinka vandens temperatūra – pernelyg šaltas ar drungnas atrodo keistas. Kai kuriose vietovėse čiaupo vanduo turi specifinį kvapą ar poskonį, kuris mažyliui gali kelti pasibjaurėjimą. Tokiu atveju verta naudoti filtruotą ar į butelius pilstytą vandenį ar duoti pasirinkti, iš kokio puodelio gerti.

Psichologinės priežastys. Maži vaikai dažnai nori jaustis nepriklausomi ir savarankiški. Atsisakymas gerti gali būti būdu parodyti „aš pats sprendžiu“. Taip pat jei vaiką anksčiau vertė išgerti stiklinę vandens jėga ar gąsdino („jei negersi – susirgsi“), vanduo gali asocijuotis su neigiama patirtimi. Kai kuriems nepatinka pats gėrimo ritualas, pavyzdžiui, būti pertrauktiems žaidžiant.

Įpročiai nuo mažens. Jei vaikas nuo kūdikystės pripratęs prie saldžių gėrimų, sultys ar sirupas tampa pagrindiniu skysčių šaltiniu. Vanduo tada atrodo neskanus, be skonio. Kuo anksčiau tėvai pradeda formuoti įprotį gerti vandenį, tuo lengviau vėliau. Jei šis įprotis nesusiformavo, nieko baisaus – svarbiausia, kad pokyčiai būtų nuoseklūs, be spaudimo.

Kiek reikia?

Vandens poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, netgi nuo drabužių sluoksnių.

1–3 m. mažyliui paprastai reikia apie litrą skysčių per dieną.

4–8 m.– 1,2–1,5 l.

Vyresniems nei 9 m.– nuo 1,5 iki 2 l.

Į šį kiekį įeina ne tik vanduo, bet ir sriubos, nesaldintos arbatos, kiti skysčiai. Vis dėlto būtent vanduo turi būti pagrindinis ir dažniausiai siūlomas skystis.

Trūkumo požymiai

Kai organizmui trūksta skysčių, vaikas gali tapti irzlus, vangus, skųstis galvos skausmu. Jo šlapimas tampa tamsesnis, kvapas stipresnis, o šlapinimosi dažnis mažėja. Kartais pakanka atsigerti kas valandą – savijauta akivaizdžiai pagerėja.

Karštomis dienomis ar po didelio fizinio aktyvumo vandens reikia daugiau. Jei mažylis daug juda, prakaituoja ar pakilo temperatūra, būtina siūlyti papildomą vandens kiekį – po kelis gurkšnius kas 15–20 minučių.

Kaip padėti, kad pamėgtų vandenį?

Jeigu vaikas neturi suformuoto įpročio gerti vandenį, niekada nevėlu tai padaryti. Svarbu prisiminti, kad tai ilgas, nuoseklumo, kantrybės ir ramybės reikalaujantis procesas.

Pavyzdžio rodymas. Vaikai mėgdžioja tėvus. Jei mato, kad mama ar tėtis visada turi gertuvę po ranka, ir patys norės turėti savą. Bendra vandens pertraukėlė gali tapti smagia kasdienybės dalimi.

Vandens prieinamumas. Mažyliui turi būti lengva pasiekti savo gertuvę. Jei nuolat matoma ir prieinama, pats dažniau prisimins atsigerti. Gertuvę galima laikyti prie lovos, ant stalo, dėti į kuprinę ar vežimėlį.

Žaidimo elementai. Skatinti gerti vandenį galima žaismingai – sukurti vandens iššūkį, žymėti išgertą kiekį lipdukais, naudoti laiko priminimus (pvz., kaskart, kai pasigirsta tam tikras garsas, išgerti gurkšnį). Mažiems vaikams padeda istorijos: „Pažiūrėk, kaip tavo kūno „augalai“ laukia lašelio vandens!“

Skonis ir spalva. Vanduo nebūtinai turi būti visiškai grynas. Galima paskaninti citrina, uogomis, mėtomis. Tokie pagardai suteikia švelnų skonį, bet neturi pridėtinio cukraus. Vasarą pasiūlyti vandens su ledo kubeliais ir vaisių gabalėliais – vaikai dažnai tai priima kaip smagų desertą.

Įdomi gertuvė ar šiaudelis. Kartais padeda paprastas triukas – pasirinkti spalvingą puodelį ar gertuvę su mėgstamu personažu. Vaikui svarbus savarankiškumo jausmas: jei pats pasirinks, iš ko gers, motyvacija bus didesnė.

Rutina ir pastovumas. Pasiūlyti vandens visada tuo pačiu metu – prieš valgį, po žaidimo lauke, vakare. Taip susiformuoja natūralus įprotis ir nereikia priminimų.

Ko vengti?

Neversti ar moralizuoti. Spaudimas ar frazė „privalai išgerti“ veikia priešingai – vaikas siekia parodyti, kad pats sprendžia. Kur kas veiksmingiau pasiūlyti pasirinkimą: „Nori atsigerti iš savo gertuvės ar iš stiklinės?“

Nenaudoti vandens kaip bausmės. Jei vanduo pristatomas kaip prastesnis variantas („negausi sulčių, tik vandens“), jis įgauna neigiamą atspalvį. Verčiau sakyti: „Šiandien vanduo toks skanus – pažiūrėk, koks šaltas ir gaivus!“

Nesiūlyti saldžių gėrimų kaip pakaitalo. Nors atrodo, kad svarbiausia, jog tik kažką gertų, tačiau sultys, saldinta arbata ar limonadas formuoja įprotį rinktis saldų skonį. Vėliau vanduo atrodys dar mažiau patrauklus. Jei vis dėlto siūlote sultis, geriausia skiesti vandeniu bent per pusę.

Nepamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks. Vieni greitai pripranta, kitiems prireikia kelių savaičių. Svarbiausia – kantrybė ir teigiamas tonas. Vandens gėrimas – ne prievartos reikalas, o švelniai formuojamas įprotis. Vaikui svarbu, kad tai būtų maloni, natūrali kasdienybės dalis.

Kada verta konsultuotis su gydytoju?

Jei vaikas ilgą laiką visiškai atsisako skysčių, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Tai gali būti ne tik įpročio, bet ir sveikatos problema, pavyzdžiui, rijimo sutrikimas, sensorinis jautrumas ar net ligų požymis.

Dehidratacijos simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• sausos lūpos, liežuvis, burnos gleivinė,
• retas šlapinimasis (mažiau nei 3–4 kartus per dieną),
• tamsus, stipraus kvapo šlapimas,
• vangumas, dirglumas, galvos skausmas,
• įkritusios akys.

Tokiais atvejais reikia kuo greičiau pasiūlyti vandens mažais gurkšneliais, o jei vaikas atsisako gerti ar būklė blogėja – kreiptis į medikus.

Įdomu

• Tyrimai keliose Europos šalyse rodo, kad net 7 iš 10 vaikų nepasiekia rekomenduojamo dienos vandens kiekio. Dažniausiai vaikai tiesiog pamiršta išgerti, o suaugusieji mano, kad jie išgeria daugiau nei iš tikrųjų.
• Vanduo iš visų vaikų per dieną išgeriamų skysčių sudaro apie 50 %. Likusi dalis – sultys, arbatos, kakava, įvairūs gėrimai. Įdomu tai, kad kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau vietos jo mityboje užima kiti gėrimai, o ne vanduo.
• Jei mokykloje vaikui leidžiama turėti savo vandens buteliuką klasėje, vandens suvartojimas padidėja net iki 30 %.
• Sportuojantys bent kelis kartus per savaitę vaikai vidutiniškai išgeria 10–20 % daugiau vandens, tačiau ir jiems dažnai vis dar trūksta papildomo stiklinės ar dviejų.
• Specialistai pastebi, kad jei vaikas iki 4–5 metų įpranta dažniau rinktis vandenį nei saldžius gėrimus, tikimybė išlaikyti šį įprotį paauglystėje išauga dvigubai.
• Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė tėvų mano, jog vaikas vandens geria pakankamai, tačiau faktiniai dienoraščiai rodo priešingai. Vaikams trūksta maždaug 1–2 stiklinių per dieną.
• Spalvotos gertuvės, mėgstamų personažų lipdukai ar linksmi šiaudeliai gali padidinti vandens suvartojimą net iki 20–25 %. Vaikai reaguoja į estetiką ir žaidimą.
• Statistiškai berniukai suvartoja šiek tiek daugiau vandens nei mergaitės, ypač sportuojantys. Deja, mergaitės tyri didesnį potraukį saldiems gėrimams.
• Net 70 % vaikų energijos apykaitos priklauso nuo tinkamos hidratacijos – be pakankamo vandens kūnas lėčiau įsisavina energiją, vaikai sunkiau susikaupia ir greičiau pavargsta.

Autorė Jūratė Survilė