Vokiškos alaus ir derliaus šventės

Visame pasaulyje kasmet organizuojama daugybė maisto ir gėrimų festivalių. Šie renginiai sutraukia milijonus lankytojų, kurie gardžiuojasi tradiciniais valgiais, mėgaujasi gėrimais, susipažįsta su specifine kultūra. Bene garsiausias ir seniausias tokio pobūdžio festivalis jau tapęs kone legenda. Tai Vokietijos mieste Miunchene vykstanti „Oktoberfest“ šventė. Šįmet renginys prasidėjo rugsėjo 20 dieną ir truks net iki spalio 5-osios.

Kodėl būtent čia?

Tokie festivaliai organizuojami daugelyje miestų. Alaus bokalai įpusėjus rudeniui kilnojami ir Jungtinės Karalystės, ir Prancūzijos sostinėse. Renginių gausu ir Vokietijos sostinėje Berlyne. Visgi Miunchenas tradiciškai laikomas tokių renginių širdimi. Kodėl? Ogi dėl ilgametės tradicijos ir, žinoma, romantiškos istorijos. „Oktoberfest“ iš tiesų yra vestuvių metinės. 1810 m. spalį įvyko būsimojo Bavarijos karaliaus Liudviko I ir Saksonijos-Hildburghauzeno princesės Teresės vestuvės. Šiam džiugiam įvykiui paminėti karališkoji šeima tuo metu už miesto didelėje pievoje surengė viešą šventę: pastatė 14 milžiniškų palapinių, iškepė daugiau kaip 600 tūkst. viščiukų ir suorganizavo žirgų lenktynes. Nuo 1819 m. pagrindinę renginio pramogą – žirgų lenktynes pakeitė atrakcionai ir užkandžių stalai. Nuo 1896-ųjų pradėti statyti ilgi mediniai stalai, prie kurių prisėsti ir mėgautis vietiniais gėrimais buvo kviečiami tiek vietiniai gyventojai, tiek atvykėliai iš aplinkinių Vokietijos žemių. Įdomiausia, kad alus nebuvo pagrindiniu šio renginio akcentu. Turėjo praeiti kone pusšimtis metų, kol susiprasta, ko labiausiai nori čia besilankantys žmonės. Tuomet sukurtos tam tikros taisyklės, o „Oktoberfest“ ėmė daugiau dėmesio skirti būtent aludarystės tradicijoms. Beje, ir dabar vis dar griežtai laikomasi daugelio prieš šimtmetį užrašytų taisyklių. Pirmieji čia visada atvyksta aludariai. Tada vyksta procesija, joje pasirodo gėlių vainikais pasipuošę aludarių šeimos atstovai, gėlėmis puošiamos valtys ir arklių traukiami vežimai. Šventė oficialiai gali prasidėti tik tada, kai Miuncheno meras atidaro pirmąją alaus statinę ir paskelbia: „O‘zapft is!“ (išpilstyta!).

Šventė ne tik gomuriui, bet ir akims

Kasmet Miuncheno „Oktoberfest“ sulaukia 6,5 mln. lankytojų, kurie apsilanko 34 maisto, gėrimų ir pramogų erdvėse. Septyniose didžiausiose palapinėse 600 padavėjų vienu metu nešioja po dešimt 1 litro talpos bokalų. Bendras jų svoris siekia 20 kilogramų! Beje, dažniausiai tai daro moterys. Ilgametė statistika rodo, kad per „Oktoberfest“ kiekvienais metais išpilstoma daugiau kaip 5 mln. bokalų alaus ir suvalgoma 400 tūkst. kiaulienos dešrelių. Įdomu ir tai, kad renginyje paprastai dingsta daugiau nei 10 tūkst. tuščių bokalų. Juos kaip suvenyrus namo išsiveža renginio dalyviai. Nors šie bokalai nėra niekuo ypatingi, tiesiog stikliniai indai be jokio specifinio ženklinimo. Dingsta, bet vėliau atsiranda ir daugiau daiktų. Vokietijoje po kiekvieno festivalio randama tūkstančiai asmeninių daiktų (2023 m. rasta 3250 pamestų piniginių ir telefonų). Renginyje galioja nerašyta taisyklė – rastų daiktų nepasisavinti. Jie tvarkingai sudedami atskiroje palapinėje, kur kiekvienas kažką praradęs vėliau gali atsiimti savo daiktus. Įspūdingiausia turbūt tai, kad žmonės šio principo iš tiesų laikosi. Nepaisant įspūdingo kiekio alkoholio ir dar įspūdingesnio dalyvių skaičiaus, čia gana saugu. Pavojus gresia tik stikliniams bokalams. Jau daugiau nei dešimtmetį „Oktoberfest“ ragaujama ir nealkoholinių gėrimų. Nors tradiciškai toks renginys skirtas suaugusiesiems, žmonės atvyksta ir su vaikais, nes rengiama daugybė edukacijų. „Oktoberfest“ taip pat suteikia progą pasipuošti ir pasigėrėti tradiciniais kostiumais: lederhosen – garsiaisiais odiniais bridžiais vyrams ir dirndl – suknele pūstomis rankovėmis moterims. Lankytojai dainuoja ir šoka pagal tradicinę bavarų muziką, kurią atlieka įvairūs orkestrai.

Renginiai kituose Vokietijos miestuose

Į Miuncheną kasmet rugsėjo pabaigoje atvyksta turistų iš viso pasaulio. Nors daugiausia pačių vokiečių, užsakomaisiais skrydžiais atkeliauja alaus mėgėjų iš JAV, Japonijos, Kinijos. Nemažai susirenka prancūzų, belgų, italų. Jie ne tik atvažiuoja gardžiuotis alumi, tačiau ir atveža į festivalį savo šalių gėrimų. Per kiek daugiau nei 200 metų trunkančią „Oktoberfest“ istoriją šventė neįvyko 26 kartus. Priežastys – karai, choleros epidemijos ir, žinoma, COVID-19 pandemija. Visgi, kad ir koks viliojantis atrodytų Miuncheno „Oktoberfest“, visi norintys čia sutilpti negali. Tad aludarystės gerbėjai keliauja į kitus Vokietijos miestus:

• Štutgartas. Kanštato liaudies šventė (Cannstatter Volksfest), dažnai turistų vadinama Štutgarto alaus festivaliu, – dar viena didelė šventė Vokietijoje. Per tris savaites trunkantį renginį kasmet apsilanko daugiau nei 4 mln. lankytojų. Tai antras pagal dydį festivalis Vokietijoje, vykstantis beveik tuo pačiu metu, kaip ir „Oktoberfest“ – paskutinėmis rugsėjo savaitėmis. Kiekvienais metais daugiau kaip 300 atrakcionų, didelės alaus ir vyno palapinės kviečia į šią liaudies šventę. Šio festivalio istorija prasidėjo 1815 m. Tais metais įvyko vienas stipriausių mūsų eroje Tamboros ugnikalnio Indonezijoje išsiveržimas ir sukėlė visuotines klimato anomalijas, pavadintas „metais be vasaros“. Vien tik Vokietijoje mirė dešimtys tūkstančių žmonių, sunyko grūdų derlius, kilo badas. Praėjus dvejiems metams Štutgarto gyventojai, gavę pirmąjį grūdų derlių, sugalvojo surengti šventę, kuri dabar vyksta kiekvienų metų rugsėjo 28-ąją.

• Berlynas. Nors Berlyne vykstanti alaus šventė negali pasigirti gilia istorija – pirmasis festivalis surengtas tik 1996 m., tačiau jau spėjo sulaukti populiarumo visoje Vokietijoje ir už jos ribų. Tai vienas įdomiausių kasmetinių renginių sostinėje. Pirmąją rugpjūčio savaitę į jį susirenka apie milijoną vokiečių ir svečių iš kitų šalių. Alaus mėgėjai kviečiami pereiti per ilgiausią „aludaržį“ (beer garden) pasaulyje, kuris nusidriekęs per Berlyno centrą beveik 2 km. 2011 m. šis „alaus kelias“ įrašytas į Pasaulio rekordų knygą, jo ilgis siekė 1820 metrų. Eidami juo lankytojai gali skanauti net apie 2000 įvairių alaus rūšių. Festivalis padalytas į 16 „alaus regionų“, kasmet pristatančių vis naują temą. Šventėje, be alaus gurkšnojimo, galima klausytis įvairių vietinių ir užsienio atlikėjų koncertų, kurie rengiami keliolikoje scenų, pastatytų būtent šiam festivaliui.

• Kelnas. Šis alaus festivalis vyksta kasmet rugpjūčio 24–26 dienomis, miesto parke „MediaPark“. Renginys pritraukia daug vietos gyventojų ir turistų iš viso pasaulio. Tarptautiniame alaus festivalyje lankytojai gali paragauti daugiau nei 700 įvairių alaus rūšių iš 70 skirtingų šalių. Šventėje vyksta daug įvairių renginių, koncertų, kuriuose koncertuoja tiek šalies, tiek užsienio grupės.

Jeigu Vokietija netraukia, keliaujama į:

• Prahą (Čekija). Čekai teigia, kad pasaulyje pirmauja pagal vienam gyventojui tenkantį išgerto alaus kiekį. Jei norisi šviežiausio ir geriausio alaus, Prahoje rekomenduojama lankytis toliau nuo pagrindinių gatvių ir ieškoti užrašo „pivo z tanku“. Tokiose aludėse (pivnica) alus pilstomas iš didelių statinių, paprastai ilgai neužsibūna ir tiekiamas kiekvieną dieną. Smichovo rajone netoli Prahos pilies nuo seno veikia „Staropramen“ alaus darykla, kurioje rengiamos pažintinės ekskursijos ir degustacijos lankytojams. Prahoje net yra Alaus muziejus.

• Dubliną (Airija). Dublinas ir juodasis alus – neatsiejami dalykai, o kai kas sako, kad tai tiesiog sinonimai. Šio alaus darykla („Guinness Storehouse“) – tarp svarbiausių lankytinų vietų Airijos sostinėje. Čia kas savaitę vyksta renginiai ir edukacijos.

• Briuselį (Belgija). Belgai savo alumi didžiuojasi panašiai, kaip prancūzai vynu. Alaus tradicijos Belgijoje siejamos su vienuolynais, kuriuose jau viduramžiais buvo verdamas alus, o jo receptai išsaugoti iki šių dienų. Šioje šalyje įprasta skirtingas alaus rūšis gerti iš specialių bokalų, o alus parenkamas atsižvelgiant į paros laiką.

Atminkite – vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.

Autorė Eglė Stratkauskaitė