Namai ten, kur šiandien sustosime

Vilniečiai Andrius ir Virginija Šereliai po pasaulį keliauja savadarbiu nameliu ant ratų. Šeima įspūdžiais ir skaniais atradimais dalinasi „Youtube“ kanale „Skanios kelionės“. Su keliautojais kalbamės apie vis populiarėjantį keliavimo būdą ir gebėjimą namuose nusėdėti ne ilgiau kaip du mėnesius.

 

Kodėl nusprendėte keliauti automobiliu? Anksčiau teko taip keliauti?

 

Automobiliu keliauti labai patogu, ypač kai jame telpa viskas, ko reikia gyventi. Taip keliaujant nereikia viešbučių, be to, taip galima geriau pažinti šalį tyrinėti atokiausias vietas, kalnus arba prie jūros ilgiau pabūti. Turime daugiau laiko, nesame priklausomi nuo lėktuvo ar kitos transporto priemonės.

 

Pirmosios kelionės automobiliu prasidėjo nuo išvykos į Slovakijos kalnus su kempingais ir palapine. Būtent tada pirmą kartą pamatėme namelius ant ratų. Įsimylėję tokį keliavimo būdą įsigijome ir savo namus.

 

Kaip perdarėte automobilį, ką jame įrengėte?

 

Savo naujam projektui ne veltui pasirinkome buvusį greitosios pagalbos automobilį. Viduje jau buvo kelios pakabinamos spintelės, šviesos, ventiliatorius, dalinė apdaila su apšiltinimu. Tai sutaupė daug laiko, galėjome pradėti kitus darbus.

 

Pirmiausia pašalinome nereikalingas kėdes, stacionarią spintą. Teko ir priekinę nuo galinės dalies skyrusią pertvarą išpjauti, pakeisti šonines duris. Ilgiausiai truko pagaminti baldus bei įrengti saulės elektros sistemą, kad būtume visiškai nepriklausomi nuo kempingų.

 

Kas už kokius darbus buvo atsakingas?

 

Baldus pagaminti padėjo tėtis. Viduje turime visus patogumus: lovą, tualetą, kriauklę, viryklę, stalą su plačia sėdimąja dalimi. Viską, ką turi gamyklinis namelis ant ratų. Į kempingus nestojame iš principo, esame visiškai nepriklausomi. Už įrengimo darbus daugiausia buvau atsakingas aš, o Virginija tuo metu dalį laiko dirbo, tad prie namelio ant ratų įrengimo darbų prisijungė vėliau.

 

Greitosios pagalbos automobilį pavertus gyvenamuoju, reikėjo dar pereiti automobilio ekspertizę. Dabar mūsų namai turi oficialų namelio ant ratų statusą, o viską įrengti pavyko per maždaug 3 mėnesius.

 

Kiek šalių aplankėte? Ar keliaudami turite galutinį kelionės tikslą ir numatytą jos trukmę?

 

Pirmosios kelionės buvo trumpesnės – nuo 2 savaičių iki 3–10 mėnesių. Pradėjome nuo kaimyninių šalių – Lenkijos, Estijos. Pirmos ilgesnės kelionės metu aplankėme Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, nuvažiavome iki Turkijos ir Gruzijos bei Graikijos. Supratę, kad norisi taip gyventi ilgiau, buvome išvykę į Ispaniją, Italiją.

 

Paskutinė kelionė su dabartiniu nameliu ant ratų buvo į Maroką, kuriame praleidome 2,5 mėnesio. Čia jau turėjome konkrečius tikslus – aplankyti žymiuosius šalies miestus, gamtos objektus ir per Sacharos dykumą nuvažiuoti iki Maroko apačios. Laikas taip pat ribojo, nes šalyje galima būti ne ilgiau kaip 90 dienų.

 

Tačiau nemanykite, kad po šios kelionės grįžome į Lietuvą (šypsosi). Pakeliavę Afrikos žemyne, grįžome į Europą, kur toliau gyvename savo namuose ant ratų.

 

Kaip atrodo jūsų diena?

   

Stengiamės daugiau apsistoti gamtoje. Paskutines dvi savaites praleidome prie nedidelio miestelio, šalia upelio, kur kiekvieną rytą mus apsupdavo avys, kartais ateidavo ir karvių. Susidraugavome ir su vietiniais.

 

Gamtoje nebūna taip karšta kaip mieste, ypač kai alina karščiai. Ir dabar, atsakydami į jūsų klausimus, pro langus matome kalnus bei alyvuogių laukus. Jei atsibosta stovėti gamtoje, vykstame į miestą, kur dažniausiai yra nameliams ant ratų įrengtos aikštelės. Bet miestuose ilgai neužsibūname, nes mus traukia gamta.

 

Nakvynės vietas kartais surandame tiesiog pakeliui, o kartais naudojamės programėlėmis, kur taip gyvenantys žmonės dalinasi vietomis ir atsiliepimais apie jas. Trečias būdas rasti nakvynę – draugų, keliaujančių tokiu pat būdu, rekomendacijos.

 

Kokios vietovės paliko didžiausią įspūdį, o kur dar norėtumėte nukeliauti?

 

Pajudėjus iš Lietuvos įspūdžių atsiranda labai daug. Žavi tiek kalnai, tiek gyvūnija bei mums, lietuviams, neįprastos oro sąlygos. Ilguoju mūsų kelionės laikotarpiu didžiausią įspūdį paliko kelias iki Ararato kalno Turkijos rytinėje dalyje. Kalną pradėjome matyti likus apie 40 km iki jo. Buvo sunku patikėti, kad prieš akis didysis Araratas. Priartėjus arčiau vaizdas pribloškia – kalno viršūnę gaubė debesys, buvo matyti sniegas.

 

Žinoma, įsiminė ir Rumunijos gamta – nemažai laiko ten praleidome kalnuose, matėme ir lokių iš labai arti.

 

Šviežiausi atsiminimai iš praėjusios kelionės: Maroko gamta irgi įspūdinga – aplankėme antrus pagal dydį Afrikos krioklius, kelias oazes. O kur dar bekraštė dykuma su kupranugariais, štai miestus skiria net 300–400 km. Pajuokaujame, kad būtų smagu nuvažiuoti ir iki Indijos ar giliau į Afriką.

 

Kokie darbai leidžia taip ilgai keliauti?

 

Virginija dabar oficialiai nedirba, o aš vedu nuotolines gitaros pamokas. Be to, „Youtube“ patalpiname vaizdo pasakojimus apie keliones su nameliu ant ratų, konsultuojame kitus keliautojus bei tokį gyvenimo būdą pradedančiuosius. Tam skiriame nemažai laiko ir resursų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tėra hobis, bet pradedi daryti ir supranti, jog tai daugiau nei vienas etatas – esi ir operatorius, ir režisierius, ir laidos vedėjas. „Youtube“ kanale „Skanios kelionės“ esame pasidalinę keliomis platformomis, kuriose žmonės gali pervesti patinkančią pinigų sumą arba nupirkti kavos, taip parodydami, kad mūsų kuriamas turinys ir informacija jiems svarbi bei įdomi.

 

Gal atskleistumėte, kiek išleidžiate per mėnesį? Kas sudaro didžiąją išlaidų dalį?

 

Išvykus keliauti su nameliu ant ratų išlaidos sumažėjo – nereikia išlaikyti namo ar nuomojamo būsto. Taip pat atkrenta išlaidos automobiliui, su kuriuo reikia kasdien vykti į darbą. Tačiau nevalgęs nebūsi nei Lietuvoje, nei gyvendamas ant ratų (šypteli). Šiandienė situacija Europoje labai palanki, nes maisto kainos panašios kaip Lietuvoje, o išvykus už Europos ribų pasijunti gerokai turtingesnis, nes ten viskas daug pigiau.

 

Taip pat gyvenant namelyje ant ratų yra daug nemokamų dalykų – dažnai geriame šaltinių vandenį, kuris teka iš kalnų, turime saulės paneles, kurios sugeneruoja elektrą. Tad kaštai gyvenant ant ratų nėra dideli.

 

Nepasiilgstate namų, stabilumo?

 

Namų pasiilgstame, bet labiausiai artimųjų. Esame keliavę ilgesnį laiką ir paskui nusprendėme likti Lietuvoje, pagalvoti, ar mums tinka toks keliavimo būdas, ar visgi norime gyventi sėsliai. Jau po dviejų mėnesių pradėjome ilgėtis saulėtos Ispanijos, šilumos ir tokio keliavimo, kai gali atsibusti vis skirtingose vietose. Kaip bus ateityje – matysime.

 

Kokie pagrindiniai tokio keliavimo būdo privalumai, o gal yra ir trūkumų?

 

Taip keliaujant ir gyvenant galima pamatyti daug pasaulio, nereikia mokėti už apgyvendinimo paslaugas ir galima stoti ten, kur negali stovėti viešbutis. Kitaip tariant, svajonių gyvenimas kiekvieną dieną. Ypač toks gyvenimo būdas tinka žmonėms, kurie gali dirbti nuotoliu, nes sutaupoma nemažai pinigų. Štai kitiems toks blaškymasis gali padėti atrasti save, įgyti naujų įgūdžių bei hobių. O kur dar kultūrinis gyvenimas – susipažįsti su šalies istorija ne iš vadovėlio, o gyvai, pačiu geriausiu būdu.

 

Na, trūkumų, gyvenant jau antrus metus ant ratų, vis dar neatsirado.

 

Buvote patekę į pavojingą, sudėtingą situaciją?

 

Didžiausi pavojai tik galvoje, tikrų pavojų yra mažiau, nei manome. Daugiausia, kas nutiko – tai buvome paprašyti nestovėti aikštelėje per naktį. Prieš rinkdamiesi nakvynę perskaitome kitų keliautojų komentarus, peržiūrime nuotraukas. Nestojame ten, kur blogi komentarai ar pati vieta nejauki, neaiški. Nuolat gyvenant ant ratų, šiuo klausimu susiformuoja stipri nuojauta.

 

Į šią kelionę pasiėmėme dviračius ir jaudinomės dėl jų saugumo, bet viskas gerai.

 

Keliaudami stengiatės pažinti vietinius žmones, jų kultūrą, paragauti maisto? Kur buvote sutikti svetingiausiai?

 

Būtent dėl maisto ir vadinamės „Skanios kelionės“. Virginijai patinka gaminti, yra dirbusi keliuose restoranuose, tad maisto ragavimas mums – būtinybė. Kiekvienoje šalyje patinka stebėti, kaip keičiasi maistas, jį lyginti su kitų šalių virtuvėmis. Visur, kur keliaujame, stengiamės išbandyti pusryčių meniu. Esame tikri jų mėgėjai. Nustebino Maroko tradiciniai pusryčiai – tokios gausos nesitikėjome: kelių rūšių alyvuogės, sūriai, medus, alyvuogių aliejus, blyneliai, duona, kepti kiaušiniai, o kur dar tradicinė mėtų arbata! Čia lankėmės žiemos laikotarpiu, todėl ragavome ir pupelių sriubos bissara.

 

Kaip jau pastebėjo mūsų sekėjai „Youtube“ platformoje, esame saldumynų mėgėjai. Mielai juos ragaujame bei mėgstame palyginti su lietuviškais saldumynais, kurie taip pat išsiskiria skonių įvairove.

 

Visur, kur keliavome, žmonės tikrai svetingi. Visiems įdomu pabendrauti, pasiklausyti apie tokį gyvenimo būdą. Dauguma Vakarų Europos šalių namelius ant ratų priima itin draugiškai. Ypatingas svetingumas jaučiamas mažuose miesteliuose – savivaldos skiria lėšų įrengti specialioms aikštelėms, skirtoms nameliams ant ratų, taip tikintis paskatinti turizmą regione.

 

Sutiktumėte, kad tokios kelionės populiarėja? Daug bendraminčių sutinkate užsienyje?

 

Toks keliavimo būdas tikrai populiarus. Ir ne tik užsienyje. Priklausome Lietuvos namelių ant ratų klubui, kur sezono atidarymo bei uždarymo šventėse susirenka apie 70 ekipažų. Turime ir draugų, kurie taip keliauja nuolat, ir su jais palaikome ryšį kelyje. Užsienyje, ypač Ispanijoje, keliaujančių su įvairiausiomis transporto priemonėmis netrūksta. Labiausiai įsimena tie, kurie keliauja su „vilkikais“, t. y. turi normalias orkaites, kaip namie, net skalbimo mašinas! Tokių daug sutikome Maroko keliuose.

Tačiau pagrindiniai keliautojai daugiausia būna šiltai žiemą norintys praleisti žmonės. Nuolat keliaujančių ir taip gyvenančių tikrai mažiau.

 

Ilgai būnant dviese nedidelėje erdvėje nekyla grėsmė santykiams?

 

Prieš ilgesnę kelionę vertėtų su antrąja puse pakeliauti bent dvi savaites. Tai padės geriau suprasti patį žmogų, jo elgesį, suvokti, kas yra ilgesnė kelionė ir kaip jai pasiruošti. Turi būti nusiteikęs, kad teks viską daryti kartu. Taip atsiranda kompromisai, poreikių suderinimas. Net mažoje erdvėje galima sugalvoti daug veiklų: skaityti knygas, žiūrėti filmus, planuoti keliones, kurti rankdarbius, mokytis naujų dalykų. Viskas priklauso nuo fantazijos. Kartais būna ir taip, kad vienas liekame namuose, o kitas eina į žygius tyrinėti apylinkių. Taip leidžiame sau pabūti atskirai.

 

Nors kuo daugiau keliaujame, tuo tokių dienų mažėja. Tiesiog pripranti viską daryti kartu.

 

Gyvenant namelyje ant ratų yra daug nemokamų dalykų – dažnai geriame šaltinių vandenį, kuris teka iš kalnų, turime saulės paneles, kurios sugeneruoja elektrą. Tad kaštai gyvenant ant ratų nėra dideli.

 

Autorius Laima Samulė