Santykiai veikia sveikatą įvairiais būdais. Draugai ir šeima suteikia emocinę paramą, motyvuoja laikytis sveikų įpročių. Tačiau ne visi santykiai yra teigiami – kai kurie gali tapti nuolatiniu streso šaltiniu.

 

Drama lygioje vietojePhoto,Illustration,Image,Collage,Businesspeople,Woman,Closed,Ears,Conflict,Avoid

 

Stresas kenkia ne visada. Trumpalaikiai protrūkiai mobilizuoja protinius ir fizinius resursus, padeda susidoroti su sunkumais. Ilgainiui tampame lankstūs, išmokstame prisitaikyti, perprantame įvykių dinamiką. Kitaip tariant, adekvati reakcija moko, kaip įveikti iššūkius ateityje. Tačiau ilgalaikis stresas, pavyzdžiui, skurdas, diskriminacija ar nedarbas, gali sekinti organizmą ir greitinti senėjimą. Neigiami socialiniai ryšiai veikia panašiai kaip ir kiti lėtiniai streso šaltiniai, todėl blogina sveikatą ir gerovę. „Kai žmonės reguliariai susiduria su kritika, konfliktais ar įtampa santykiuose, vis aktyvuojamos streso sistemos. Jos lemia pasikartojančias reakcijas, kurios alina emociškai, kognityviškai ir fiziologiškai“, – teigia Mičigano universiteto (JAV) psichologijos docentas Williamas Chopikas.

 

Niujorko universiteto (JAV) mokslininkai užsimojo ištirti, kas nutinka organizme, kai tenka dažnai bendrauti su sudėtingo būdo, konfliktiniais asmenimis, kurie kelia daug problemų ir apsunkina gyvenimą. Dalyvių paprašyta apibūdinti žmones, su kuriais leidžia laiką, kalbasi apie asmeninius ar sveikatos reikalus. Taip pat teirautasi, ar socialiniame rate yra asmenų, kurie nuolat kelia stresą; ar po bendravimo lieka nemalonus pojūtis, kartėlis, liūdesys, pyktis; ar prieš sutikimą kyla nerimas ir įtampa; ar atsisakytų bendrauti, jei turėtų pasirinkimą. Daugiau nei 2,3 tūkst. suaugusiųjų užpildė apklausą apie socialinius santykius, elgesio modelius, sveikatos būklę ir pateikė DNR mėginius biologinei analizei. Įvertinti senėjimo rodikliai – biologinis amžius, kuris palygintas su faktiniu amžiumi, ir amžėjimo greitis.

 

Rezultatai atskleidė, kad komplikuoti santykiai gali nuvaryti į kapus anksčiau laiko. Vienas varginantis draugas, kaimynas ar bendradarbis sutrumpina gyvenimą kone 9 mėnesiais. Beveik vienas iš trijų dalyvių (30 %) pripažino, kad yra priverstas nuolat bendrauti su konfliktiniu asmeniu. 10 % respondentų nurodė, kad savo aplinkoje sutinka mažiausiai du tokius žmones. Išvados patvirtina, kad įkyrios, piktavalės, erzinančios asmenybės yra gana dažnos, o neigiami ryšiai – socialinio pasaulio dalis.

 

Nesutarimai lemia lėtinį stresą, todėl kyla uždegimas, silpsta imuninė sistema, didėja širdies ligų rizika, pasireiškia kognityvinis nuosmukis. „Sunkūs artimi santykiai gali būti svarbus veiksnys tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, – sako tyrimo autorius, Niujorko universiteto sociologijos profesorius Byungkyu Lee. – Kenčiantis žmogus nepasens per naktį tiesiogine prasme, tačiau laikui bėgant lėtinis socialinis stresas palieka biologinį pėdsaką.“ Neigiamas poveikis kaupiasi. Jeigu senėjimo tempas išlieka greitas visą likusį gyvenimą, sveikata pašlyja anksčiau, nei tikimasi.

 

Kas tie blogiukai?

 

Neigiamas konfliktų poveikis stipriausias, kai sudėtingi santykiai apima šeimos narius. Daug lengviau atsiriboti nuo mažai pažįstamo bendradarbio, vieno iš vaiko klasės tėvų, kaimyno, nei nutraukti bendravimą, kuris galbūt tęsiasi nuo gimimo. Be to, dauguma santykių nėra tik teigiami ar neigiami. Net streso kupini šeimos santykiai gali turėti pozityvių aspektų. Niujorko universiteto tyrimo atveju, tik 3,5 % draugysčių buvo priskirtos prie konfliktinių ir sudėtingų, palyginti su beveik 10 % tėvų ir vaikų santykių. Tai patvirtina mintį, kad sunku nutraukti ryšius, net jei yra nemalonūs, kai sieja šeiminiai saitai. Psichologų teigimu, santykiai su toksiškais šeimos nariais ir giminaičiais dažniausiai tęsiasi dėl įsipareigojimo, pripratimo, tradicijų, ne dėl stipraus artumo ir prisirišimo.

 

Įdomu tai, kad konfliktai su sutuoktiniu ir partneriu nesusiję su greitu senėjimu. „Antroji pusė gali išvesti iš proto, tačiau santykiuose paprastai yra daugiau abipusiškumo. Tai reiškia, kad vyras ar žmona, kurie retkarčiais nervina, taip pat rūpinasi, palaiko sunkmečiu, dalijasi finansine našta, augina bendrus vaikus, atlieka buities darbus, puoselėja intymumą“, – tvirtina Kolorado universiteto sociologijos profesorė Jennifer Ailshire. Vienas iš galimų paaiškinimų – retkarčiais kylantys konfliktai ar stresas kaitaliojami su psichologine parama, kuri gali sušvelninti neigiamas fiziologines barnių pasekmes.

 

Svarbu tai, kad sudėtingo būdo asmuo gali atlikti kelis vaidmenis skirtingose socialinėse situacijose. Tarkime, moteris kuria su vyru šeiminį verslą, todėl patiria konfliktų tiek namie, tiek darbe. Arba du tos pačios sporto komandos narius sieja bendra veikla ir draugystė, todėl barnių pasitaiko per rungtynes ir laisvalaikiu. Tokiais atvejais mokslininkai fiksuoja, kad gyvenime yra du įtempti santykiai, o žala sveikatai – dviguba. Sutuoktiniai, partneriai, tėvai, vaikai, artimi draugai, kurie elgiasi toksiškai, pavyzdžiui, narcizai, gali padidinti biologinį amžių ir pagreitinti senėjimą. Jei nėra socialinio ir emocinio palaikymo, konfliktai yra vienodai kenksmingi, nepriklausomai nuo asmens svarbos.

 

Išsigelbėjimo planas

 

„Kai kas nors gyvenime kelia problemas ar įtampą, subtiliai nuspalvina kasdienę patirtį pilkomis spalvomis. Auka gali nuolat galvoti apie konfliktą, jaustis budresnė, emociškai prislėgta, todėl net įprasti įvykiai sukels ūmų nerimą, darbai pareikalaus didesnių pastangų, o atsipalaiduoti bus sunkiau nei įprastai. Nuolatinis neigiamas emocinis fonas ilgainiui pasireiškia fiziniais simptomais“, – aiškina W. Chopikas. Kai santykiai tampa sudėtingi, žmonės gali palaipsniui mažinti bendravimo dažnį, pavyzdžiui, išsisukinėti ir meluoti apie priežastis, kodėl nepavyksta susitikti. Jeigu santykiai neišvengiami, pavyzdžiui, tarp bendradarbių ar giminaičių, išlieka paviršutiniškas, oficialus, mandagumu grįstas bendravimas, nesileidžiant į asmeniškumus. Kuo mažiau konfliktinis asmuo žino apie kitą, tuo mažesnė rizika, kad pasinaudos turima informacija.

 

„Jeigu įmanoma, apribokite bendravimą su tokiais žmonėmis. Jei turite susidurti, nustatykite aiškias ribas, – pataria Nevados universiteto socialinės ir elgesio sveikatos profesorius Manoj Sharma. – Kitas būdas sumažinti žalingą poveikį – sukurti palaikančių draugų grupę, kuri neutralizuotų šią įtaką. Įrodyta, kad meilė ir draugystė pasižymi gydomuoju poveikiu, priešingai nei toksiniai santykiai.“ Socialinio rato kokybė – tokia pat svarbi, kaip ir dydis.

 

Prieš atsisakant varginančių ryšių, verta apsvarstyti alternatyvų požiūrį. Greitas amžėjimas dėl streso priverčia jaustis prasčiau. Asmenys, išsekę nuo dramų, gali būti nervingi, impulsyvūs, pesimistiniai, nekantrūs, pikti. Taigi, yra didžiulė tikimybė, kad auka pati gali tapti konfliktiniu asmeniu, pavyzdžiui, vyras, patiriantis konfliktų darbe, namuose elgiasi ne geriau nei kolega. Lemiamą vaidmenį atlieka veidrodiniai smegenų neuronai, kurie nesąmoningai kopijuoja aplinkinių elgesį. Būnant tarp konfliktinių asmenų lengva užsikrėsti negatyvia mąstysena. „Jeigu artimas asmuo, kuris įprastai elgiasi teigiamai, staiga tampa irzlus ir priekabus, gali būti, jog kitoje socialinėje terpėje buvo priverstas sugerti blogas aplinkinių emocijas“, – aiškina J. Ailshire. Tokiu atveju būtina kalbėtis ir mokytis nuleisti garą sveikais būdais.

 

Depresija irgi gali paversti asmenį konfliktiniu. „Ne visi esame jautrūs socialiniam stresui. Ištirta, kad rizikos grupėje – moterys, rūkantys asmenys ir tie, kurie vaikystėje patyrė psichologinę traumą. Asmenys, kuriems sunku kurti ir palaikyti kokybiškus santykius, taip pat skundžiasi įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant antsvorį. Tai rodo, kad konfliktai kenksmingi abiem pusėms“, – pabrėžia W. Chopikas.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė