Gynecologist,Pointing,Uterine,Leiomyomas,On,Anatomical,Model,Of,Uterus,WhileDr. Andrej Afanasjev – intervencinis ir neurointervencinis radiologas, šioje srityje dirbantis nuo 2012 m. Procedūras atlieka Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL), Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose (VULSK) ir „Meliva“ klinikose. Kasdienėje praktikoje gydytojas daug dėmesio skiria organus tausojančioms, mažai invazinėms procedūroms. Viena jų – gimdos miomų embolizacija, leidžianti daugeliui moterų išvengti operacijos. Būtent apie gimdos miomas su šiuo specialistu ir kalbamės išsamiau.

 

Kas yra gimdos mioma ir kaip dažnai su šia diagnoze susiduria Lietuvos moterys?

 

Gimdos mioma – tai gerybinis darinys, augantis iš gimdos raumeninio audinio. Medicinoje ją dar vadiname lejomioma, fibroidu arba tiesiog mioma. Svarbiausia žinoti: tai nėra vėžys ir daugeliu atvejų nekelia grėsmės gyvybei. Miomos būna labai įvairios – nuo mažyčio mazgelio iki kelių centimetrų darinio; jų gali būti viena arba kelios; jos gali augti gimdos sienelėje, viduje arba išorėje. Būtent vieta ir dydis dažniausiai lemia, ar moteris ką nors jaus, ar ne. Tai vienas dažniausių gerybinių darinių vaisingo amžiaus moterims. Pagal tarptautinius tyrimus, miomų randama kone dviem trečdaliams ar net daugiau moterų iki 50 m., nors toli gražu ne visoms kelia bėdų.

 

Dažniausiai mioma pasireiškia 30–40 m. moterims.

 

Kokie simptomai dažniausiai išduoda gimdos miomą?

 

Labai dažnai mioma niekaip neišsiduoda. Daugybė moterų apie tai sužino visiškai atsitiktinai – per profilaktinę apžiūrą ar ultragarsinio tyrimo metu dėl visai kitos priežasties. Kai mioma vis dėlto praneša apie save, tai pasireiškia per mėnesines. Gausus ar užsitęsęs kraujavimas, ilgesnės ar dažnesnės mėnesinės, kraujavimas tarp ciklų – dažniausi signalai. Antra didelė grupė – vadinamieji spaudimo simptomai, kai padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, žarnas, nervus. Tada atsiranda spaudimas dubenyje, pilvo ar juosmens skausmas, padidėjęs pilvas, dažnas ar apsunkęs šlapinimasis, vidurių užkietėjimas. Kai kurios moterys jaučia skausmą lytinių santykių metu, kitos susiduria su sunkumais pastoti ar išnešioti vaisių. Taigi, jei jūsų kūnas ima keisti įprastą ritmą, ypač mėnesinių metu, verta išgirsti, o ne ignoruoti.

 

Gausios mėnesinės dažnai laikomos norma. Kaip atskirti, kada tai gali būti miomos sukeltas sutrikimas?

 

Tai pats svarbiausias klausimas, nes čia slypi didelė bėda: moterys metų metus gyvena su gausiu kraujavimu galvodamos „tiesiog tokios mėnesinės“, „mamai irgi taip buvo“. Ir taip iškenčiama tai, ko kęsti nereikia.

 

Į gydytoją verta kreiptis, jei:

 
  • mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas;
  • per kelias valandas iš eilės permirksta vienas ar daugiau higieninių paketų ar tamponų;
  • tenka keltis naktį keisti higienos priemonės;
  • naudojama dviguba apsauga, nes vienos nepakanka;
  • išeina didelių kraujo krešulių – maždaug monetos dydžio ar didesnių.
 

Dar vienas, ko gero, tiksliausias matas – nukenčianti gyvenimo kokybė. Jei dieną planuojate pagal tai, kur bus tualetas, vežatės atsargines kelnaites, vengiate sporto, kelionės ar susitikimo dėl kraujavimo – tai jau nebėra „tiesiog stiprios mėnesinės“. Jei prie to prisideda nuovargis, dusulys, jėgų stoka – tai gali būti mažakraujystės ženklas, tuomet tikrai neverta delsti.

 

Atskira pastaba: kraujavimas po lytinių santykių, tarp ciklų arba po menopauzės – visada yra priežastis nedelsiant pasitikrinti

 

Kaip gimdos mioma gali paveikti bendrą moters sveikatą ir gyvenimo kokybę?

 

Nuolatinis gausus kraujavimas išplauna geležį – atsiranda mažakraujystė, o su ja nuovargis, silpnumas, dusulys, jėgų stoka. Moteris ima galvoti, kad ji „tiesiog pavargusi nuo gyvenimo“, o iš tikrųjų jos kraujyje trūksta geležies. Didesnės miomos gali spausti šlapimo pūslę ir žarnyną – iš čia dažnas šlapinimasis, vidurių užkietėjimas, dubens ar nugaros skausmas, skausmas mylintis. Taip pat gali būti paveikiamas vaisingumas ir nėštumas.Ne visos miomos čia svarbios – daugiausia reikšmės turi tos, kurios deformuoja gimdos ertmę. Tokiais atvejais jų pašalinimas kartais pagerina galimybes pastoti ir sumažina ankstyvo persileidimo riziką. Galiausiai miomos paliečia miegą, darbą, intymų gyvenimą, savivertę, tarp moterų su miomomis dažniau pasitaiko nerimo ir prislėgtumo. Tai nėra silpnumas. Geroji žinia – kai simptomai sutvarkomi, gyvenimo kokybė pastebimai pagerėja.

 

Ar visos gimdos miomos turi būti gydomos?

 

Ne. Ir tai noriu pasakyti labai aiškiai, nes ši mintis nuima daug nereikalingos baimės. Jei mioma maža, nekelia jokių simptomų, neauga sparčiai ir netrukdo gyventi – dažnai geriausias „gydymas“ yra ramus stebėjimas. Mes tiesiog kartkartėmis ją patikriname. Miomos paprastai auga lėtai, o priartėjus menopauzei dažnai net susitraukia, nes mažėja jas maitinančių hormonų. Gydymą svarstome tada, kai mioma trukdo: gausus ar skausmingas kraujavimas, mažakraujystė, kraujavimas tarp ciklų, spaudimo simptomai, sparčiai auganti mioma, sunkumai dėl vaisingumo arba kyla abejonė dėl diagnozės. Kitaip tariant, gydome ne ultragarso vaizdą – gydome moterį ir jos simptomus.

 

Vienintelė išimtis, dėl kurios niekada nedvejoju: bet koks kraujavimas po menopauzės visada turi būti ištirtas.

 

Kokios šiuolaikinės gydymo galimybės taikomos ir kuo jos skiriasi?

 

Šiandien turime tikrai platų spektrą – nuo paprasčiausio iki radikaliausio. Tai puiki žinia, nes gydymą galima pritaikyti moteriai, o ne moterį – gydymui. Trumpai juos surikiuosiu nuo švelniausio.

 

Stebėjimas– kaip minėjau, kai simptomų nėra arba jie menki.

 

Vaistai. Jie dažniausiai valdo simptomus, bet pačios miomos nepanaikina. Kraujavimą gali sumažinti, traneksamo rūgštis ar hormoninės priemonės (hormoninė spiralė, kontraceptikai). Tai geras pagalbininkas, bet ne galutinis sprendimas, ypač didesnėms miomoms.

 

Mažai invazinė procedūra – gimdos miomų embolizacija. Tai mano sritis ir būtent ją noriu išskirti, nes vis dar per mažai žinoma, nors pasaulyje atliekama jau per 30 metų. Embolizaciją atliekame matydami vaizdą ekrane: per mažytį 2 mm dūrį kirkšnyje plonu kateteriu pasiekiame miomą maitinančias kraujagysles ir įleidžiame mažytes daleles, kurios užkemša jos kraujotaką. Be maisto ir deguonies mioma susitraukia, o simptomai atslūgsta.

 

80–90 % moterų per 6 mėnesius simptomai pastebimai pagerėja ar visai išnyksta, miomos sumažėja maždaug perpus. Didžiausi privalumai: nėra didelės operacijos ir pjūvio, trumpesnis buvimas ligoninėje ir greitesnis sugrįžimas į gyvenimą, o gimda išsaugoma.

 

Operacijos. Miomektomija – kai pašalinama tik mioma, o gimda lieka, tačiau verta paminėti, jog mažos ir smulkios miomos dažnai paliekamos. Ir histerektomija – gimdos pašalinimas. Tai vienintelis būdas garantuoti, kad miomos neatsinaujins, bet po jo nebegalima gimdyti. Be to, tai didelės apimties operacija, kai moteris lieka be jai svarbaus organo.

 

Kaip gydymo metodo pasirinkimą veikia moters amžius ir planai susilaukti vaikų?

 

Tai esminiai du klausimai, kuriuos visada užduodu pirmiausia, nes jie dažnai lemia kelią.

 

Amžius svarbus, nes miomos jautrios hormonams. Moteriai, kuri jau arti menopauzės, o simptomai pakenčiami, neretai protingiausia palaukti, nes po menopauzės miomos gali pačios susitraukti, nors ne visada taip būna. Žinoma, jei yra sunki mažakraujystė, stiprūs spaudimo simptomai, laukti nevertėtų, reikia veikti.

 

Planai turėti vaikųkeičia viską. Pirmas klausimas – ar mioma deformuoja gimdos ertmę, ar ji viena didelė, ar miomos labai smulkios ir jų daug? Tuomet reikia svarstyti tarp miomektomijos ir embolizacijos. Niekad nepamiršiu, kai vienai mano pacientei buvo siūloma tik radikalus gydymo būdas – gimdos pašalinimas, būtent dėl miomų gausos. Ji labai norėjo pastoti, bet vis nesėkmingai. Po embolizacijos praėjus kuriam laikui pranešė džiugią žinią – ji laukėsi. Vėliau sėkmingai pagimdė. Mane, kaip gydytoją, tokios žinios visada labai pradžiugina.

 

Taigi nėra vieno geriausio metodo visoms. Yra geriausias metodas konkrečiai moteriai konkrečiu jos gyvenimo etapu.

 

Kokios pasekmės gali laukti moterų, ilgą laiką delsiančių kreiptis pagalbos?

 

Per delsimą prarandama daugiausia – ir ne dėl to, kad mioma būtų pavojinga, o dėl to, kad tyliai kenčiama tai, kas išsprendžiama.

 

Pirma ir dažniausia pasekmė – mažakraujystė. Metų metus gausiai kraujuojant, geležies atsargos išsenka, moteris gyvena nuolat pavargusi, silpna, dūsta, sunkiai susikaupia. Kartais kraujavimas būna toks stiprus, kad prireikia skubios pagalbos ar net kraujo perpylimo.

 

Antra – mioma per tą laiką gali paaugti, jų gali atsirasti daugiau. Tada sustiprėja spaudimo simptomai, o kartais ir gydymo pasirinkimas tampa sudėtingesnis, nes būtent dydis, skaičius ir vieta lemia, kurie švelnesni, gimdą tausojantys metodai, kaip embolizacija, dar tinka.

 

Trečia – tiesiog prarastas laikas.Tai metai be reikalo prastesnės gyvenimo kokybės. O toms, kurios planuoja vaikus, tai dar skaudžiau, nes vaisingumas su amžiumi natūraliai mažėja.

 

Mano žinia paprasta: nereikia kęsti simptomų. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau šansų išgelbėti gimdą.

 

Kokią svarbiausią žinią norėtumėte perduoti moterims, kurioms diagnozuota gimdos mioma?

 

Norėčiau, kad liktų dvi mintys, kurios viena kitą papildo.

 

Pirma: nepanikuokite.Gimdos mioma yra labai dažna ir daugeliu atvejų gerybinė. Daugumai moterų ji niekada nesukels jokių rūpesčių, o diagnozė „mioma“ tikrai nereiškia, kad laukia operacija ar gimdos šalinimas.

 

Antra ir ne mažiau svarbu: nenormalizuokite kančios.Jei kraujavimas, skausmas, spaudimas ar nuovargis valdo jūsų kasdienybę – tai ne „moters dalia“, kurią reikia tylomis iškęsti. Embolizacija gali padėti tai užbaigti greitai ir efektyviai.

 

Autorė Jūratė Survilė