Gyvenu ramiausią etapą savo gyvenime  

Televizijos laidų prodiuserė ir vedėja Marija Silickaja-Šmatavičienė pasakoja nuo mokyklos laikų žinojusi, kad nori dirbti renginių srityje arba televizijoje. „Pagal Zodiako ženklą esu tikras Liūtas – man patinka būti dėmesio centre“, – neslepia ji. Ką dar papasakojo žinoma moteris.

Marija Silickaja-Šmatavičienė, fotografė Agnė Budvytytė.

 Marija, kokioms veikloms šiuo metu skiriate daugiausiai dėmesio ir laiko?

Šiuo metu išgyvenu turbūt ramiausią etapą gyvenime, nes mano dėmesio centre – tik (arba net) dvi esminės sritys. Tai šeima bei vaikai ir televizijos prodiuserės darbas. Man tai gana neįprasta, nes dar visai neseniai veiklų turėjau kur kas daugiau, tačiau bėgant laikui natūraliai susidėliojo prioritetai.

Teko dirbti ir prieš kameras, ir už jų. Kurioje pusėje jaučiatės komfortiškiau?

Viena tų atkritusių veiklų kaip tik ir yra renginių bei televizijos laidų vedimas. Dėl to liūdnoka, nes vesdama laidas save realizuodavau visai kitaip. Pagal Zodiako ženklą esu tikras Liūtas, tad seniai nustojau sau meluoti ir atvirai sakau – man patinka būti dėmesio centre. Laidų vedimas man suteikdavo daug pozityvių emocijų ir adrenalino.

Laidų prodiusavimas yra mano kasdienė duona, čia „įsijungia“ kiti supergebėjimai. Iš prigimties esu organizatorė – visi, kas mane pažįsta, žino, kad nuolat kažką planuoju: nesvarbu, ar tai draugų susibėgimai, ar dideli renginiai. Prodiuserės darbas man be galo patinka, jame taip pat netrūksta bendravimo su žmonėmis ir dinamikos. Šiuo metu dirbu prie vieno populiariausių LNK projektų „Šeškinės 20“, kurį veda Giedrius Savickas ir Džiugas Siaurusaitis. Šiais metais startuosime jau su šeštuoju sezonu, tad šiuo metu aktyviai plušame prie naujų idėjų.

Ar visuomet svajojote apie darbą televizijoje? Gal turėjote atsarginį planą arba esate išbandžiusi kitų profesijų?

Nuo mokyklos laikų žinojau, kad noriu dirbti arba renginių srityje, arba televizijoje. Vienu metu pavykdavo tai sėkmingai suderinti: darbo dienomis dirbdavau televizijoje, o savaitgaliais vesdavau renginius – jų esu pravedusi daugiau nei 300. Visgi vėliau perdegiau ir pasirinkau tik prodiusavimą. Supratau, kad nematau nei draugų, nei artimųjų, be to, šeimą kurti bei didinti norėjosi. Tiesa, man vis kyla noras pasitikrinti, ar sugebėčiau veikti ką nors visiškai kito. Taip šešerius metus vysčiau verslą „Tata Paper“ – kūriau ir gaminau rankų darbo rankines iš plaunamo popieriaus. Gimus vaikams šį verslą pardaviau, nes tiesiog nespėjau visko aprėpti, tačiau jis sėkmingai gyvuoja ir toliau.

Šiandien daug kalbama apie moterų lyderystę. Ar tai visuomet yra apie karjerą ir aukštas pareigas?

Šioje srityje jokio diskomforto nejaučiu. Dirbu gana vyriškame kolektyve ir žinau, kad mano vyrai mane myli bei gerbia. Nesu iš tų, kurios kelia balsą ar lengvai pasiduoda stresui, o filmavimų metu tai labai padeda. Niekada nesijaučiau pasiekusi mažiau vien todėl, kad esu moteris. Galbūt mums, moterims, šiek tiek sunkiau, nes turime begalę papildomų įsipareigojimų. Grįžusios po darbų namo pradedame antrąjį etatą – šeimą. Mano atveju, didžioji buities darbų dalis tenka man, nors esu be galo dėkinga vyrui. Jis ne šiaip „padeda“ auginti vaikus ar daryti namų ruošos darbus – jis juos tiesiog ima ir daro kartu su manimi.

Kokių spalvų jumyse atskleidė motinystė? Ko kasdien mokotės iš savo sūnų?

Motinystė išmokė kantrybės ir nuoseklumo. Besąlygišką meilę ir atsidavimą tikriausiai dar vaikystėje įskiepijo mano pačios mama.

Kokia mama esate – daugiau kliaujatės intuicija ar knygomis, patarimais?

Stengiuosi būti švelni mama, nors ne visada pavyksta – auginant du berniukus kartais tenka ir balsą pakelti, kuo tikrai nesididžiuoju. Esu ta mama, kuri sukaupė nemažai patirties dar prieš susilaukdama savo vaikų. Dešimt metų dirbau vaikų stovyklose ir renginiuose, padėdavau draugėms prižiūrėti jų atžalas. Vėliau vyresnė sesuo susilaukė pirmagimės, tad iš arti stebėjau, kaip ji tvarkosi su motinystės iššūkiais. Gimus Jokūbui buvau visiškai rami. Klioviausi intuicija, stengiausi atsiriboti nuo supermamyčių patarimų ir klausytis tik profesionalų nuomonės. Žinojau, kad patarėjų bus daug – juk kiekviena mama augina savo „geriausią projektą“, tad norinčiųjų pasisakyti netrūko. Kai gimė antrasis sūnus Markas, mane net gąsdino mano pačios ramybė. Viskas atrodė taip žinoma ir natūralu. Dabar net susigraudinu pagalvojusi, kaip greitai jie auga. Gal visgi reikėtų dar ir mergaitės? (Šypsosi.)

Kaip manote, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria šiuolaikinės mamos?

Manau, kad pagrindinis iššūkis yra visuomenės vertinimas ir spaudimas. Visi aplinkui tapo didžiaisiais ekspertais ir nebijo komentuoti. Mamos, ypač veikiamos hormonų pokyčių, yra itin jautrios, todėl neturėdamos stipraus emocinio užnugario lengvai pasiduoda saviplakai, išgyvenimams ar net panyra į depresiją. Sau esu pasidariusi aiškią išvadą: blogų mamų nebūna, vaikų lyginti negalima, o jei tavęs neprašo patarimo – tiesiog patylėk.

Kaip žinomas žmogus, neprašytų patarimų ir vertinimų neabejotinai sulaukiate daugiau. Ar pavyksta atsiriboti?

Kai 2009 metais atsiradau LNK realybės šou „Muzikos akademija“, prodiuseris a. a. G. Zdebskis mums pasakė: „Žmonės, kurie neturi ką veikti – rašo komentarus, o tie, kas skaito, – turi per daug laisvo laiko.“ Jo žodžiai buvo grubesni, bet perfrazavau. Tai šia fraze ir stengiuosi vadovautis. Plius stengiuosi paisyti nuomonės tų žmonių, kurie man yra autoritetai, o Marytės su katinu ant profilio nuotraukos aš nežinau, tai tegul patarinėja, bet jokios įtakos man jos patarimai neturi.

Kas jums yra moteriškumas? Kaip stengiatės jį puoselėti?

Mano meilės kalba ir moteriškumo pagrindas yra dėmesys. Labai mėgstu gauti dėmesį, bet taip pat gausiai juo dalinuosi su savo mylimais žmonėmis. Manau, viskas prasideda nuo dėmesio ir meilės sau. Kai susitvarkai vidinį pasaulį, ateina ramybė, pasitikėjimas savimi ir sustiprėja vidinis stuburas. Tik tada gali kokybiškai dalinti meilę ir dėmesį kitiems.

Kaip atrodo jūsų laisvalaikis? Kaip dažnai pavyksta leistis kažkur pakeliauti?

Mėgstu keliones – man pamatyti pasaulį be galo svarbu. Taip pat svarbu tiesiog pasišildyti saulėje ir nieko neveikti. Mūsų kelionės būna įvairios: ir poilsinės, ir pažintinės, o vaikai jose tikrai nėra kliūtis.

Turiu vasarišką pomėgį – vandenlentes. Tikiuosi, šiemet tam galėsiu skirti daugiau laiko, nes stovėdama ant vandens tiesiog kaifuoju. Štai kasdienis laisvalaikis atrodo paprastai: sportuoju, žaidžiu su vaikais ir mėgaujuosi vasara.

Kur ieškote ramybės? Kas geriausiai padeda atkurti vidinius resursus?

Ramybės ieškau paprastuose dalykuose. Kiekvieną rytą keliauju į sporto salę ir valandą skiriu tik savo kūnui. O vakarais geriausiai pailsiu vaikščiodama miške, šalia kurio ir gyvename.

Kokia svarbiausia gyvenimiška taisykle ar principais vadovaujatės?

Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Šią taisyklę nuolat kartoju sau, savo vaikams ir aplinkiniams.

Kas jums yra autentiškas gyvenimas?

Gyventi čia ir dabar, nes rytojaus gali ir nebūti.

Autorė Laima Samulė