Žmonės unikalūs ne tik gebėjimu prisitaikyti prie ekstremaliųjų situacijų, bet ir ištrinti iš atminties nemalonius prisiminimus. Pamažu pamirštame, kad visai neseniai COVID-19 pandemija buvo sukausčiusi visą pasaulį. Nors ligą pavyko suvaldyti ir grįžti į įprastą rutiną, tačiau pavojingas virusas niekur nedingo – kaip ir daugelis infekcinių ligų, su nauja jėga sugrįžta šaltuoju sezonu.

 

Naujos atmainosMedicine,Doctor,And,Robotics,Research,And,Analysis.,Diagnose,Checking,Coronavirus

   

Virusų mutacijos, arba atmainos, skamba grėsmingai, tačiau tai natūralus visų gyvų organizmų kitimo procesas, tik virusų dauginimosi sparta leidžia jiems keistis itin greitai. Kaip kasmet sulaukiame skirtingų gripo atmainų, taip ir gana nesenas virusas COVID-19 jau turi ne vieną mutaciją. Kai kurių plitimas kelia nerimą epidemiologams.

 

Pirmoji COVID-19 atmaina – omikron stipriausiai pasireiškė Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Vokietijoje. JK fiksuota per 1 mln. šios atmainos susirgimų atvejų. Naujoji viruso atmaina sklido 3–5 kartus sparčiau, taip pat buvo kelis kartus didesnė pakartotinio užsikrėtimo rizika. Statistikos departamento duomenimis, būtent omikron atmaina 2021–2022 m. sandūroje tapo dominuojančia mūsų šalyje. 2021 m. kalėdiniu laikotarpiu šios mutacijos paplitimas buvo mažiau nei 10 %, o sausį viršijo 90 %. Laimė, pasiskiepijusiems ar persirgusiems žmonėms ji nesukėlė didelių problemų.

 

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) šiuo metu stebi naują mutavusią COVID-19 atmainą – BA.2.86, kuri pavadinta Pirola. Naujoji atmaina užfiksuota keturiose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Izraelyje, JAV.

 

Dar viena koronaviruso atmaina Eg.5 arba Eris pradėjo plisti Pietų Korėjoje, Kinijoje ir Japonijoje. Vis didėjantis jos paplitimas fiksuojamas ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Jungtinėje Karalystėje tai labiausiai išplitęs koronaviruso variantas, sudarantis 14 % visų atvejų. PSO skelbia, kad kai kuriose valstybėse, kylant Eris paplitimui, pastebėtas padidėjęs hospitalizacijų skaičius.

 

Virusui toliau mutuojant, mažėja dėl ankstesnių infekcijų susidariusi apsauga ir išauga naujų infekcijų rizika. Didžiausias pavojus tyko nesiskiepijusių ir nepersirgusių, taip pat senyvo amžiaus, silpnos sveikatos suaugusiųjų ir vaikų. Silpnesnės sveikatos žmonėms bet kuri COVID-19 atmaina gali turėti sudėtingų komplikacijų ar net baigtis tragiškai.

 

Kaip saugotis?

 

Šaltymečiu daug laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti įvairioms virusinėms infekcijoms, tarp jų ir COVID-19. Norint apsisaugoti, svarbiausia dažnai plauti rankas: visada, kai jos nešvarios; prieš maisto gaminimą; prieš valgant; pasinaudojus tualetu; prieš maitinant vaikus; pakeitus sauskelnes; sugrįžus namo; pasinaudojus visuomeniniu transportu; apsilankius viešose vietose; pabendravus su sergančiu asmeniu; po nosies valymo; palietus kito žmogaus biologinius skysčius (reikalinga ir rankų dezinfekcija); paglosčius ar pašėrus gyvūną. Plauti mažiausiai minutę, būtinai naudojant muilą. Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos. Neatidarinėti pirkinių pakuočių dantimis. Jei nusiplauti rankų nėra galimybės, turėti su savimi dezinfekcinio skysčio.

 

Būtina reguliariai vėdinti namų ir darboviečių patalpas (bent du kartus per dieną po 15–20 min., sukuriant skersvėjį, kad seną orą pakeistų šviežias).

 

Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis: sergantiems namiškiams skirti daugiau privatumo (tegul sveiksta kitame kambaryje nei likusi šeima), nesinaudoti tais pačiais indais ar kitais namų apyvokos daiktais.

 

Jei susirgote patys, kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerkite daug skysčių, likite namuose. Kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite burną. Neprošal pasaugoti artimuosius dėvint medicininę kaukę. Ji taip pat reikalinga sergančiajam einant į medicinos įstaigas.

 

Medikai pabrėžia, kad geriausia apsauga nuo infekcinių ligų išlieka skiepai. Verta įsidėmėti, kad pavojingi ne tik koronaviruso simptomai, bet ir galimos komplikacijos, kurios vyrauja nuo skonio ir uoslės praradimo iki plaukų slinkimo, refliukso ir kt.

 

Skiepijimo tvarka

 

SAM primena, kad nuo spalio 5 d. visose gydymo įstaigose vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo labiausiai plintančių infekcinių susirgimų – gripo ir koronaviruso. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis labiausiai rekomenduojamas rizikos grupėse esantiems žmonėms – jie abiem vakcinomis skiepijami nemokamai.

 

Labiausiai pasiskiepyti abiem – gripo ir COVID-19 – vakcinomis rekomenduojama rizikos grupei priklausantiems asmenims:

 
  • 65 m. ir vyresniems žmonėms;
  • sergantiems lėtinėmis ligomis (taip pat ir vaikams);
  • socialinės globos ir slaugos bei vaikų globos įstaigų gyventojams;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams;
  • nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).
 

Norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios asmuo prisirašęs. COVID-19 vakcinomis gyventojai ir toliau gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje ir vaistinėse.

 

Įdomu

 
  •  COVID-19 protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje.
  •  2020 m. kovo 11 d. PSO paskelbė pandemiją.
  •  Nuo 2023 m. spalio pradžios Lietuvoje kasdien fiksuojama po kelis šimtus naujų COVID-19 atvejų.
  •  PSO duomenimis, nuo pandemijos pradžios šiuo virusu užsikrėtė apie 800 mln. žmonių.
  •  Mirčių skaičius siekia beveik 7 mln.
  •  Įvairios komplikacijos gali išryškėti praėjus keliems mėnesiams po ligos.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Inga Tamošaitienė, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro otorinolaringologė

 

Uoslės ir skonio praradimas

 

Apie trečdaliui sergančių COVID-19 pasireiškia uoslės ir skonio pojūčių sutrikimai. Uoslės susilpnėjimą ar netekimą, dažniausiai laikiną, gali sukelti stiprus nosies gleivinės paburkimas, kai kurių ligų atvejais – uoslės neuronų pažeidimai. Susirgus COVID-19 infekcija, liga pažeidžia ne pačius uoslės neuronus, o aplink esančias ląsteles, todėl daugeliu atvejų uoslės praradimas būna laikinas ir visiškai sugrįžta iki kelių mėnesių, vidutiniškai per 2–3 savaites. Kartais tai vienintelis simptomas užsikrėtus kovidu.

 

Uoslės sutrikimui užsitęsus ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją uoslės netekimo priežastį. Svarbu įvertinti, ar uoslės suprastėjimą lėmė COVID-19, ar žymus nosies paburkimas, kiti pažeidimai.

 

Kartais sveikimui pagreitinti pakanka skirti nosies gleivinės paburkimą mažinančių vaistų – intranazilinių hormonų ar antihistamininių preparatų. Tačiau svarbu, kad juos paskirtų gydytojas, nerekomenduojama imtis savigydos.

 

Gali komplikuotis į sinusitą

 

Nors apie COVID-19 infekciją, jai būdingus net ir mažiau įprastus simptomus žinoma vis daugiau, dar gana plačiai paplitusi nuomonė, kad nepasireiškia slogai būdingi simptomai. Noriu atkreipti dėmesį, kad toks įsitikinimas klaidingas – daliai COVID-19 atvejų irgi būdinga sloga ir ją lydintys simptomai, o kai kada ši gali komplikuotis į sinusitą.

 

Sinusitas – tai ūminis arba lėtinis prienosinių ančių, kauluose apie nosį ir akis esančių ertmių, gleivinių uždegimas. Būdingi tokie simptomai – spaudimo ir / ar skausmo pojūtis aplink nosį, akis, kaktoje, nosies užgulimas, galimos pūlingos išskyros iš nosies, ūmiais atvejais karščiavimas. Tai rimtas susirgimas, kuriam būtinas medikų dėmesys ir gydymas, todėl pajutus sinusito simptomus reikia konsultuotis su specialistu, o diagnozavus sinusitą pradėti gydymą.

 

Sinusitas diagnozuojamas atlikus endoskopinę nosies landų apžiūrą, kai stebima paraudusi, paburkusi gleivinė, gali būti matomi pūliai. Diagnozei patvirtinti kartais skiriama ir prienosinių ančių rentgenograma. Sinusitui gydyti dažniausiai skiriami intranaziliniai hormonai, gleivinės paburkimą mažinantys antihistamininiai vaistai, nosies sekretą skystinantys preparatai.

 

Kitos komplikacijos

 

COVID-19 persirgę pacientai skundžiasi ir klausos sutrikimais, juos vargina ūžesys ausyse, kai kuriems būdingas galvos svaigimas. Tokiu atveju būtina specialisto konsultacija ir išsamesnis tyrimas. Privalu nustatyti šių reiškinių priežastis, galbūt juos sukėlė rimtesni klausos nervo ar vidinės ausies pažeidimai, kuriuos lydi ne tik suprastėjusi klausa, bet ir galvos svaigimo epizodai. Šiuo atveju svarbu kuo greičiau kreiptis į ausų, nosies ir gerklės gydytoją, mat uždelsus didėja rizika, kad pažeidimai taps negrįžtami, ir mažėja tikimybė sėkmingai pasveikti.

 

Kai kuriuos COVID-19 persirgusius pacientus kamuoja refliukso paūmėjimas. Dėl užsitęsusio kosulio, infekcijos simptomams malšinti vartotų medikamentų, streso gali paūmėti ir gastroezofaginio refliukso liga, kuriai būdingi tokie simptomai kaip balso prikimimas, kvėpavimo takų dirginimą primenantis stemplės sudirgimas, skatinantis norą krenkšti, diskomfortas gerklėje. Jei šie simptomai tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, būtina apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją kosulio priežastį.

 

Uždelsus vizitą pas specialistą, visos infekcijos sukeltos komplikacijos gali virsti lėtinėmis, o tai apsunkins gydymą ir ilgins sveikimo procesą.

 

Autorius Laima Samulė