Širdis kasdien dirba be poilsio, tačiau apie ją dažnai susimąstome tik pajutę nemalonius pojūčius – dažnesnį plakimą, spaudimą krūtinėje ar greitesnį nuovargį. Tokie signalai ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau gali priminti, kad širdžiai reikia daugiau dėmesio. Kokius ženklus verta pastebėti ir kaip kasdien galime padėti savo širdžiai?

 

Dažniausios raudonos vėliavėlėsControl,Of,Tiny,Doctors,High,Blood,Pressure,On,Medical,Checkup.

 

Kartais širdis apie save primena visai nežymiais pojūčiais, kuriuos daugelis linkę priskirti nuovargiui ar stresui. Vis dėlto tam tikri simptomai gali būti ženklas, kad širdžiai reikia daugiau dėmesio.

 

Dažnesnis ar nereguliarus plakimas. Kartais širdis pradeda plakti greičiau nei įprasta, nors žmogus ilsisi. Taip gali nutikti patiriant stresą, išgėrus daugiau kavos ar stiprios arbatos, tačiau jei toks pojūtis kartojasi dažnai, verta suklusti. Nereguliarus ritmas, kai širdis plaka tai greičiau, tai lėčiau, gali būti vienas iš signalų, kad organizmui reikia daugiau poilsio arba sveikatos patikros.

 

Spaudimas ar sunkumas krūtinėje. Kai kurie žmonės apibūdina tai tarsi uždėtą svorį ant krūtinės ar nemalonų spaudimą širdies srityje. Toks pojūtis gali atsirasti po didesnio fizinio krūvio, streso ar stiprių emocijų. Jei spaudimas kartojasi ar trunka ilgiau, svarbu to neignoruoti.

 

Greitas nuovargis ir dusulys lipant laiptais. Jeigu įprasta fizinė veikla, pavyzdžiui, lipimas laiptais ar spartesnis ėjimas, ima varginti labiau nei anksčiau, tai ženklas, kad širdžiai tenka didesnis krūvis. Dusulys ar neįprastai greitai atsirandantis nuovargis rodo, kad organizmui gali trūkti deguonies arba sutrikusi kraujotaka.

 

Širdies permušimai, juntami būnant ramiai. Kartais žmonės pajunta, kad širdis tarsi apsiverčia, praleidžia vieną dūžį arba stipriau suplaka. Toks pojūtis dažniausiai trunka labai trumpai ir gali pasireikšti dėl streso, nuovargio ar kofeino. Tačiau jei permušimai kartojasi dažnai arba sukelia nemalonų jausmą, vertėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju.

 

Kas labiausiai kenkia širdžiai?

 

Širdies sveikatai didelę įtaką daro kasdieniai įpročiai. Kartais net nepastebime, kad nesveikas gyvenimo būdas ilgainiui silpnina širdį ir didina įvairių kardiologinių ligų riziką.

 

Nuolatinis stresas. Ilgai trunkantis stresas verčia organizmą nuolat jausti įtampą. Tokiu metu dažnėja širdies ritmas, kyla kraujospūdis, išsiskiria daugiau streso hormonų. Jei tokia būsena tęsiasi ilgai, širdžiai tenka didesnis krūvis, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti ir pailsėti.

 

Miego trūkumas. Kokybiškas miegas būtinas visam organizmui, taip pat ir širdžiai. Nuolat miegant per mažai gali didėti kraujospūdis, dažnėti širdies ritmas, kūnas sunkiau atsigauna po dienos krūvio. Specialistai rekomenduoja suaugusiesiems miegoti 7–8 val. per parą.

 

Sėdimas gyvenimo būdas. Judėjimo stoka silpnina širdies ir kraujagyslių sistemą. Kai didžiąją dienos dalį praleidžiame sėdėdami, lėtėja medžiagų apykaita, gali didėti kūno svoris, blogėti kraujotaka.

 

Pernelyg riebus ir sūrus maistas. Dažnai vartojant daug sočiųjų riebalų ir druskos, gali didėti cholesterolio kiekis ir kraujospūdis. Tai ilgainiui apsunkina širdies darbą, didina kraujagyslių ligų riziką. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių ir visų grūdo dalių produktų, širdžiai kur kas palankesnė.

 

Rūkymas ir alkoholis. Rūkymas kenkia kraujagyslėms, blogina kraujotaką, didina širdies ligų riziką. Per didelis alkoholio vartojimas taip pat gali sutrikdyti širdies ritmą ir silpninti širdies raumenį. Žalingų įpročių vengimas arba jų ribojimas – vienas svarbiausių žingsnių rūpinantis širdies sveikata.

 

Kasdienė pagalba: nuo gyvenimo būdo iki natūralių priemonių

 

Širdies sveikata didele dalimi priklauso nuo kasdienių įpročių. Net nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai gali padėti palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei sumažinti įvairių sutrikimų riziką.

 

Reguliarus judėjimas. Fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujotaką. Tam nebūtina intensyviai sportuoti – širdžiai naudingi paprasti kasdieniai įpročiai: pasivaikščiojimai gryname ore, spartesnis ėjimas, važiavimas dviračiu ar lengva mankšta. Svarbiausia judėti reguliariai.

 

Subalansuota mityba. Širdžiai palankus maistas – tai daugiau daržovių, vaisių, visų grūdo dalių produktų, žuvies ir augalinių riebalų. Tokia mityba padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir tinkamą kūno svorį.

 

Kokybiškas miegas ir poilsis. Kai organizmas gauna užtektinai poilsio, širdžiai lengviau atsigauti po dienos krūvio. Nuolatinis miego trūkumas gali skatinti padidėjusį kraujospūdį ir širdies ritmo pokyčius, todėl svarbu pasirūpinti kokybišku nakties miegu.

 

Streso mažinimas. Ilgalaikė įtampa gali turėti neigiamą poveikį širdžiai. Atsipalaiduoti padeda pasivaikščiojimai, kvėpavimo pratimai, mėgstama veikla ar tiesiog daugiau laiko sau. Net ir trumpas kasdienis poilsis naudingas širdžiai.

 

Be sveikos gyvensenos, kai kurie širdies veiklai palaikyti renkasi natūralias priemones. Tradiciškai tam tinka įvairios vaistažolės, tarp jų vienos žinomiausių – gudobelės. Jų uogose ir žieduose gausu flavonoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda palaikyti kraujagyslių tonusą ir širdies veiklą. Dažniausiai vartojama gudobelių tinktūra arba arbata.

 

Širdies veiklai svarbūs mikroelementai, pavyzdžiui, magnis ir kalis, kurie dalyvauja palaikant normalų širdies ritmą, taip pat omega-3 riebalų rūgštys, siejamos su širdžiai palankiu poveikiu. Kai kurie žmonės renkasi ir raminamąsias vaistažoles (valerijoną, sukatžoles, melisas, pasifloras, apynių spurgus ir kt.), kurios padeda mažinti įtampą, kartu netiesiogiai lengvina širdies darbą.

 

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

 

Nors kai kurie širdies pojūčiai gali būti susiję su nuovargiu ar stresu, tam tikrų simptomų ignoruoti nereikėtų. Tai gali būti ženklas, kad reikalinga gydytojo konsultacija ir išsamesnis sveikatos įvertinimas.

 

Jei skausmas krūtinėje stiprus arba kartojasi. Stiprus spaudimas, skausmas ar deginimo pojūtis krūtinėje neturėtų būti laikomas įprastu reiškiniu. Jei tokie pojūčiai kartojasi ar trunka ilgiau, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

 

Jei atsiranda dusulys, svaigimas ar alpimas. Staiga atsiradęs dusulys, galvos svaigimas ar net alpimas gali rodyti, kad organizmui trūksta deguonies arba sutriko širdies veikla. Tokiais atvejais delsti nereikėtų.

 

Jei širdies ritmas nuolat nereguliarus. Kartais pajuntami pavieniai permušimai gali būti nepavojingi, tačiau jei širdis dažnai plaka nelygiai, per greitai ar per lėtai, verta konsultuotis su gydytoju ir išsiaiškinti priežastį.

 

Širdis kasdien dirba tyliai ir ištvermingai, todėl jos siunčiamų signalų nevalia ignoruoti. Rūpinimasis sveika gyvensena, poilsis ir dėmesys organizmo pojūčiams padės ilgiau išsaugoti stiprią ir sveiką širdį. Jei kyla abejonių dėl savijautos, visada geriausia pasitarti su specialistu.

 

Autorė Jūratė Survilė