Galvos svaigimas yra pakankamai dažnas simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys – nuo gerybinių iki gyvybei pavojingų būklių. Kai kurie galvos svaigimo atvejai gali būti trumpalaikiai ir nereikšmingi, tačiau kiti gali reikšti rimtas neurologines problemas. Taigi, šiame straipsnyje plačiau panagrinėsime įvairias galvos svaigimo priežastis ir paaiškinsime, kada reikėtų kreiptis į neurologą išsamiam sveikatos būklės įvertinimui.

 

virselis ()

Nuotr. Pexels, Karolina Grabowska.

Pagrindinės galvos svaigimo priežastys

 

Galvos svaigimas nėra atskira diagnozė, o simptomas. Galvos svaigimo priežastis iš esmės galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

 

1. Periferiniai vestibuliniai sutrikimai:

 

Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (GPPS). Remiantis tyrimais, GPPS yra viena iš dažniausių galvos svaigimo priežasčių, sudaranti beveik 20 proc. visų atvejų. Jam būdingi trumpi intensyvaus galvos svaigimo epizodai, kuriuos sukelia galvos padėties pokyčiai.

 

Menjero liga (pusratinių kanalų vandenė). Menjero liga yra susijusi su vidinės ausies skysčių pusiausvyros sutrikimu ir dažnai pasireiškia pasikartojančiais galvos svaigimo priepuoliais, klausos praradimu ir spengimu ausyse.

 

2. Centrinės nervų sistemos sutrikimai:

 

Su migrena susijęs galvos svaigimas. Kai kuriems migrena sergantiems asmenims galvos svaigimas pasireiškia kaip simptomas. Vestibulinė migrena yra pripažinta galvos svaigimo priežastimi.

 

Insultas. Galvos svaigimas gali būti ankstyvas insulto požymis, ypač kai jį lydi kiti neurologiniai simptomai. Ūminis vestibulinis sindromas gali būti užpakalinės smegenų kraujotakos baseino insulto rodiklis. Tokiu atveju atsiradus staigiam svaigimui reikėtų kreiptis į skubiosios medicinos pagalbos skyrių.

 

3. Ne neurologinės priežastys:

 

Dehidratacija. Lengva dehidratacija gali sukelti galvos svaigimą, todėl labai svarbu gerti pakankamai vandens.

 

Žemas kraujospūdis. Žemas kraujo spaudimas arba trumpalaikis spaudimo sumažęjimas staigiai atsistojus (Ortostatinė hipotenzija), gali sukelti galvos svaigimą.

 

Taigi, galvos svaigimo priežastys gali būti išties įvairios. Jei ir jūs susiduriate su šiuo simptomu, toliau pateikiame atvejus, kuomet vertėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti neurologo konsultacija.

 

Kada kreiptis į neurologą?

 

Sprendimas kreiptis į neurologą dėl galvos svaigimo turėtų būti pagrįstas keliais veiksniais, įskaitant simptomų trukmę, dažnumą ir sunkumą, taip pat kitų nerimą keliančių simptomų buvimą.

 

Nuolatinis ir pasikartojantis galvos svaigimas. Jei galvos svaigimas kartojasi, yra stiprus arba tęsiasi ilgą laiką, patartina kreiptis į gydytoją. Britų medicinos žurnale „Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry“ paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad pasikartojantis galvos svaigimas yra susijęs su didesne rimtų pagrindinių neurologinių ligų tikimybe.

 

Susiję neurologiniai simptomai. Jei galvos svaigimą lydi kiti neurologiniai simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai, tirpimas ar silpnumas, reikėtų nedelsiant kreiptis į neurologą. Šie simptomai gali reikšti sudėtingesnes neurologines problemas.

 

Židininiai neurologiniai simptomai. Jeigu pasireiškia židininiai neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, pasunkėjęs kalbėjimas, koordinacijos praradimas ar staigūs regėjimo pokyčiai, būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubios medicinos pagalbos.

 

Galvos svaigimas – daugialypis simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys. Kai kurios iš jų susijusios su neurologinėmis problemomis. Taigi, laiku pasikonsultavus su neurologu, gali būti nustatyta tiksli diagnozė, paskirtas tinkamas gydymas ir pasiekti geresni jo rezultatai.

 

Svarbu pabrėžti, kad galvos svaigimo nereikėtų ignoruoti, nes jis gali būti vertingas ankstyvas galimų rimtų sveikatos problemų, įskaitant susijusias su nervų sistema, indikatorius. Atsakingas požiūris į šį simptomą gali padėti pagerinti bendrą jį patiriančių asmenų savijautą ir gyvenimo kokybę.