Daugelis tikisi, kad vasarą oda taps skaistesnė, tačiau dermatologai pastebi priešingą tendenciją – karštis, prakaitas, didesnė oro drėgmė ir net kai kurios apsaugos nuo saulės priemonės gali paskatinti spuogų atsiradimą. Nors įdegis laikinai paslepia paraudimus, jis neišsprendžia pagrindinių aknės priežasčių. Ką verta žinoti prieš atostogas, kad pavyktų išsaugoti sveikesnę odą?

 

Saulė spuogų negydoNaturally,Beautiful,Woman,With,Fresh,,Glowing,Skin,,Light,Makeup,,Healthy,

 

Dažnas pastebi, kad vasarą oda atrodo lygesnė, spuogai – mažiau matomi. Įdegis vizualiai suvienodina odos spalvą ir užmaskuoja paraudimus, o saulės poveikis trumpam gali sumažinti odos riebumo pojūtį. Būtent todėl ir gimė iki šiol gajus įsitikinimas, kad saulė padeda atsikratyti spuogų. Tačiau dermatologai pabrėžia, kad toks pagerėjimas dažniausiai laikinas. Aknė vystosi dėl kelių pagrindinių veiksnių: padidėjusios riebalų gamybos, užsikimšusių porų, bakterijų dauginimosi ir uždegimo. UV spinduliai nė vieno šių procesų neišsprendžia. Priešingai – po kelių savaičių neretai pasireiškia vadinamasis atoveiksmio efektas. Saulė išsausina viršutinį odos sluoksnį, todėl organizmas, siekdamas kompensuoti drėgmės netekimą, gali pradėti aktyviau gaminti riebalus. Dėl to poros kemšasi dar lengviau, o bėrimų gali padaugėti jau pasibaigus atostogoms.

 

Didžiausi vasaros priešai

   

Nors daugelis spuogų atsiradimą sieja tik su netinkama kosmetika ar hormonų pokyčiais, vasarą odą veikia ir visa eilė aplinkos veiksnių. Aukšta temperatūra, intensyvesnis prakaitavimas bei didesnė oro drėgmė sukuria sąlygas, kurios gali paskatinti aknės paūmėjimą net ir tiems žmonėms, kurių oda didžiąją metų dalį problemų nekelia.

 

Karštomis dienomis riebalų liaukos dirba aktyviau, todėl oda gamina daugiau sebumo – natūralių riebalų, saugančių ją nuo išsausėjimo. Problema atsiranda, kai sebumas susimaišo su prakaitu, dulkėmis, apsaugos nuo saulės priemonių likučiais ir negyvomis odos ląstelėmis. Toks mišinys gali lengviau užkimšti poras ir sudaryti palankią terpę uždegimams.

 

Papildomų problemų gali sukelti ir iš pirmo žvilgsnio nekalti vasaros atributai. Kepurės, akiniai nuo saulės, dviračių ar paspirtukų šalmai nuolat liečiasi su oda, o dėl karščio ir prakaito atsirandanti trintis gali skatinti vadinamąją mechaninę aknę. Tokie bėrimai dažniausiai susiformuoja ten, kur oda nuolat spaudžiama ar dirginama.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad aknės simptomai paūmėja esant aukštesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei. Dermatologai pastebi, kad rizika ypač išauga žmonėms, kurie daug sportuoja, dirba lauke arba aktyviai leidžia laiką gamtoje. Kuo ilgiau ant odos lieka prakaitas ir nešvarumai, tuo didesnė tikimybė, kad poros užsikimš ir atsiras bėrimų.

 

Atostogų kosmetinė

 

Ruošiantis atostogoms norisi į kosmetinę susikrauti kuo daugiau priemonių, tačiau dermatologai rekomenduoja priešingą strategiją – kuo paprastesnė ir nuoseklesnė odos priežiūra, tuo mažesnė tikimybė susidurti su netikėtais bėrimais. Ypač svarbu nepamiršti, kad kelionė nėra tinkamas metas eksperimentuoti su naujais produktais ar agresyviomis procedūromis.

 

Vasarą, kai oda labiau prakaituoja ir riebaluojasi, kai kurie žmonės ima ją valyti intensyviau, kad išvengtų spuogų. Tačiau pernelyg dažnas šveitimas ar stipriai sausinančios priemonės gali duoti priešingą rezultatą. Pažeidus apsauginį odos barjerą, oda tampa jautresnė, parausta, ima perštėti, atsiranda tempimo pojūtis, o kai kartais net pradeda aktyviau gaminti riebalus. Specialistai pabrėžia, kad spuoguotai odai dažniausiai pakanka švelnaus prausiklio, kuris pašalina prakaitą, riebalų perteklių ir nešvarumus, tačiau nepažeidžia natūralios apsauginės funkcijos.

 

Ieškant specialių priemonių spuoguotai odai, viena geriausiai ištirtų priemonių yra salicilo rūgštis. Skirtingai nei kai kurios kitos rūgštys, ji tirpi riebaluose, todėl gali prasiskverbti gilyn į poras, kur kaupiasi sebumas ir negyvos odos ląstelės. Ši rūgštis padeda atkimšti poras, mažina inkštirų ir baltųjų spuogelių susidarymą bei slopina uždegimus. Moksliniai duomenys rodo, kad reguliariai naudojamos priemonės su salicilo rūgštimi gali sumažinti tiek neuždegiminių, tiek uždegiminių aknės pažeidimų skaičių. Dėl šios priežasties ji dažnai įtraukiama į prausiklių, tonikų ar serumų sudėtį.

 

Galiausiai į atostogų kosmetinę būtina įsidėti odos drėkinimo priemonę. Ji būtina net riebiai odai – kasdien. Kai oda išsausėja, ji gali tapti jautresnė ir pradėti dar aktyviau gaminti riebalus. Dėl to susidaro uždaras ratas: kuo labiau oda sausinama, tuo labiau ji riebaluojasi. Vasarai dermatologai rekomenduoja rinktis lengvos tekstūros drėkiklius: gelius, fluidus ar losjonus, kurie greitai susigeria ir neapsunkina odos. Ypač vertinamos priemonės su hialurono rūgštimi, gliceroliu, keramidais ar niacinamidu, padedančios palaikyti sveiką odos apsauginį barjerą ir mažinti sudirgimo riziką.

 

Apie apsaugą nuo saulės

 

Apsauga nuo saulės – viena svarbiausių priemonių odos sveikatai, tačiau žmonės, kurių oda linkusi į spuogus, neretai pastebi, kad pradėjus naudoti SPF kremą atsiranda daugiau bėrimų. Dažniausiai problema slypi ne pačioje apsaugoje nuo saulės, o netinkamai parinktoje produkto formulėje. Šiandien rinkoje galima rasti dešimtis skirtingų apsauginių kremų, tačiau ne visi jie tinka riebiai ar į aknę linkusiai odai. Dermatologai rekomenduoja atkreipti dėmesį į užrašus „nekomedogeninis“ ir „oil-free“.

 

Nekomedogeninės priemonės kuriamos taip, kad kuo mažiau kimštų poras ir neskatintų inkštirų ar spuogų formavimosi. Štai užrašas „oil-free“ reiškia, kad produkte nėra papildomų aliejų, kurie kai kuriems žmonėms gali apsunkinti odą ir sustiprinti riebumo pojūtį.

 

Vasarą ypač svarbi ir produkto tekstūra. Sunkūs, tiršti, riebūs kremai ant odos ilgiau išlieka, maišosi su prakaitu bei sebumu ir gali sudaryti sąlygas poroms užsikimšti. Todėl spuoguotai odai dažniausiai rekomenduojami lengvesni fluidai, geliai arba emulsijos, kurios greičiau susigeria ir nepalieka sunkumo pojūčio.

 

Autorė Jūratė Survilė