Kaip hormonai valdo protą?

Hormonai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą kūno funkcionavimą. Tad dalyvauja beveik visuose procesuose – nuo virškinimo, fizinio aktyvumo iki medžiagų apykaitos ir libido. Jie gali stipriai paveikti nuotaiką, todėl ne visada naudingi psichinei sveikatai.

Nematoma kontrolė

Žmogaus organizme – daugiau kaip 50 skirtingų hormonų. Juos išskiria tam tikros liaukos, organai ir audiniai. Patekę į kraują cirkuliuoja, kol prisijungia prie konkrečių receptorių. Susijungimas veikia kaip rankos paspaudimas, kuris duoda signalą kūnui ką nors daryti. Pavyzdžiui, insulinas nurodo kepenims ir raumeninėms ląstelėms išsiurbti iš kraujo gliukozės perteklių bei kaupti glikogeno atsargas. Hormonai valdo šimtus kūno procesų, įskaitant augimą ir vystymąsi, lytinę funkciją, dauginimąsi, miego ir pabudimo ciklą ir, svarbiausia, psichinę savijautą.

Lengva pagalvoti, kad žmogus sąmoningai kontroliuoja savo nuotaiką ir emocijas. „Mokslas seniai įrodė, kad smegenis veikia cheminiai tarpininkai, vadinami neuromediatoriais, kurie pavaldūs hormonams, – sako psichologė prof. Nafissa Ismail iš Otavos universiteto (Kanada). – Hormonai sąveikauja su neuromediatoriais, kurie gaminami ir išsiskiriami tam tikrose smegenų srityse. Hormonai taip pat lemia sudėtingus procesus, tokius kaip ląstelių dalijimasis ir mirtis. Vadinasi, šios medžiagos atsakingos, kada ir kaip formuojasi nauji neuronų tinklai“.

Lyčių ypatybės

Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas ir potrauminio streso sindromas, paūmėja pagal hormoninį foną, ypač moterims. Vaikystėje bet kurios lyties vaikų depresijos rodikliai yra vienodi, tačiau paauglystėje mergaitės serga depresija dvigubai dažniau, o šis skirtumas išlieka visą gyvenimą. Ar dėl to kalti hormonai?

Kiekviena moteris jaučia, kad nuotaikų kaitai būdingi dėsningumai, susiję su lytinio ciklo stadija. Prieš menstruacijas organizme sumažėja estrogenų ir progesterono koncentracija, todėl didėja dirglumas, nuovargis, liūdesys ir nerimas. Kai kurios patiria priešmenstruacinį disforinį sutrikimą, kuris prasideda likus 2 savaitėms iki mėnesinių pradžios. Manoma, jog ekstremalūs nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija ir kartais mintys apie savižudybę kyla dėl staigaus hormonų kiekio pasikeitimo. „Tai lėtinė ir varginanti problema, kuri pasireiškia kiekvieną mėnesį ir labai blogina gyvenimo kokybę“, – pritaria psichiatrė dr. Liisa Hantsoo iš Johnso Hopkinso universiteto (JAV). Ir atvirkščiai, didelis estrogenų lygis prieš ovuliaciją didina gerovės ir laimės jausmą. Hormonų pusiausvyra ir nuotaika keičiasi ne tik dėl lytinio ciklo. Svyravimai nėštumo, perimenopauzės ir menopauzės metu irgi gali pakenkti psichinei sveikatai. Iki 13 % neseniai pagimdžiusių moterų patiria depresiją, nes staiga sumažėja progesterono ir estrogeno. Artėjant menopauzei drastiškai keičiasi kiaušidžių funkcija ir hormonų sintezė, todėl slogutis kyla be jokios akivaizdžios priežasties. „Tikriausiai svarbus ne tikslus hormono kiekis. Lemiamą vaidmenį atlieka kritiniai lūžiai, t. y. pakilimai (perėjimas iš mažos koncentracijos į didelę) arba nuosmukiai (perėjimas iš didelės koncentracijos į mažą)“, – teigia psichiatrė prof. Liisa Galea iš Toronto universiteto (Kanada). Kai kurios moterys jautresnės hormonų svyravimams, todėl jaučia stipresnius simptomus.

Lytiniai hormonai veikia ir vyrus. Amžėjant organizme mažėja testosterono, bet pokyčiai prasideda palaipsniui ir įtaka nuotaikai nėra tokia akivaizdi, palyginti su moterimis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriems vyrams pakanka nedidelio hormonų disbalanso, dėl kurio blogėja nuotaika ir didėja pesimizmas. „Testosterono lygis keičiasi per visą gyvenimą ir tai lemia savijautą, darbingumą, pasitenkinimą kasdienybe. Skiriama per mažai dėmesio, kaip lytiniai hormonai paveikia vyrų psichinę sveikatą“, – įsitikinusi prof. N. Ismail.

Įtaka smegenims

Vienas iš būdų, kaip lytiniai hormonai lemia nuotaiką, yra padidėjęs neuromediatorių serotonino ir dopamino kiekis smegenyse. Mažas serotonino kiekis daug metų laikomas depresijos priežastimi. Dauguma šiuolaikinių antidepresantų padidina šios cheminės medžiagos kiekį smegenyse. Yra įrodymų, kad tam tikri estrogenai gali sustiprinti serotonino receptorių reagavimą ir padidinti dopamino receptorių skaičių smegenyse.

Kita teorija teigia, kad estrogenai saugo neuronus nuo pažeidimų, net skatina naujų smegenų ląstelių augimą hipokampe. Žinoma, kad žmonės, sergantys depresija ir Alzheimerio liga, netenka neuronų būtent hipokampe. Tuo tarpu, antidepresantai ir kai kurios psichotropinės medžiagos, pavyzdžiui, psilocibinas, randamas tam tikros rūšies grybuose, skatina neuronų augimą šioje dalyje.

„Estrogenai ilgina neuronų gyvavimo laiką ir skatina atsinaujinimą. Štai kodėl, kai moterys įžengia į menopauzę, pakinta ląstelių forma, anksčiau buvusi visą gyvenimą. Neuronų atšakos susitraukia ir jungtys susilpnėja. Menopauzės metu pasireiškia smegenų rūkas, suprastėja atmintis“, – aiškina prof. N. Ismail.

Atsakas į stresą

Neuronų praradimas hipokampe gali turėti pasekmių kitai hormonų sistemai, žinomai kaip pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis, kuri reguliuoja organizmo reakciją į stresą. Jaučiant nerimą pagumburis – smegenų sritis, kontroliuojanti daugumos hormonų išsiskyrimą – siunčia signalą hipofizei, kuri gamina adrenokortikotropinį hormoną. Ši medžiaga stimuliuoja antinksčius išskirti kortizolį, o šis „liepia“ organizmui pumpuoti į kraują cukrų, kuris suteikia kūnui ir smegenims energijos. „Trumpam pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis padeda prisitaikyti prie nestandartinių aplinkybių ir išgyventi stresą. Tačiau ilgai trunkanti kaskada itin žalinga“, – tvirtina dr. L. Hantsoo.

Paprastai kortizolio perteklius, užtvindęs kūną, sužadina neigiamą grįžtamąjį ryšį, po kurio hipokampas siunčia signalą pagumburiui nutraukti ryšį su hipofize. Reakcija į stresą baigiasi, būsena normalizuojasi. Jei žmogus patiria lėtinį stresą, pavyzdžiui, dėl bauginimo, prievartos ar smurto, nepaisant kortizolio pertekliaus, jo gamyba nesustoja. Ilgainiui šis hormonas skatina uždegiminius procesus smegenyse, naikina hipokampo, migdolinės liaukos ir prefrontalinės žievės neuronus. Silpnėja atmintis, dėmesio koncentracija, vargina prasta nuotaika. „Migdolinė liauka – smegenų sritis, atsakinga už emocijų kontrolę. Jos nykimas susijęs su padidėjusiu emocionalumu, dirglumu ir sunkumais susidoroti su neigiamais jausmais, – pabrėžia prof. N Ismail. – Prefrontalinės žievės atrofiją išduoda nesugebėjimas susikaupti, tinkamu laiku priimti teisingus sprendimus. Prasidėjus hipokampo irimui sunku įsiminti naują informaciją.“

Kortizolio priešingybė organizme – oksitocinas, vadinamas meilės hormonu. Jis ramina, suteikia saugumo, prisirišimo, bendrystės, didina pasitenkinimą ir pilnatvę. Oksitocinas išsiskiria gimdymo, žindymo, orgazmo metu, taip pat apsikabinant, glostant artimą žmogų ar augintinį. Šis hormonas skatina megzti artimus ryšius, todėl mažina vienišumo, apleistumo, beprasmybės jausmus. „Oksitocinas padeda kovoti su streso padariniais ir nutraukia kortizolio poveikį. Tyrimai rodo, kad naudojant oksitocino nosies purškalą nerimastingi pacientai tampa dosnesni, labiau empatiški, geriau bendradarbiauja, labiau pasitiki žmonėmis“, – teigia prof. N Ismail.

Skydliaukės vaidmuo

Psichologines problemas gali sąlygoti dviejų skydliaukės hormonų disbalansas. Trijodtironinas (T3) ir tiroksinas (T4) reguliuoja širdies ritmą ir kūno temperatūrą. Esant skydliaukės hiperaktyvumui ir hormonų pertekliui, dominuoja neigiamos emocijos, nerimas. Kita vertus, jei skydliaukė nusilpsta ir negamina užtektinai hormonų, vystosi depresija. Laimei, paskyrus gydymą ir normalizavus hormonų lygį, simptomai praeina. „Jeigu pacientas skundžiasi nuotaikos svyravimais, liūdesiu, baime, nerimu, vienas pirmųjų dalykų, kuriuos gali padaryti gydytojas, yra atlikti hormonų tyrimus. Atradus priežastį ir atstačius pusiausvyrą nuotaika pagerėja savaime“, – įsitikinusi N. Ismail. Kaip tiksliai skydliaukė veikia smegenis, nežinoma. Spėjama, kad trijodtironinas didina serotonino ir dopamino lygį smegenyse arba stimuliuoja receptorių jautrumą neuromediatoriams.

Pagalba – pakeliui

Ateityje žinios, kaip hormonai veikia smegenis ir nuotaiką, pravers kuriant naujus medikamentus. Jau sukurtas vaistas, kuris imituoja hormoną alopregnanoloną, veiksmingą gydant pogimdyminę depresiją. Keli moksliniai tyrimai patvirtino, kad vyresnio amžiaus vyrų depresija valdoma geriau kartu vartojant antidepresantus ir testosterono papildus. Estrogenų terapija gerina moterų, išgyvenančių perimenopauzę ir menopauzę, nuotaiką. Hormoninė kontracepcija gali padėti sergant priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu. „Aišku, kad dabartiniai antidepresantai, reguliuojantys serotonino kiekį, nėra veiksmingi visais atvejais. Kai kurie paaugliai yra atsparūs standartiniams gydymo protokolams. Svarbu sužinoti, kaip padėti pacientams kitais būdais“, – vilties teikia N. Ismail.