Gyvenimas triukšme. Kaip tai veikia?

Dėl technologijų pažangos kasdien supa įvairiausi garsai. Didmiesčių gyventojai netgi naktį negali ramiai miegoti dėl nepertraukiamo eismo ar kaimynų veiklos. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvenimas nuolatiniame triukšme turi neigiamos įtakos sveikatai ir savijautai.

Ką specialistai laiko triukšmu?

Per didelį triukšmą puikiai atpažįsta visi – norisi nuo jo apsisaugoti pridengiant ausis. Tačiau kenkia ir kur kas tylesni garsai. Paprastai žmogus savo širdies dūžius girdi 10 dB garsu, 15–20 dB garsumu žmonės šnabždasi ar niūniuoja melodiją. Parke ir miške medžių šlamėjimas, už lango siaučiantys vėjo gūsiai girdimi 30 dB garsu. Lietus ir įprastinė žmonių kalba sukelia 50 dB garsą. 70 dB – jau garsi kalba, o 90 dB yra riksmas. Visi garsai, kurie didesni nei 85–90 dB, gali pažeisti ausis ir net apkurtinti. Tokius stiprius garsus skleidžia praskriejantis motociklas, veikianti žoliapjovė, skubančių greitosios pagalbos bei policijos automobilių sirenos, reaktyvinio lėktuvo gausmas, fejerverkai ir kt. Deja, neretai ir koncertuose muzika leidžiama klausai pavojingu garsumu. Svarbu įsidėmėti, kad didelis (net ir vienkartinis triukšmas – šūvis ar sprogimas) kenkia klausai. Mažesnis, bet nuolatinis triukšmas neigiamai veikia bendrą savijautą ir sveikatą.

Didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika

Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinis triukšmas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Danai apskaičiavo, kad vos 10 decibelų didesnis už leistiną normą (Lietuvoje gyvenamosiose patalpose ji siekia nuo 45 iki 55 dB, atsižvelgiant į paros metą) triukšmas lemia net 12 % didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Mat padidina kraujospūdį. Jei nuolat gyvename ar didžiąją dienos dalį praleidžiame triukšmingoje aplinkoje, ilgainiui gresia sunkios širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjusį triukšmą aplinkoje gali sukurti net tokie namų apyvokos reikmenys kaip virtuvės kombainas, maišytuvas, plakiklis, dulkių siurblys, skalbimo mašina, televizorius ar radijo imtuvas. Kartu sudėjus jų keliamas triukšmas gali pasiekti netgi 87 dB ribą. Darbo aplinkoje triukšmą gali skleisti kompiuteriai, kondicionieriai, įvairūs elektros prietaisai, staklės ir t. t. Kuo daugiau laiko leisime tokioje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai.

Prastėja emocinė būklė

JAV prieš kelerius metus tyrus gyvenimą triukšmingose vietovėse atskleista, kad gyvenantys arti oro uostų, metro, traukinių bėgių būna daug nervingesni nei tie, kurie gyvena ramesnėje vietoje. Ilgametis gyvenimas tokiose vietovėse jautresnės psichikos žmonėms gali išprovokuoti panikos priepuolius, agresiją, nuotaikų kaitą. Anot specialistų, būtent psichologinės būklės pablogėjimas pirmiausia įspėja apie kančią nuo triukšmo. Skandinavų tyrimai rodo, kad triukšmas trukdo susikaupti, koncentruoti dėmesį, todėl triukšmingoje aplinkoje sunku dirbti ar mokytis bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau labiausiai veikia mažuosius. Raidos specialistai įspėja, kad per didelis arba nuolatinis triukšmas neigiamai veikia kalbos vystymąsi, motyvaciją, dėmesio koncentraciją, todėl mažylis, augantis pernelyg triukšmingoje aplinkoje, gali atsilikti nuo bendraamžių.

Kyla virškinimo problemų

Triukšmas, ypač staigus ir neįprastas, sukelia adrenalino išsiskyrimą organizme – širdies plakimas padažnėja, pakyla kraujospūdis, o kraujagyslės susiaurėja. Kitaip tariant, kūnas patiria stresą. Kai išsiskiria streso hormonai, organizmas pereina į gynybinį išlikimo režimą, tad palaikomos tik pagrindinės organizmo funkcijos: kvėpavimas, kraujo apykaita ir kt. Deja, virškinimo sistemos darbas sutrinka. Ilgainiui triukšmas gali tapti lėtinių virškinimo trakto ligų priežastimi – pradedant vidurių užkietėjimu, baigiant skrandžio opomis. Svarbu įsidėmėti, kad nuo virškinimo trakto funkcijos priklauso mūsų imunitetas, nes žarnyne įsisavinamos maistinės medžiagos, reikalingi mikroelementai ir vitaminai. Dėl prasto virškinimo ilgainiui jų galime pritrūkti – nusilps imunitetas, ims varginti peršalimo ir kitos virusinės ligos.

Sutrinka miego kokybė

Užmigti ir miegoti triukšmingoje aplinkoje tikrai sudėtinga. Deja, daugelis triukšmu nelaiko televizoriaus ar telefono skleidžiamų garsų. Ko gero, kiekvienam teko užmigti su įjungtu filmu ir nubusti jam pasibaigus, tačiau neišmiegojus visą naktį. Taip yra todėl, kad net iki minimumo nutildytas televizorius, kompiuteris ar kitas turinį transliuojantis prietaisas vis tiek skleidžia garsą, kuris trukdo kietai įmigti. Dėl to naktį prabundame, ryte būname nepailsėję, nervingesni, sunkiau susikaupti, greičiau pavargstame. Gerai fizinei ir emocinei sveikatai būtinas 6–8 val. nepertraukiamas miegas. Specialistai rekomenduoja ne tik išjungti visus prietaisus, bet ir palikti kitame kambaryje, kad netrukdytų kokybiškai išsimiegoti. Jei esate priversti miegoti triukšmingoje aplinkoje, naudokite ausų kištukais ar aplinkos garsą slopinančias ausines.

Apsisaugoti nuo triukšmo

Svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Pirmiausia apie pernelyg triukšmingą aplinką išduos nuo garsų pavargusios ausys – atsiras gaudesys, šnypštimas, pulsaciją primenantis tuksenimas ar spengimas. Apsisaugoti nuo aplinkos triukšmo ir susikaupti kasdienėms užduotims gali padėti ausinės. Visgi pernelyg ilgai jas naudojant gresia pakenkti klausai, susirgti ausies uždegimu. Verta stengtis kurti kuo tylesnę aplinką: pirkti tylią buitinę techniką, nejungti daugiau nei vieno triukšmą skleidžiančio prietaiso tuo pat metu, užtikrinti langų bei durų sandarumą ir garso izoliaciją, klausytis vieno išmaniojo prietaiso skleidžiamų garsų vienu metu, nebijoti pasakyti kaimynams, kad atėjo ramybės metas, triukšmingoje darbo aplinkoje dėvėti ausis saugančias ausines ir t. t. Jei miesto triukšmas neigiamai veikia psichologinę ar fizinę sveikatą, apsvarstyti galimybę persikelti į ramesnę vietovę.

Kuo naudingas?

Verta žinoti, kad triukšmas nėra vien tik priešas. Įvairūs garsai ypač svarbūs vaikų raidai. Jeigu šeimoje mama ir tėtis įpratę, kad namuose nuolat įjungtas radijas, muzikos grotuvas, televizorius, o iš jų sklindantys garsai sklinda kaip fonas, mažylis irgi pripras prie šių garsų. Savu jam taps ir naminių gyvūnėlių, ošiančio miško skleidžiami garsai.

Kai mažylis miega, nesilaikyti namuose visiškai tylaus režimo. Jei pavargęs, gali užmigti ir valgydamas, su žaisliuku rankoje, sėdomis, pačiose netikėčiausiose vietose. Nepratinkite vaikučio miegoti visiškoje tyloje, nes jis taip įpras, tuomet bus sunku užmigdyti išėjus pasivaikščioti, svečiuojantis, lėktuve ir t. t. Aplinkos garsai – būdas greičiau pažinti pasaulį: taip skamba durų skambutis, loja šuo, burzga automobilis ir kt. Bendravimas su kūdikiu, pasisveikinimai, atsisveikinimai, dainelės, daiktų namuose įvardijimas ir pan. prisideda prie spartesnės kalbos raidos. Tiek mažylius, tiek ir naminius gyvūnėlius būtina saugoti nuo per didelio triukšmo koncertų, sporto varžybų, fejerverkų šou metu.

Tylos terapija

Siekiant pailsėti nuo triukšmo, verta praktikuoti tylos terapiją. Pabūti visiškoje tyloje bent valandą per dieną. Tiesiog pagulėti su aplinkos garsus slopinančiomis ausinėmis. Baigę darbus neskubėkite jungti pramoginių garsų – pabūkite tyloje, sutelkite dėmesį į širdies plakimą, kvėpavimą. Bent kelias valandas per savaitę praleiskite gamtoje, klausydamiesi medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo, bangų mūšos ar upelio tėkmės. Moksliniai tyrimai rodo, kad gamtos garsai ramina ir harmonizuoja. Įrašyti gamtos garsai padeda įveikti nemigą, geriau pailsėti naktį, tik svarbu klausytis ne per garsiai.

Pasaulyje populiarėja tylos stovyklos, kuriose keletą dienų ar savaičių galima praleisti raminančioje aplinkoje ir visiškoje tyloje – nekalbant, nenaudojant išmaniųjų prietaisų. Tai padeda atgauti jėgas, nusiraminti.

Įdomu