Širdis ima plakti greičiau prieš svarbų susitikimą, po nemalonaus pokalbio ar įtemptoje situacijoje. Ir ne be reikalo – mokslininkai jau seniai nustatė, kad emocinė įtampa veikia širdies bei kraujagyslių sistemą. Kada padažnėjęs širdies plakimas yra natūrali organizmo reakcija, o kada verta imtis priemonių?

 

Stresas ir širdis: koks ryšys?Young,Woman,Suffering,From,Sharp,Heart,Pain,Or,Respiratory,Distress

 

Stresas dažnai suvokiamas kaip emocinė būsena, bet organizmui tai pirmiausia yra biologinis signalas mobilizuoti jėgas. Vos tik smegenys situaciją įvertina kaip grėsmingą, aktyvuojama simpatinė nervų sistema ir prasideda vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija. Per kelias sekundes į kraują išsiskiria streso hormonai adrenalinas ir noradrenalinas, o kiek vėliau padidėja ir kortizolio koncentracija.

 

Adrenalinas verčia širdį plakti greičiau ir stipriau, todėl raumenys bei kiti svarbūs organai gauna daugiau deguonies ir energijos. Tuo pat metu susiaurėja dalis kraujagyslių, pakyla kraujospūdis, pagreitėja kvėpavimas. Tokia reakcija trumpą laiką yra naudinga, nes padeda organizmui susidoroti su iššūkiais ir prisitaikyti prie staigių pokyčių.

 

Problema kyla tada, kai stresas tampa nuolatiniu palydovu. Ilgalaikė padidėjusi kortizolio koncentracija gali skatinti uždegiminius procesus, didinti kraujospūdį, bloginti gliukozės ir riebalų apykaitą. Dėl to širdis ir kraujagyslės ilgainiui patiria didesnį krūvį.

 

Mokslininkai pabrėžia, kad trumpalaikis ir ilgalaikis stresas nėra tas pats. Trumpalaikė įtampa dažniausiai praeina kartu su ją sukėlusia situacija. Lėtinis stresas reiškia, kad organizmo pavojaus signalizacija veikia nuolat arba labai dažnai. Tokiu atveju širdies ritmas ir kraujospūdis ilgiau išlieka padidėję, o tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

 

Kas yra (ne)normalu?

 

Patiriant stresą ar nerimą dažniausiai pasireiškia keli būdingi simptomai. Vienas jų – širdies permušimų pojūtis, kai atrodo, kad širdis plaka nelygiai, praleidžia dūžį arba trumpam stipriau suplaka. Taip pat gali padažnėti pulsas, atsirasti spaudimo ar sunkumo jausmas krūtinėje, sustiprėti nerimas. Kai kuriems žmonėms tuo metu pasireiškia prakaitavimas, rankų drebėjimas ar oro trūkumas.

 

Streso sukelti simptomai dažniausiai silpnėja arba visai išnyksta tuomet, kai sumažėja emocinė įtampa. Nusiraminus, pailsėjus, pakeitus aplinką ar išsprendus nerimą sukėlusią situaciją, širdies ritmas palaipsniui grįžta į įprastą būseną. Dažniausiai tai įvyksta per kelias minutes ar valandas.

 

Specialistai atkreipia dėmesį, kad ne visus širdies veiklos pokyčius reikėtų automatiškai priskirti stresui. Jei širdies plakimo sutrikimai kartojasi dažnai, atsiranda ramybės būsenoje, juos lydi stiprus krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas ar alpimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais už panašių simptomų gali slypėti ne emocinė įtampa, o širdies ritmo ar kitos sveikatos problemos.

 

Ilgalaikio streso pasekmės

 

Mokslininkai pabrėžia, kad problema slypi ne pačiame streso mechanizme, o jo trukmėje. Kai organizmas savaitėmis ar mėnesiais patiria padidėjusią parengties būseną, širdis ir kraujagyslės patiria nuolatinį papildomą krūvį. Viena dažniausių pasekmių – padidėjęs kraujospūdis. Patiriant nuolatinę įtampą kraujagyslės dažniau susitraukia, o širdis dirba intensyviau. Ilgainiui tai gali prisidėti prie hipertenzijos vystymosi, o ši laikoma vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

 

Ne mažiau svarbus miego vaidmuo. Ilgalaikį stresą patiriantys žmonės dažniau skundžiasi sunkumais užmiegant, dažnais prabudimais ar nekokybišku miegu. Moksliniai tyrimai rodo, kad prastas miegas ne tik blogina savijautą ir koncentraciją, bet ir gali neigiamai veikti kraujospūdžio reguliaciją, medžiagų apykaitą bei širdies veiklą. Be to, tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali skatinti nedidelio intensyvumo, tačiau ilgai trunkantį uždegimą organizme. Manoma, kad būtent šie procesai prisideda prie aterosklerozės – kraujagyslių sienelių pakitimų, didinančių infarkto ir insulto riziką.

 

Dar vienas svarbus aspektas – streso poveikis kasdieniams įpročiams. Daugelis žmonių į įtampą reaguoja nesąmoningai ieškodami greitų nusiraminimo būdų: dažniau užkandžiauja, renkasi kaloringą maistą, mažiau juda, dažniau rūko ar vartoja daugiau alkoholio. Tokie įpročiai savaime didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

 

Kasdienė pagalba sau

 

Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne streso nebuvimas, o gebėjimas su juo susidoroti. Kasdieniai įpročiai gali reikšmingai sumažinti neigiamą įtampos poveikį širdžiai ir visam organizmui. Vienas veiksmingiausių būdų – reguliarus fizinis aktyvumas. Moksliniai tyrimai rodo, kad judėjimas padeda mažinti streso hormonų koncentraciją, gerina nuotaiką bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą.

 

Ne mažiau svarbus kokybiškas miegas. Miegant organizmas atsigauna, stabilizuojasi hormonų veikla, sulėtėja širdies ritmas ir sumažėja kraujospūdis. Specialistai rekomenduoja suaugusiesiems reguliariai miegoti 7–9 val. per parą ir stengtis laikytis pastovaus miego režimo.

 

Padėti gali ir įvairios atsipalaidavimo technikos. Lėtas gilus kvėpavimas, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, meditacija ar lengvi tempimo pratimai gali sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir padėti organizmui greičiau pasiekti ramybės būseną. Tyrimai rodo, kad tokios priemonės gali prisidėti prie mažesnio kraujospūdžio ir geresnės emocinės savijautos.

 

Širdies veiklą gali veikti ir tai, ką geriame. Didesni kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms gali skatinti greitesnį širdies plakimą ar nerimą, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją. Ypač atsargiai reikėtų vartoti energinius gėrimus, kuriuose gausu kofeino bei kitų stimuliuojamųjų medžiagų.

 

Svarbų vaidmenį atlieka ir emocinė sveikata. Psichologai pabrėžia, kad pokalbiai su artimaisiais, socialinis palaikymas ir galimybė dalintis rūpesčiais padeda lengviau įveikti kasdienę įtampą. Jei stresas tampa nuolatiniu palydovu ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą emocinės sveikatos specialistą.

 

Galiausiai verta kliautis augalinėmis priemonėmis.Nervinei įtampai mažinti tradiciškai vartojami valerijonai, melisos, pasifloros, apynių spurgai. Tačiau, kalbant apie širdies veiklos palaikymą, ypatingo dėmesio sulaukia gudobelės. Šių augalų preparatai ir tinktūros nuo seno vartojami esant nervinei įtampai, sustiprėjusiam širdies plakimui bei siekiant palaikyti normalią širdies veiklą.

 

Autorė Jūratė Survilė