Pasaulio sveikatos organizacijos 2021 m. duomenimis, per metus nuo tuberkuliozės mirė 1,6 mln. žmonių. Skaičius daugiau nei iškalbingas, bet nemaža dalis visuomenės vis dar nežino, kokia tai liga, kaip laiku ją atpažinti ir apsisaugoti nuo pavojingų pasekmių.

 

Bakterinė infekcijaFemale,Doctor,Holding,Virtual,Lungs,In,Hand.,Handrawn,Human,Organ,

 

Tuberkuliozė – bakterinė infekcija (sukelia Mycobacterium tuberculosis bakterijos), galinti pažeisti įvairius organus. Dažniausiai, 85 % atvejų, nukenčia plaučiai. Ji plinta per orą, kai atvira ligos forma sergantis žmogus kalba, čiaudi, kosėja. Manoma, kad ligos sukėlėjais bent kartą per gyvenimą buvo užsikrėtę apie ketvirtadalis pasaulio populiacijos, tačiau tik 5–10 % užsikrėtusiųjų išsivysto simptomai ir pati liga. Tie, kurie užsikrėtę tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis, bet patiems liga nėra išsivysčiusi, užkrėsti kitų negali.

 

Įspėjantys simptomai

 

90 % užsikrėtusiųjų serga besimptome, lėtine ligos atmaina. Tinkamai nepradėjus gydyti kyla 10 % tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus mirtingumas siekia 50 %. Didesnę riziką susirgti aktyvia tuberkuliozės forma turi kūdikiai ir maži vaikai, sergantys cukriniu diabetu, turintys nusilpusią imuninę sistemą, prastai besimaitinantys ir vartojantys tabako gaminius. Prasidėjus aktyviai ligos formai atsiranda ir simptomai, tiesa, iš pradžių gali būti švelnūs, nepastebimi. Deja, tuo metu liga jau platinama. Įspėjantys ženklai, kad galite sirgti tuberkulioze:

 
  • Užsitęsęs kosulys (kartais atkosėjama kraujo)
  • Skrepliavimas
  • Dusulys
  • Krūtinės skausmas
  • Silpnumas
  • Bendras nuovargis
  • Svorio kritimas
  • Apetito stoka
  • Nedidelis karščiavimas
  • Naktinis prakaitavimas.

Tiesa, simptomai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, kuriuos organus liga pažeidžia. Nors dažniausiai nukenčia plaučiai, kartais pažeidžiami ir inkstai, oda, stuburas, net smegenys.

 

Diagnozės patvirtinimas

 

Diagnozė įtariama pagal klinikinius simptomus, bet, žinoma, vien jų patvirtinti ligai nepakanka. Įprastai šeimos gydytojas paskiria krūtinės ląstos rentgenogramą, kurioje sergant tuberkulioze matyti aiškūs plaučių audinio pažeidimai. Ligą gali padėti diagnozuoti ir kraujo tyrimai. Taip pat atliekamas specifinis tuberkuliozės testas – įodinis tuberkulino mėginys (Mantu testas). Jo metu po oda vidinėje dilbio pusėje įšvirkščiama nedaug specialaus skysčio tuberkulino. Po 2–3 dienų vertinama odos reakcija. Deja, tokio testo jautrumas siekia tik 65,8 %, o specifiškumas 35,4 %, taigi vien juo kliautis negalima. Apskritai tuberkuliozės diagnostika sudėtinga, todėl rekomenduojama derinti kelis tyrimo metodus ir vertinti rezultatus kompleksiškai. Vienas moderniausių ir patikimiausių metodų šiai ligai nustatyti yra kvantiferono (QuantiFERON-TB Gold (QFT) kraujo tyrimas, kurio jautrumas siekia 89–94 %, o specifiškumas 98 %. Diagnozei patvirtinti dar atliekamas skreplių ištyrimas dėl tuberkuliozės mikobakterijų.

 

O kas paskui?

 

Išgirdę patvirtintą tuberkuliozės diagnozę dauguma pacientų labai išsigąsta. Žinotina, kad ši liga visiškai išgydoma, tik svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą, užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ir tolesniam ligos platinimui. Manoma, kad vienas sergantysis atvira tuberkuliozės forma per metus gali užkrėsti iki 25 sveikų asmenų! Taigi anksti nustačius diagnozę, kai liga dar nespėjo progresuoti, apsaugomas ir pacientas, ir aplinkiniai.

 

Tuberkuliozė gydoma antibiotikais. Neaktyvi (latentinė) ligos forma gydoma 3–6 mėnesius vaistais nuo tuberkuliozės. Atvira – gerokai ilgiau: 6–9 ar net 12–18 mėnesių, nelygu jos forma, bakterijų atsparumas vaistams, paciento bendra sveikatos būklė, amžius. Jei sergantysis tuberkulioze gydomas ir laikosi gydytojo nurodymų, maždaug po 3–4 savaičių nuo vaistų vartojimo pradžios jis bakterijų nebeplatina ir nuo jo neįmanoma užsikrėsti. Aktyvią tuberkuliozę būtina gydyti ir išgydyti iki galo, nes per anksti nutraukus vaistų vartojimą gali išsivystyti vaistams atsparios tuberkuliozės forma. Negydoma liga gali baigtis mirtimi.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Sergantysis turėtų dėvėti medicininę kaukę, kosėdamas ir čiaudėdamas užsidengti burną bei nosį vienkartine servetėle, kuo dažniau plauti rankas. Gyvenamoji patalpa turėtų būti kuo dažniau vėdinama, valoma, dezinfekuojama. Žmonėms, turintiems sąlytį su ligoniu, patartina vengti ilgalaikio buvimo su juo uždaroje patalpoje. Taip pat svarbu nesinaudoti ligonio daiktais. Asmenims, turėjusiems artimą sąlytį, reikėtų reguliariai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, valgyti visavertį, subalansuotą maistą, dažnai būti gryname ore, vengti žalingų įpročių ir kitų veiksnių, silpninančių imuninę sistemą.

 

Gerinant tuberkuliozės profilaktiką Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 6–7 m. vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą, taip pat tiems, kurie patenka į didesnę rizikos grupę susirgti. Visgi didžiausią reikšmę saugantis nuo šios ligos turi skiepai. Lietuvoje naujagimiai nuo tuberkuliozės skiepijami 2–3 dieną po gimimo.

   

Įdomu

 
  • PSO duomenimis, tuberkuliozė yra 13 pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje.
  • 2021 m. šia liga susirgo apie 10,6 mln. žmonių. 1,2 mln. jų – vaikai.
  • Tuberkuliozė paplitusi visame pasaulyje, ja gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmonės.
  • 2000–2021 m. laiku diagnozavus tuberkuliozę ir pritaikius reikiamą gydymą, išgelbėta apie 74 mln. gyvybių.
  • Kasmet tuberkuliozės prevencijai, diagnozavimui ir gydymui išleidžiama per 12 mlrd. Eur.
  • Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze – vienas didžiausių Europoje.
  • PSO siekia, kad iki 2035 m. sergamumo tuberkulioze rodiklis sumažėtų 90 %, o mirčių nuo šios ligos atvejų – 95 %.
 

Autorius Jūratė Survilė