Daugiau nei maistas: kaip žindymas kuria sveikesnę ateitį?

Žindymas siejamas vien su kūdikio maitinimu, bet jo reikšmė kur kas platesnė. Moksliniai tyrimai rodo, kad motinos pienas prisideda prie vaiko imuninės sistemos vystymosi, mažina kai kurių ligų riziką, naudą gauna net pati žindyvė. Deja, nemažai šeimų pirmosiomis savaitėmis po gimdymo susiduria su iššūkiais, kurie gali apsunkinti žindymo pradžią ir tęsimą. Ką reikėtų žinoti, kad padidintumėte žindymo kelionės sėkmę?

Nedžiuginantys skaičiai

Žindymas laikomas viena veiksmingiausių ankstyvosios sveikatos stiprinimo priemonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikius pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius maitinti tik motinos pienu, o vėliau žindymą tęsti kartu su papildomu maistu iki 2 metų ar ilgiau. Nors Lietuvoje dauguma naujagimių pradedami žindyti dar gimdymo stacionaruose, žindymo rodikliai kūdikiui augant mažėja. Panašios tendencijos stebimos ir daugelyje kitų Europos šalių.

PSO duomenimis, Europoje tik apie 13 % kūdikių pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius maitinami vien motinos pienu – tai vienas žemiausių rodiklių pasaulyje. Pasaulio mastu šis rodiklis siekia apie 48 %. Tarp Europos valstybių išlieka dideli skirtumai: geresni rezultatai dažniausiai pasiekiami ten, kur užtikrinamas nuoseklus žindymo skatinimas, kvalifikuotos konsultacijos ir tęstinė pagalba šeimoms po gimdymo.

Svarbu pabrėžti, kad žemesni žindymo rodikliai dažniausiai nėra susiję su moterų nenoru žindyti. Dauguma mamų planuoja maitinti kūdikį savu pienu, tačiau susiduria su skausmu, abejonėmis dėl pieno kiekio, netaisyklingu apžiojimu ar prieštaringa informacija. Žindymo sėkmę lemia ne tik motinos motyvacija, bet ir laiku suteikta profesionali pagalba, artimųjų palaikymas bei žindymui palanki sveikatos priežiūros sistema.

Svarbus ne tik kūdikiui, bet ir mamai bei visuomenei

Žindymas – kur kas daugiau nei kūdikio maitinimo būdas. PSO, Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) ir daugelis medicinos organizacijų jį laiko viena svarbiausių ankstyvosios sveikatos stiprinimo priemonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad žindymo nauda neapsiriboja pirmaisiais gyvenimo mėnesiais – ji gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko raidai, motinos sveikatai ir net visuomenės gerovei.

Nauda kūdikiui. Motinos pienas yra unikalus biologinis skystis, kurio sudėtis nuolat kinta prisitaikydama prie augančio kūdikio poreikių. Jame apstu ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų,  mikroelementų, bet ir šimtai biologiškai aktyvių komponentų: antikūnų, fermentų, hormonų, augimo faktorių, naudingųjų mikroorganizmų. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio imuninė sistema dar tik formuojasi, todėl motinos pienas tampa svarbia apsauga nuo infekcijų. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai rečiau serga virškinimo trakto infekcijomis, viduriavimu, kvėpavimo takų ligomis ir ausų uždegimais. Kai kurie moksliniai duomenys taip pat rodo mažesnę staigios kūdikių mirties sindromo riziką. Žindymo nauda gali išlikti ir vėlesniais gyvenimo etapais. Mokslinėje literatūroje aptariamos sąsajos tarp žindymo ir mažesnės nutukimo, II tipo cukrinio diabeto bei kai kurių kitų lėtinių ligų rizikos. Nors šių būklių radimąsi lemia daug veiksnių, ankstyvoji mityba laikoma itin svarbiu sveikatos pagrindu, darančiu įtaką visam gyvenimui.

Nauda motinai. Žindymas naudingas ne tik kūdikiui, bet ir moters organizmui. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu žindant išsiskiriantis oksitocinas skatina gimdos susitraukimus, todėl gali padėti sumažinti kraujavimo riziką ir paspartinti organizmo atsigavimą po gimdymo. Be to, didelės apimties tarptautinės studijos rodo, kad ilgesnė žindymo trukmė siejama su mažesne krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Taip pat nustatytos sąsajos su mažesne II tipo cukrinio diabeto, metabolinio sindromo, kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų rizika vėlesniame gyvenime. Ne mažiau svarbi emocinė gerovė. Žindymas skatina artimą fizinį ryšį tarp motinos ir kūdikio, o hormoniniai pokyčiai gali prisidėti prie stipresnio tarpusavio ryšio formavimosi.

Nauda visuomenei. Žindymo nauda atsispindi ne tik individualiu, bet ir visuomenės lygmeniu. Sveikesni kūdikiai rečiau serga, todėl mažėja gydymo, hospitalizacijų ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad didesni žindymo rodikliai padeda sumažinti sveikatos sistemų išlaidas ir prisidėti prie geresnių visuomenės sveikatos rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl šiandien žindymas vis dažniau vertinamas ne kaip vien asmeninis šeimos pasirinkimas, o kaip svarbi investicija į visuomenės sveikatą. Reikėtų nepamiršti ir tvarumo. Motinos pienui nereikia pramoninės gamybos, transportavimo, pakuočių ar papildomų energijos išteklių, todėl žindymas laikomas vienu aplinkai palankiausių kūdikių maitinimo būdų. Tai dar viena priežastis, kodėl jo skatinimas šiandien laikomas ne tik sveikatos, bet ir tvarios visuomenės vystymosi klausimu.

Patarimai sėkmingai pradžiai

Nors žindymas yra natūralus procesas, sėkminga jo pradžia dažnai priklauso nuo pasiruošimo, laiku suteiktos pagalbos ir palaikančios aplinkos. Specialistai pabrėžia, kad daugeliui sunkumų galima užkirsti kelią dar prieš kūdikio gimimą.

• Pasiruošimas prasideda nėštumo metu. Būsimiems tėvams rekomenduojama dalyvauti nėščiųjų mokymuose, susipažinti su mokslo įrodymais pagrįsta informacija apie žindymą ir iš anksto aptarti lūkesčius bei pagalbos galimybes su partneriu.
• Ne mažiau svarbios pirmosios valandos po gimdymo. Ankstyvas kontaktas „oda prie odos“, žindymo pradžia per pirmąją valandą po gimimo ir galimybė kūdikiui nuolat būti kartu su mama skatina žindymo refleksų formavimąsi bei padeda lengviau įsitvirtinti laktacijai.
• Pirmosiomis savaitėmis patariama žindyti pagal kūdikio poreikį, nelaukiant griežtai nustatytų maitinimo valandų. Svarbu išmokti atpažinti ankstyvuosius alkio signalus: neramumą, rankyčių kišimą į burną, galvos sukiojimą ieškant krūties. Taip pat siūloma vengti nereikalingo primaitinimo ar papildomo maitinimo pieno mišiniais, jei tam nėra medicininių priežasčių.
• Jei kyla skausmas, abejonės dėl pieno kiekio ar kitų sunkumų, nereikėtų laukti, kol problema įsisenės. Ankstyva konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu ar žindymo konsultantu dažnai padeda greitai išspręsti kilusius klausimus ir išvengti ankstyvo žindymo nutraukimo.
• Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka partneris. Emocinis palaikymas, pagalba buityje ir paskatinimas kreiptis į specialistus gali būti ne mažiau svarbūs nei praktiniai žindymo įgūdžiai. Tyrimai rodo, kad moterys, sulaukiančios aktyvaus artimųjų palaikymo, dažniau pasiekia užsibrėžtus žindymo tikslus ir rečiau nutraukia žindymą dėl laikinų sunkumų.

Dauguma žindymo sunkumų gali būti išspręsti, jei pagalba suteikiama laiku. Todėl svarbu ne ignoruoti kylančių klausimų, o ieškoti atsakymų ir kreiptis pagalbos – tai padeda ne tik išsaugoti žindymą, bet ir kurti sveikesnę pradžią vaikui bei visai šeimai.

Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.

Autorė Jūratė Survilė