Norint jaustis žvaliai ir sveikai, svarbi gera kraujotaka. Juk kraujas po organizmą išnešioja deguonį ir maistines medžiagas. Deja, dauguma dabartinių žmonių gyvena labai sėsliai, mažai juda, todėl kraujotaka suprastėja. Kaipgi ją pagerinti visiškai natūraliais būdais?

 

kraujotaka

1 Daugiau judėti

 

Fizinis aktyvumas ypač svarbus gerai savijautai, mat teigiamai veikia kone kiekvieną organų sistemą. Kraujotaka – ne išimtis. Sportuojant aktyviau dirba širdis, taigi efektyviau varinėjamas ir kraujas. Maža to, įrodyta, kad reguliari mankšta padeda palaikyti gerą kraujagyslių būklę, jų tonusą, kas irgi be galo svarbu normaliai kraujo tėkmei. Dėl tokio poveikio mankštinantis bent tris kartus per savaitę po 40 min. kraujotakos sutrikimų rizika mažėja apie 30 %. Naudos duoda įvairios sporto rūšys, svarbiausia, kad jos skatintų stipresnį širdies ritmą, gausesnį prakaitavimą, t. y. būtų ne mažesnio nei vidutinio intensyvumo. Nebūtina plušėti sporto salėje, galima rinktis vaikščiojimą, bėgiojimą, plaukimą, šokius, važinėjimą dviračiu – sportas kartu tapti malonia laisvalaikio pramoga. Kad ir kurią sporto šaką rinksitės, labai svarbu nepamiršti apšilimo ir tempimo pratimų tiek prieš treniruotę, tiek po jos. Jie padeda paruošti kūną fizinei veiklai, mažina traumų riziką ir gerina kraujo cirkuliaciją. Beje, jeigu iki šiol nesportavote, reikėtų pradėti pamažu – nuo lengviausio krūvio ir jį pamažu didinti. Persitempimas sukelia organizmui stresą, o tai jau žaloja, ne tausoja sveikatą.

 

2 Lepintis masažu

 

Profesionaliai atliekamas masažas – daugiau nei malonumas. Ne veltui jis naudojamas kaip gydymo terapija po įvairių traumų, ligų, stiprinant paciento organizmą. Masažas ne tik atpalaiduoja kūną ir nuveja šalin stresą, bet ir gerina kraujo cirkuliaciją. Masažuotojo atliekami kūno paspaudimai, trynimai, kiti judesiai išjudina organizmo skysčius (ir kraują) net tose vietose, kur jie užsistovėję. Taip pat kraujas lengviau priplūsta į tas kūno vietas, kurių įprastai nelabai pasiekia. Jeigu nėra galimybės apsilankyti masažo salone, lengvai masažuotis galite ir namuose. Tam nė nereikia atskiro laiko – prausiantis duše plaušine kiek tvirčiau sukamaisiais judesiais patrinti visą kūną ir to pakaks kraujotakai suintensyvinti. Naudinga įsigyti specialių masažinių šepečių, vakuuminių taurelių, volelių ir kitų panašių prietaisų. Tiesa, patiems nereikėtų masažuoti pilvo.

 

3 Nepamiršti vandens

 

Deramas skysčių vartojimas būtinas visoms organizmo sistemos, ypač gerai kraujotakai . Organizmui dehidratuojant didėja kraujo klampumas, todėl jam tampa sunkiau tekėti. Kraujotaką prastina net nedidelis skysčių trūkumas, todėl vandens atsargas reikėtų papildyti dar iki pajaučiant troškulį. Pastarasis jau yra lengvos dehidratacijos požymis. Per dieną rekomenduojama išgerti bent 6–8 stiklines vandens. Sportuojant, dirbant sunkų fizinį darbą, lankantis pirtyje, karštoje aplinkoje skysčių reikia daugiau, mat gausiau jų netenkama prakaituodami. Geriausia jų atsargas papildyti natūraliu vandeniu. Jeigu tokio nesinori gerti, galima paskaninti citrusinių vaisių griežinėliais, mėtomis, agurkais, šalavijų lapeliais. Taip vanduo įgaus malonų aromatą ir lengvą poskonį, todėl labiau norėsis gerti. Tinka ir įvairios kofeino neturinčios žolelių arbatos. Kaip rodo moksliniai tyrimai, kraujotaką gerina ir žalioji arbata, tik reikėtų nepamiršti, kad joje yra kofeino ir kitų stimuliuojančių bei šlapimo išsiskyrimą skatinančių medžiagų. Todėl reikėtų apsiriboti dviem puodeliais per dieną. Geriausia žaliąja arbata keisti kavą. Joje esančios medžiagos praplečia kraujagysles, todėl kraujas jomis gali tekėti lengviau ir greičiau. Be to, žalioji arbata – puikus antioksidantų šaltinis, o šie saugo širdį ir kraujagysles nuo įvairių pažeidimų bei laisvųjų radikalų poveikio.

 

4 Išbandyti augalų galią

 

Žolelės, prieskoniai ir augalų ekstraktai kraujotakai gerinti naudojami jau šimtus metų. Dauguma jų – visiškai įprasti kasdieniai kulinariniai ingredientai. Imbieras, aitriosios paprikos, rozmarinai, juodieji pipirai – visi jie gerina kraujotaką. Tad kodėl šių prieskonių dažniau neįtraukus į kasdienius receptus? Taip pat verta pasidomėti augaliniais ekstraktais ir natūraliais maisto papildais, sukurtais būtent kraujo cirkuliacijai, kraujagyslių ir širdies būklei gerinti. Vienas dažniausių šiuo tikslu vartojamų natūralių preparatų yra ginkmedžių ekstraktas. Įrodyta, kad jis palaiko normalią kraujotaką, stiprina širdį, gerina kraujagyslių pralaidumą, nuo seno vartojamas šąlančių galūnių profilaktikai, mažina kojų sunkumą. Ginkmedžių ekstraktas ypač teigiamai veikia smegenų kraujotaką, todėl ne tik mažina insulto riziką, bet ir gerina pažintines funkcijas. Ne mažiau naudingas gudobelių ekstraktas – ne tik gerina kraujotaką, bet ir normalizuoja kraujospūdį, širdies ritmą, saugo kraujagysles nuo kalkėjimo.

 

5 Atsikratyti streso

 

Stresas – vienas didžiausių sveikatos priešų. Organizmą užplūdus didelei streso hormonų koncentracijai, iš rikiuotės išeina kone visos jo sistemos. Įrodyta, kad emocinė įtampa gali trikdyti ir normalią kraujotaką: ilgalaikis stresas kraujotakos sutrikimų riziką didina apie 2,5 karto. Žinoma, visiškai išvengti jo neįmanoma, o ir nereikia, mat jis būtinas apsisaugoti nuo tykančių pavojų. Sveikatą žaloja ypač intensyvus arba ilgai trunkantis / dažnai pasikartojantis stresas. Jeigu jaučiate, kad nuolat lydi emocinė įtampa, pats metas ieškoti efektyvių būdų jai malšinti. Vieniems padeda meditacija, antriems joga, tretiems pasivaikščiojimas gamtoje, ketvirtiems pokalbis su draugais ar muzikos klausymas… Nesvarbu, ko imsitės, svarbiausia, kad tai padėtų užsimiršti, leistų atsipalaiduoti ir pajusti psichologinį komfortą. Įrodyta, kad tie žmonės, kurie bent valandą per dieną skiria laiko tik sau ir tuo metu užsiima jiems miela veikla, patiria mažiau įtampos ir 30–40 % rečiau kenčia nuo kraujotakos sutrikimų. Beje, stresą organizmui kelia ne tik emocinis, bet ir fizinis pervargimas. Todėl ne mažiau svarbu skirti užtektinai laiko miegui, tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą.

 

6 Subalansuoti mitybą

 

Norint palaikyti gerą organizmo būklę ir normalią kraujotaką, labai svarbu valgyti kuo natūralesnį, šviežesnį, mažiau perdirbtą ir įvairų maistą. Tik taip pavyks gauti visų būtinų maistinių medžiagų. Labai svarbi tinkama pusiausvyra tarp angliavandenių, baltymų ir riebalų. Iš jų gaunamos kalorijos atitinkamai turėtų sudaryti 55–62 %, 10–15 % ir 28–32 %. Geriausi angliavandenių šaltiniai yra daržovės, vaisiai, visų grūdo dalių produktai. Juose gausu antioksidantų, kurie saugo nuo aterosklerozės ir kitų kraujotakos ligų. Biologiškai vertingiausi tie baltymai, į kurių sudėtį įeina visos nepakeičiamosios aminorūgštys. Daugiausia tokių turi gyvūniniai produktai, pvz., pieno gaminiai, kiaušiniai, liesa mėsa, žuvys ir jūrų gėrybės (pastarosios itin naudingos dėl omega-3 riebalų rūgščių, stiprinančių kardiovaskulinę sveikatą). Kalbant apie riebalus, nereikėtų piktnaudžiauti gyvūniniais – jie turėtų sudaryti iki trečdalio visų su maistu gaunamų riebalų. Dažniau rinktis augalinius aliejus, riešutas, sėklas. Labai svarbu vengti nenatūralių maisto priedų gausių, stipriai perdirbtų produktų, saikingai vartoti rūkytus gaminius, cukrų, druską.

 

Įdomu

 

  • Lietuvoje per 56 % mirties priežasčių susijusios su kraujotakos ir širdies veiklos sutrikimais.
  • Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kraujotakos sutrikimų sukeltos komplikacijos kasmet pasiglemžia apie 17,9 mln. gyvybių.
  • Apie 80 % kraujotakos sutrikimo atvejų būtų galima išvengti paisant sveikos gyvensenos principų.
  • Žmonės kraujotaką studijuoja tūkstančius metų. Seniausias įrašas apie tai kilęs iš senovės Egipto ir mena XVI a. pr. Kr.
  • Ilsintis prireikia maždaug 6 sek., kad kraujas iš širdies nukeliautų iki plaučių ir atgal.