Mokslininkai numato įvairių teorijų, kuriomis remiantis galima prognozuoti pasaulio ateitį. O tai, kaip pasaulis atrodys po daugelio metų, pasitelkdami mokslą ir intuiciją spėja futurologai. Tačiau kas turės daugiau įtakos žmonių gyvenime: technologijų pažanga ar stichinės nelaimės?

 

Visuotinis atšilimas

Kylančią pasaulinę temperatūrą skatina vadinamasis šiltnamio efektas, kurį sukelia žmonių vykdoma veikla – naudingųjų iškasenų deginimas, žemės ūkis, gyvulininkystė. Taip pat temperatūros kilimą lemia Saulės temperatūros kitimas bei ugnikalniai. Apytiksliais duomenimis, per XXI a. pasaulinė temperatūra pakils 1,1–6,4 ºC.

Pasaulinės temperatūros didėjimas lems kylantį jūros lygį, dėl to padidės arba sumažės auginamų kultūrų derlius; ledynų tirpimą; susilpnėjusias upių sroves; biologinių rūšių išnykimą; užkrečiamųjų ligų pagausėjimą, pavyzdžiui, maliarijos. Dėl kritulių kiekio ir jų pasiskirstymo kils potvyniai ir sausros.

 

Sausra

Manoma, kad iki XXI a. pabaigos, jeigu į orą išmetamo anglies dioksido kiekio nebus daug, kaitros laikotarpiai pailgės septynis kartus, tačiau labiau tikėtinas pesimistinis scenarijus, t. y. kaitra gali pailgėti net 14 kartų.

 

Gyventojų perteklius

Pasaulio gyventojų skaičius sparčiai auga. Šiuo metu per metus gyventojų skaičius padidėja apie 77 milijonus. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,2 milijardo žmonių. Problema ta, kad didžiausias gyventojų augimas pastebimas mažiau išsivysčiusiose šalyse, todėl baiminamasi, kad Žemė nepajėgs išmaitinti tiek žmonių.

 

Vandens trūkumas

Jau šiandien net kas šeštas pasaulio gyventojas neturi galimybės kasdien gauti rekomenduojamos normos (20–50 l per dieną) gėlo vandens, skirto gerti, ruošti maistą ar higienai palaikyti. Po dešimties metų net du trečdaliai pasaulio populiacijos pajus vandens trūkumo pasekmes.

Nors vanduo užima 71 % Žemės paviršiaus, tinkamas gerti vanduo netrukus gali tapti didele prabanga. Dėl netinkamo vandens suvartojimo besivystančiose šalyse kas aštuonias sekundes miršta vaikas.

 

Keisis žmogus

Atsižvelgiant į klimato pokyčius, numatoma, kad žmogaus išvaizda ir organizmo funkcijos turėtų stipriai pasikeisti. Tačiau tai turėtų įvykti dar negreitai – po poros tūkstančių metų.

Manoma, kad ateityje pasikeis žmogaus vidaus organai. Organizmas, siekdamas iš oro išgauti atmosferoje vis dar esantį nedidelį kiekį deguonies, palaipsniui išaugins daug didesnius plaučius. Dėl tos pačios priežasties padidės nosis, kurios ertmė leis geriau valyti įkvepiamą orą nuo teršalų. Siekdamos veiksmingiau iš organizmo surinkti kenksmingas medžiagas, padidės ir kepenys.

Kadangi gyvūnai nebebus valgomi dėl per didelio užterštumo, pagrindiniu maisto šaltiniu taps vegetariškas maistas. Dėl šios priežasties apendicitas vėl taps darbingu organu. Nepakankamas maisto kiekis lems žmogaus kaulų ir ūgio sumažėjimą. Nuo atmosferos užterštumo sieks apsisaugoti ir akys – jų dydis gerokai sumažės.

Manoma, kad dėl stipriai atšilusio klimato nuo žmogaus kūno pranyks plaukai. Oda, siekdama apsisaugoti nuo pavojingų aplinkos cheminių medžiagų, taps kur kas storesnė, vietomis suragėjusi.

 

Robotai kare

Robotai kaip veikėjai paplitę ne tik mokslinės fantastikos knygose ar filmuose, bet šiuo metu jau svarstoma alternatyva pasitelkti juos kaip priemonę galimuose karuose. Jau šiomis dienomis kuriamos mašinų, galinčių savarankiškai žudyti, koncepcijos. Tai tikrai neatneš taikos pasaulyje. Taip pat baiminamasi, kad robotai gali tapti savarankiškais ir galėtų naudoti savo gebėjimus nevaldomi, kurie neabejotinai sukeltų didelę grėsmę.

 

Technologijų pažanga

Be abejo, ateityje numatoma ir gerų pokyčių. Tai susiję su technologijų pažanga. Teigiama, kad ateityje automobiliai galės vairuoti patys. Tokiu būdu bus išvengta eismo įvykių, nes jie bus tiksliai užprogramuoti saugiai vairuoti.

Per ateinančius 30 metų bus sukurtas dirbtinis intelektas, o tai reiškia, kad sulauksime „dvasingų“ kompiuterių amžiaus, kurio protinis pajėgumas bus didesnis negu žmogaus. Šiek tiek daugiau kaip po dešimties metų pasaulyje bus plačiai paplitęs milžiniškos spartos internetas („Internet 2“).

 

 

 

Tobulėjanti medicina

Teigiami pokyčiai bus pastebimi ir medicinos srityje. Manoma, kad tokios ligos kaip vėžys išnyks, nes tobulėjanti medicina leis nustatyti galimas pakitusias ląsteles prieš 10 metų iki išsivystant augliui. Taip pat kiekvienas kompiuteryje turėsime tarsi savo kūno naudojimo instrukciją, kuri leis žmogui tiksliai žinoti galimus negalavimus ir bus įmanoma iš anksto išvengti galimų susirgimų.

 

Gyvenimo ilgėjimas

Per 20 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo penkmečiu, o per ateinančius 20 metų gyvenimo trukmė pailgės dvigubai. Tai susiję su gerėjančia sveikatos priežiūra, medicinos pažanga. Manoma, kad taps įprasta sulaukti 100 metų amžiaus ir net daugiau. O ilgėjantis amžius lems profesines permainas žmonių gyvenime. Žmonės keis specialybes nebijodami, kad ne vieną dešimtmetį dirbo visai kitokį darbą.

 

Vandenilis – ateities degalai

2030 m. naftos ištekliai bus beveik išeikvoti, todėl pagrindine degalų žaliava taps elektra arba vandenilis. Su vandenilio energija siejamos geros ekonominės, aplinkosaugos permainos. Taip pat vandenilio gamyba ateityje skatintų nacionalinį saugumą ir neverstų šalių būti priklausomomis nuo tų valstybių, kurios dabar turi didžiausius naudingųjų iškasenų ir naftos šaltinių rezervuarus. Vandenilis – labiausiai paplitęs Žemės elementas, jis sudaro 90 % visatos. Vandenilis yra bespalvis, bekvapis ir netoksiškas, jis neardo ozono sluoksnio ir jį naudojant nesusidaro kenksmingų teršalų.

 

Įdomūs faktai

  • Dėl klimato atšilimo gali išnykti daugiau kaip milijonas gyvų organizmų rūšių.
  • Manoma, kad, didėjant gyventojų skaičiui, iki 2030 m. vandens poreikis žmonėms išaugs 30 %, o iki 2050 m. maisto produktų paklausa padidės dvigubai.
  • Prognozuojama, kad iki 2020 m. dauguma didžiausių Indijos miestų liks be vandens išteklių.
  • Kai kurie mokslininkai kalba apie galimybę išrasti vaistus, kurie leistų žmogui gyventi net kelis šimtmečius. O remiantis statistika, ilgiausia vidutinė gyvenimo trukmė nustatyta Andoroje, čia gyvenimo vidurkis yra 82,75 m. Antroji vieta priklauso Japonijai. Čia žmonės vidutiniškai gyvena 82,15 m. Trumpiausia gyvenimo trukmė nustatyta Svazilende (Afrikoje), kuriame vidutiniškai gyvenama tik apie 32,2 m.
  • Manoma, kad ateityje gerokai atpigs maisto produktai ir kitos prekės, pavyzdžiui, automobiliai, drabužiai.
  • Prognozuojama, kad jau 2030 m. bus reikalingiausi šių naujų profesijų specialistai: dirbtinių žmogaus kūno dalių gamybos specialistai; ekspertai nanomedicinos srityje; ūkininkai ir gamintojai, besispecializuojantys GMO pasėlių ir gyvulių produkcijoje; specialistai, prižiūrintys pagyvenusius žmones, dirbantys jų vadybininkais, konsultantais; etikos specialistai, sprendžiantys klausimus, kurie yra prieštaringai vertinami, pvz., klonavimas; taip pat masinių epidemijų specialistai; klimato kaitos specialistai; virtualaus mokymo specialistai; alternatyvių naujos kartos transporto priemonių kūrėjai, projektuotojai ir gamintojai; specialistai, saugiai pašalinantys asmens duomenis ir informaciją iš viešai prieinamų šaltinių, pvz., interneto; ekspertai socialiniuose tinkluose.