Ar kada susimąstėte, kiek plastiko paliekame vien tik skalbdami? Per metus ištuštinama milijardai plastikinių skalbiklių butelių. Dalis jų niekada nepatenka į perdirbimo centrus – kaupiasi sąvartynuose ar iškeliauja į vandenynus. Vis garsiau kalbama, kad net tokia paprasta rutina kaip skalbimas gali tapti tvaresnė, o naujos kartos sprendimai be plastiko – nebe nišinė naujovė, o reali alternatyva, galinti sumažinti taršos pėdsaką Žemėje.

 

Opi plastiko problemaA,Basket,Of,White,Laundry,,A,Teddy,Bunny,Toy,,A

 

Nors pastaraisiais metais daug kalbama apie plastiko maišelius ar vienkartinius puodelius, buitinių chemijos priemonių pakuotės lieka šešėlyje. Skysti skalbikliai dažnai parduodami storo plastiko buteliuose su etiketėmis ir dangteliais, kurių neįmanoma atskirti perdirbimui. Kasmet pasaulyje sunaudojama daugiau nei 29 mlrd. buitinių skalbiklių butelių, o viena Lietuvos šeima vidutiniškai ištuština 15–20 plastikinių pakuočių per metus. Dalis jų nepatenka į perdirbimo sistemas ir galiausiai atsiduria sąvartynuose arba vandenynuose. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, vos 9–10 % viso pagaminto plastiko iš tiesų perdirbama.

 

Dar viena mažiau matoma problema – mikroplastikas, išsiskiriantis skalbiant sintetinius audinius. Jungtinių Tautų Aplinkos programa skaičiuoja, kad skalbiant kasmet į vandenis patenka apie 500 tūkst. tonų mikropluošto – tai prilygsta beveik 50 mlrd. plastikinių butelių svoriui. Dar daugiau: mikroplastiko dalelių aptinkama ir žmogaus organizme! Jų fragmentų randama net placentoje ir amniono skystyje – 9 iš 10 atvejų. Nyderlanduose atlikti tyrimai rodo, kad 77 % žmonių mikroplastiko pėdsakų turi kraujyje. Kol kas dar neįmanoma tiksliai pasakyti, kokių padarinių tai gali sukelti, bet žinoma, kad didėja ląstelių pažeidimo, uždegimų, imuninės sistemos ir įvairių organų funkcijų sutrikdymo rizika. Tad skalbimo įpročiai – daugiau nei švara: tai ir mūsų atsakomybė aplinkai.

 

Naujos kartos sprendimai

 

Technologijos šiandien leidžia sumažinti plastiko pėdsaką neišsižadant švaros. Vienas ryškiausių pavyzdžių – skalbimo lapeliai, vis sparčiau užkariaujantys ekologiškos buities rinką. Tai itin ploni, lengvi, vandenyje tirpstantys lakšteliai. Lyginant su tradiciniais sunkiais skalbiklių buteliais, skalbimo lapeliai sumažina pakuotės svorį iki 90 %, todėl transportuojant sunaudojama gerokai mažiau degalų ir išmetama mažiau CO₂. Be to, tokios pakuotės užima kelis kartus mažiau vietos sandėliuose ar lentynose, tad ir logistika tampa efektyvesnė.

 

Svarbu tai, kad skalbimo lapeliai dažniausiai supakuojami į kompostuojamas ar lengvai perdirbamas kartonines pakuotes, todėl panaudojus nelieka sunkiai suyrančių atliekų. Gamintojai vis dažniau renkasi biologiškai skaidžius ingredientus, vengia fosfatų, optinių baliklių ir agresyvių cheminių priedų, kurie kenkia vandens ekosistemoms, gali dirginti jautrią odą. Tokie lapeliai lengvai tirpsta net šaltame vandenyje, todėl efektyviai išskalbia skalbinius 30–40 °C temperatūroje ir taupo energiją. Ši inovacija rodo, kad net tokia įprasta veikla kaip skalbimas gali tapti draugiška aplinkai, neprarandant įprasto švaros standarto.

 

Tvaraus vartojimo pasirinkimai

 

Tvarumas neapsiriboja skalbiklio pakuote, jį renkantis būtina analizuoti ir paties produkto sudėtį. Reikėtų vengti fosfatų, parabenų ir hormonus trikdančių medžiagų, nes gali dirginti odą ir kauptis gamtoje. Taip pat verta:

 
  • Skalbti prikrovus pilną skalbimo mašinos būgną – tai gali sumažinti elektros ir vandens suvartojimą iki 30 %.
  • Rinktis žemesnę temperatūrą – skalbiant 40 °C vietoj 60 °C sutaupoma apie 35 % energijos.
  • Naudoti koncentruotus produktus – jie ne tik mažina plastiko atliekų kiekį, bet ir užima mažiau vietos namuose.
  • Natūraliai džiovinti – mažina elektros sąnaudas ir audinių dėvėjimąsi.
  • Naudoti mikropluošto gaudykles arba specialius skalbimo maišelius – sumažina mikroplastiko išsiskyrimą į vandenį.
  • Rinktis vietinę produkciją – trumpesnės tiekimo grandinės reiškia mažesnį anglies pėdsaką.
 

2024 m. atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad apie 60 % lietuvių sako besirenkantys aplinkai draugiškus produktus, tačiau daugelis vis dar abejoja jų efektyvumu. Tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai tvarūs skalbikliai švaros prasme nenusileidžia įprastiems – dažnai net pranašesni, nes labiau koncentruoti, geriau tirpsta.

 

Ateityje skalbimas gali atrodyti dar kitaip: kuriami fermentų pagrindu veikiantys skalbikliai, veiksmingai valantys net šaltame vandenyje, o tyrėjai bando pakuotes iš jūrų dumblių ir netgi tirpius miltelius be vandens. Prognozuojama, kad iki 2030 m. daugiau nei pusė Europos buitinės chemijos rinkos bus orientuota į daugkartinio naudojimo pakuotes arba neturinčias plastiko.

 

Tvarumas – ne vienkartinis veiksmas, o kasdieniai pasirinkimai. Pakeitę plastikinį butelį į kompostuojamą pakuotę ar skalbimo lapelius, sumažiname atliekų kalną. Skalbimas gali būti ne tik švarus, bet ir sąžiningas aplinkai, o mažos pastangos šiandien lemia didelius pokyčius rytoj.

 

Autorė Jūratė Survilė