Jaunoji tėvų karta vis rečiau skaito savo mažyliams. Nieko keisto, kad mokyklinukai taip pat nesidomi knygomis ir nesieja jų su laisvalaikiu. Kaip įskiepyti skaitymo džiaugsmą ir sustiprinti ryšį?

 

Nauja realybėLoving,Happy,Young,Mother,,Babysitter,And,Little,Child,Reading,Book,

 

Daugelis suaugusiųjų įvardija, kad šilčiausias prisiminimas iš vaikystės – pasakos prieš miegą. Tėvai ar seneliai, garsiai skaitantys knygas, kūrė artumo ir saugumo jausmą. Naujausi tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai vaikai praranda šią patirtį.

 

2024 m. tarptautinė leidybos kompanija „HarperCollins“, siekdama sužinoti tėvų ir atžalų skaitymo įpročius Jungtinėje Karalystėje, apklausė daugiau kaip 2000 respondentų. Dauguma suaugusiųjų atsakė, kad nelaiko skaitymo smagiu užsiėmimu. O vaikai pritarė jiems. Ataskaita atskleidė, jog mažiau nei pusė tėvų, auginančių vaikus iki 13 m., nemano, kad skaitymas garsiai yra malonus. Beveik kas trečias vaikas (29 %) nuo 5 iki 13 m. teigė, kad skaitymas – labiau edukacinė užduotis, susijusi su mokymusi, o ne laisvalaikiu ir pramoga. Tokių vaikų 25 % daugiau, palyginti nei prieš 3 metus. Akivaizdūs skirtumai tarp lyčių – sūnums skiriama mažiau dėmesio nei dukroms. 22 % berniukų iki 2 metukų tėvai skaito knygas retai arba iš viso neskaito. Ir tik 29 % šio amžiaus berniukų skaitoma kasdien, palyginti su 44 % mergaičių. Nenuostabu, kad tik 12 % trylikamečių paauglių sako, kad skaityti smagu.

 

„Jauni tėvai skaito mažiau nei bet kada anksčiau, o nykstant šiai tradicijai vaikai praleidžia pagrindinius vystymosi etapus“, – įspėja knygų autorius ir švietimo konsultantas Nicolas Pizarro. Britų tyrimas atskleidė esminį atotrūkį tarp X ir Z kartų. Kuo jaunesnio amžiaus susilaukia vaikų, tuo dažniau laiko skaitymą ne hobiu, o mokyklinės programos dalimi. Vėlyva tėvystė susijusi su didesniu susidomėjimu knygomis.

 

Šešios naudos

 

Skatina vystymąsi. „Skaitymas garsiai nėra tik užduotis, kurią tėvai pasižymi darbų sąraše. Tai prasminga ir galinga rutina, palaikanti vaikų augimą įvairiose srityse. Nedaug veiklų, kurios prisideda prie bendro vaikų vystymosi taip, kaip skaitymas garsiai“, – teigia N. Pizarro.

 

Ugdo ankstyvąjį raštingumą. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems reguliariai skaitoma, pasižymi geresne iškalba, raštingumu, aukštesniu intelektu ir meile knygoms. „Norint kovoti su daugeliu šiuolaikinių iššūkių visuomenėje, skaityti namuose būtina. Skaitydami knygas tėvai perduoda kultūrinius, religinius įsitikinimus, formuoja vertybes ir pasaulėžiūrą, – priduria N. Pizarro. – Mokyklų programa lėmė lūžį, nes skaitymas įgavo pareigos, užduoties aspektą. Mokytojai stebi ir vertina skaitymo greitį, teksto suvokimą ir kitus rezultatus, o tai nepadeda vaikams išsiugdyti meilę ir ryšį su skaitymo patirtimi.“

 

Stiprina emocinius ryšius. Paaugusiems vaikams, kurie jau pažįsta raides,skaitymas kartu su tėvais nėra akademinė užduotis. Tai galimybė sustiprinti santykius. „Nesvarbu, kokią knygą skaitote ar kaip gerai ją perskaitėte. Juk leidžiate laiką kartu, juokiatės iš linksmų situacijų, aptariate veikėjų nuotykius. Galite rinktis tas pačias mėgstamas knygas, nes skaitymas – tai ne vien turinys, bet ir kuriami ilgalaikiai prisiminimai, – pabrėžia ekspertas. – Skaitymas kartu su tėvais, pavyzdžiui, pakaitomis, formuoja tvirtą ryšį tarp suaugusiojo ir vaiko. Atžalos gauna trokštamo dėmesio, mokosi susikaupti ir reguliuoti emocijas. Skaitymas pripildo namus jaukumo.“

 

Žadina vaizduotę ir kūrybiškumą. „Knygos nukelia į išgalvotą pasaulį, kai perskaityti ar išgirsti žodžiai virsta vaizdiniais. Sužadinamos tos smegenų dalys, kurios nedirba žiūrint filmus. Galima pasiūlyti vaikui papildyti knygos istoriją, keisti siužetą ar veikėjo likimą. Skatinti reikšti mintis meniškais būdais, pavyzdžiui, piešti, konstruoti. Stebuklingas vaizduotės pasaulis sukelia tam tikrą priklausomybę, kuri lemia, jog skaitymas tampa malonia ir prasminga veikla“, – įsitikinęs N. Pizarro.

 

Puoselėja empatiją. Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas – savotiška pabėgimo forma, kai psichika laikinai atsiriboja nuo realaus pasaulio problemų. „Nustatyta, kad grožinė literatūra didina emocinį intelektą, atjautą ir dėmesingumą jausmams tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Daug skaitantys žmonės paprastai jautresni detalėms, geriau perpranta aplinkinių nuotaiką, linkę padėti“, – pabrėžia N. Pizarro.

 

Diegia sveikus mokymosi įpročius. „Psichologai skelbia, kad vaikams, kurie skaito savo malonumui ankstyvame amžiuje, būdinga stipresnė kognityvinė raida (greičiau įsimena naują informaciją, pasižymi gera atmintimi, geba susieti anksčiau išmoktus ir naujus dalykus) bei geresnė psichinė savijauta paauglystėje, – sako N. Pizarro. – Manoma, kad svarbiausią vaidmenį atlieka malonumas skaityti. Jeigu vaikas nuo mažens sieja knygas su pramoga, žaidimu, vėliau – prasmingu laisvalaikiu, ateityje atranda daug privalumų, tarp jų motyvaciją mokytis.“

 

Kaip sudominti knyga?

 

Atsieti nuo mokymosi. N. Pizarro pataria tėvams keisti mąstymą ir vertinti skaitymą ne kaip privalomus namų darbus, o kaip ryšio su vaiku kūrimo priemonę. Praktiškai gali tekti atsisakyti mokyklos rekomenduojamų knygų sąrašo, kad skaitymas neatrodytų kaip prievolė. „Atsižvelkite į vaiko pomėgius. Nueikite į biblioteką ir leiskite išsirinkti knygą mėgstama tema. Galbūt atžalai patinka sportas, gyvūnai, astronomija ar automobiliai“, – aiškina specialistas. Norint sudominti tinka bet koks turinys, pavyzdžiui, komiksų žurnalai. Pravartu susieti su realia veikla: skaityti receptą ir gaminti patiekalą, įsigyti kambarinį augalą ir domėtis priežiūros ypatumais, prieš kelionę susipažinti su lankytinos šalies istorija ir pan.

 

Pakeisti aplinką. Skaitymas garsiai nebūtinai turi apsiriboti vaiko lova ar kita namų kertele. „Rinkitės viešas vietas, nueikite į knygyną ar biblioteką. Paverskite skaitymą linksma šeimos pramoga, – siūlo N. Pizarro. – Tegul vaikas pavaikšto tarp stelažų, paliečia knygų nugarėles, pasėdi aplinkoje, kurioje žmonės domisi skaitymu.“ Knyga pravers tomis akimirkomis, kai mažylis turi pabūti vienoje vietoje: važiuojant automobiliu, laukiant prie gydytojo kabineto, prisėdus ant suolelio parke.

 

Įtraukti daugiau žmonių. Skaitymas negali būti vieno iš tėvų pareiga. Būtina įtraukti senelius, draugus ir kitus artimus asmenis. Jeigu aplinkoje yra panašaus amžiaus vaikų, skatinti atžalas keistis perskaitytomis knygomis. Mokinukus motyvuoja galimybė skaityti augintiniams ar gyvūnų prieglaudų gyventojams. Jeigu vienas iš tėvų laikinai arba nuolat gyvena atskirai, gali skaityti vaizdo skambučio metu ar per „Zoom“ programą. Siekiant įtraukti į veiklą daug žmonių vienu metu, verta klausytis garsinių knygų ar radijo spektaklių.

 

Parodyti pavyzdį. „Kalbos apie meilę knygoms liks kalbomis, jei tėvai nepatvirtins žodžių atitinkamu elgesiu. Suaugusieji turi rodyti pavyzdį, kad knyga – laisvalaikio dalis, – primena N. Pizarro. – Vienas iš būdų – pasidalinti mėgstamiausiais kūriniais. Nesvarbu, ar domina romanai, žurnalistiniai tyrimai, biografijos, ar psichologinio žanro knygos. Užtenka pasakoti su užsidegimu ir įkvėpimu. Kai vaikai mato skaitymo teikiamą džiaugsmą ir atsipalaidavimą, susidomi, nes nori patirti kažką panašaus.“

 

Derinti veiklas. „Susiekite skaitymą su malonia patirtimi, kuria mėgaujasi šeima. Mėgstate keliauti? Skaitykite knygą, kurios veikėjas tyrinėja pasaulį. Namie auginate šunį? Rinkitės kūrinį, kurio personažas – keturkojis. Atžala mokosi groti muzikos instrumentu ar lanko dailės būrelį? Ieškokite literatūrinio atitikmens, – vardija N. Pizarro. – Jeigu visa šeima laukia kino filmo premjeros ar spektaklio, skaitykite artimo siužeto knygas. Panašiai galima susieti bet kokius šeimos įvykius. Jeigu sunku rasti tinkamų knygų, konsultuokitės su bibliotekos darbuotojais.“

 

Kurti teigiamas asociacijas. Skaitymas gali virsti kasdieniu ritualu. „Kiekvieną vakarą atsineškite ypatingą antklodę, užklokite ne tik vaiką, bet ir jo žaisliukus, kartu skaitykite, deklamuokite eilėraščius, dainuokite daineles. Kai tik norėsite patraukti antklodę, mažylis prašys pratęsti žaidimą, – atskleidžia N. Pizarro. – Tėvai gali susieti knygas su įdomia veikla, pavyzdžiui, skaityti po skėčiu pliaže arba kaime po obelimi. Vaikas prašys pakartoti tokią patirtį tiek dėl aplinkos, tiek dėl skaitymo.“ Jausmai – svarbesni nei perskaityti puslapiai ir artikuliacija. Kai knygos teikia džiaugsmą ir malonumą, visa kita išsipildo savaime.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė