Apie imunitetą dažniausiai prisimename tada, kai vienas peršalimas veja kitą, o energija dingsta greičiau, nei norėtume. Tačiau imuninė sistema – tai ne tik atsakas į virusus. Ji tyliai dirba kasdien, saugodama organizmo pusiausvyrą, atsparumą ir gerą savijautą. Kartais būtent nedideli, iš pirmo žvilgsnio nekalti pokyčiai – nuovargis, dažnesnės ligos ar prastesnė nuotaika – tampa ženklu, kad imunitetui reikia daugiau dėmesio.

 

Imunitetas: įspėja ne vien peršalimaiWoman,With,Strong,Immunity,Surrounded,By,Viruses,On,Color,Background,

 

Geras ar silpnas imunitetas nėra vien tik peršalimų skaičius per metus. Iš tiesų tai sudėtinga sistema, nuo kurios priklauso, kaip organizmas susidoroja ne tik su virusais ar bakterijomis, bet ir kasdieniais iššūkiais: stresu, uždegimais, lėtiniu nuovargiu.

 

Silpnesnis imunitetas gali pasireikšti įvairiai: lėčiau gyjančiomis žaizdomis, nuolatiniu išsekimu, dažnais galvos skausmais, odos problemomis ar net pasikartojančiomis šlapimo takų, virškinimo infekcijomis. Tokie požymiai ne visada siejami su imunine sistema, todėl dažnai lieka be aiškios priežasties.

 

Imuninės sistemos veikla glaudžiai susijusi su vitaminų ir mikroelementų kiekiu kūne. Vitaminai D, B12, geležis ir kiti elementai dalyvauja imuninėse reakcijose – jų stokojant apsauginiai mechanizmai veikia lėčiau ir ne taip efektyviai. Ne mažiau svarbūs lėtiniai uždegiminiai procesai, kurie gali vystytis nepastebimai, bet ilgainiui sekina organizmo atsargas.

 

Būtent todėl imunitetas nėra nulemtas vien genų. Tai bendro atsparumo atspindys, kurį galima įvertinti ir stebėti. Kraujo tyrimai leidžia pamatyti tai, ko nejaučiame kasdien: ar organizmas tikrai turi užtektinai resursų apsiginti, ar jau kurį laiką gyvena ties riba.

 

Vitaminas D: daugiau nei saulės vitaminas

 

Vitaminas D Lietuvoje jau seniai laikomas vienu dažniausių tyliųjų trūkumų. Didžiąją metų dalį saulės šviesos nepakanka, netgi vasarą jos gauname gerokai mažiau, nei manome: daug laiko praleidžiame patalpose, naudojame apsauginius kremus. Be to, organizmo gebėjimas gaminti vitaminą D su amžiumi silpnėja. Tad nemažai žmonių ilgai gyvena stokodami šio vitamino, bet to neįtaria.

 

Vitamino D stygius pirmiausia smogia imuninei sistemai – organizmas tampa imlesnis infekcijoms, o sveikimas po ligų trunka ilgiau. Poveikis tuo nesibaigia. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūkumas siejamas su nuotaikos svyravimais, energijos stoka, prastesne emocine savijauta, ypač tamsiuoju metų laiku. Ilgainiui silpnėja raumenys ir kaulai, didėja kaulų retėjimo, traumų rizika, ypač vyresniame amžiuje.

 

Nors vitamino D maisto papildai tapo kone kasdienybe, be tyrimo parinkti tinkamą dozę sudėtinga. Per mažas kiekis nepadės atkurti koncentracijos, o per didelės dozės, vartojamos ilgesnį laiką, irgi žalingos. Kraujo tyrimas leidžia tiksliai įvertinti, kiek šio vitamino iš tiesų turi organizmas ir kokio palaikymo jam reikia.

 

Vitaminas B12: energijos ir nervų sistemos kuras

 

Vitaminas B12 dažnai lieka šešėlyje, nors jo reikšmė organizmui – kritinė. Jis būtinas normaliai nervų sistemos veiklai, kraujo gamybai ir energijos apykaitai. Problema ta, kad B12 trūkumas gali vystytis lėtai ir nepastebimai, o pirmieji signalai dažnai painiojami su pervargimu ar amžiumi.

 

Ypač didelė rizika patirti vitamino B12 stygių kyla vyresnio amžiaus žmonėms – su metais blogėja jo įsisavinimas iš maisto. Taip pat vegetarams ir veganams, nes pagrindiniai B12 šaltiniai yra gyvūniniai produktai. Prie rizikos grupės priskiriami ir žmonės, turintys virškinimo sutrikimų, skrandžio ar žarnyno ligų, vartojantys tam tikrus vaistus, kurie gali trikdyti minėto vitamino įsisavinimą.

 

B12 trūkumo požymiai dažnai būna klastingi: nuolatinis nuovargis, silpnumas, dėmesio ir atminties problemos, dirglumas. Kai kuriems žmonėms atsiranda dilgčiojimas rankose ar kojose, jutimo pakitimai, kurie neretai ignoruojami. Tačiau būtent šie simptomai gali signalizuoti, kad nervų sistema jau patiria žalą.

 

Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas ypač pavojingas tuo, kad gali sukelti negrįžtamų nervų sistemos pažeidimų. Net ir atstačius vitamino kiekį, dalis neurologinių simptomų gali likti visam gyvenimui. Todėl B12 lygio įvertinimas atliekant kraujo tyrimą – itin svarbi prevencinė priemonė, galinti apsaugoti nuo tyliai progresuojančių, bet rimtų pasekmių.

 

Patarimai kasdienai

 

Norėdami sustiprinti imunitetą, žmonės dažnai griebiasi maisto papildų, bet ne mažiau svarbūs kasdieniai gyvensenos pasirinkimai. Norint sustiprinti organizmo atsparumą ligoms, svarbu prisiminti:

 
  • Miegas – ne prabanga, o būtinybė. Moksliniai tyrimai rodo, kad miegant trumpiau nei 6–7 val., imuninės ląstelės reaguoja lėčiau, organizmas tampa imlesnis infekcijoms. Net viena bemiegė naktis sumažina atsparumą.
  • Judėti kasdien, bet nepersitempti. Reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas (pasivaikščiojimas, lengva mankšta) aktyvina imuninę sistemą. Tačiau pernelyg intensyvios treniruotės be poilsio gali laikinai ją susilpninti.
  • Valgyti ne supermaistą, o įvairų maistą. Imunitetui svarbūs ne pavieniai stebuklingi produktai, o kasdienė įvairovė: daržovės, vaisiai, visų grūdo dalių produktai, baltymai. Skirtingos maistinės medžiagos palaiko skirtingas imuninės sistemos grandis.
  • Rūpintis žarnynu. Didelė dalis imuninės sistemos ląstelių glūdi žarnyne. Skaidulų gausus maistas, fermentuoti produktai ir reguliarus valgymas padeda palaikyti mikrobiotą, kuri tiesiogiai veikia atsparumą ligoms.
  • Mažinti lėtinį stresą, o ne jį ištverti. Ilgalaikis stresas didina uždegiminius procesus ir silpnina imunitetą. Net trumpi kasdieniai ritualai – pasivaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, tylos minutės – turi realų fiziologinį poveikį.
  • Planuoti poilsį taip pat rimtai, kaip darbus. Organizmas atsigauna ne tada, kai lieka laiko, o tuomet, kai jam leidžiama. Reguliarus poilsis stiprina imuninę atmintį ir atsparumą.
  • Tikėtis ne stebuklų, o pastovumo. Imunitetas stiprėja ne per dieną, o per įpročius. Maži, bet nuoseklūs žingsniai veikia geriau nei trumpalaikės detoksikacijos ar kraštutiniai sprendimai.

 

Autorė Jūratė Survilė