Žodis „depresija“ šiuolaikinei visuomenei puikiai žinomas. Tačiau ar visada apėmęs liūdesys reiškia, kad žmogus serga depresija? Kokia iš tiesų yra ši liga ir kaip ją atpažinti? Į šiuos klausimus atsako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

 

depresijos

Kas yra depresija? Neretai šiuo žodžiu apibūdinamas ir apėmęs liūdesys. Kaip psichiatrai apibūdina depresiją?

 

Taip, iš dalies depresija yra liūdesys, tačiau ypatingas, kuris trunka ilgą laiką, tikrai ne vieną dieną. Be to, šį liūdesį dažniausiai lydi daug kitų požymių, pavyzdžiui, sutrikęs miegas, apetitas, savęs nuvertinimas, gyvenimo prasmės praradimas. Be to, kyla minčių apie savižudybę.

 

Kaip atpažinti šią ligą?

 

Šią ligą dažnai lydi bloga nuotaika ir dirglumas, todėl asmuo jaučia nepasitenkinimą. Taip pat dažnai verkia be akivaizdžių priežasčių. Tačiau verkimo išnykimas kartais gali būti sunkėjančios būklės požymis. Kartais depresija pasireiškia lėtu mąstymu, vangiais judesiais, retkarčiais vyrauja nerimas. Pastaruoju atveju depresija sergantys asmenys gana dažnai kreipiasi pagalbos, nes tokia būsena itin nemaloni arba net skausminga.

 

Kartais slogi nuotaika nėra pagrindinis sergančiojo depresija nusiskundimas. Tuomet ji savotiškai „nustumiama“ į šalį, ir pasireiškia kitų požymių. Depresija dažnai pasireiškia somatiniais bei vegetaciniais simptomais, kurie pacientus ir jų artimuosius klaidina, nes tuomet pagalbos ieškoma ne pas psichiatrus, o pas kitų specialybių gydytojus. Trumpai galima paminėti tokius požymius: nemalonūs pojūčiai kaklo ir pakaušio srityse, spaudimo jausmas širdies plote ir galvoje, dusinimas, galvos svaigimas bei skausmas, potencijos sumažėjimas ir kt. Esant tokiems simptomams dažnai pasireiškia „somatizuota“ (slapta) depresija. Jai užklupus paciento kelias iki psichiatro yra tikrai ilgas, nes pirmiausia aplankomi visi kiti specialistai ir dažnai atliekami visi įmanomi tyrimai.

 

Sergančiuosius depresija dažnai vargina ir gyvenimo džiaugsmo praradimas – anhedonija. Paprasti dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, tampa ne tik nemalonūs, bet ir vertinami kaip našta. Sirgdami lengvesne depresijos forma, tokie pacientai geba atlikti kasdienius darbus, rūpintis šeima ir netgi pasižymi dirbtiniu linksmumu, nors tai reikalauja ypatingos disciplinos bei stiprybės. Vėliau sutrinka ir šie gebėjimai.

 

Rečiau pastebimi, tačiau dažnai itin varginantys simptomai susiję su kognityvinėmis funkcijomis: sunkumais priimti sprendimus, pablogėjusia trumpalaike atmintimi ir dėmesio koncentracija.

 

Depresija sergančių asmenų savijauta dažniau būna geresnė vakare, o ryte jiems būna itin sunku.

 

Kokios yra depresijos formos?

 

Jų yra daug. Kai kurie depresijos formų pavadinimai susiformavo istoriškai, kiti įvairiai klasifikuojami ir skirti tam, kad skirtingų šalių specialistai bei įvairių institucijų atstovai susikalbėtų.

 

Viena pavojingiausių – ironiškoji depresija („besišypsanti depresija“). Ji dažnai susijusi su didele savižudybės rizika. Pats pavadinimas rodo, kad dažnai susiduriama ne su anksčiau minėtais simptomais, o su liūdna šypsena ir karčia ironija dėl savo būsenos.

 

Kita išskirtinai skausminga depresijos forma – anestetinė depresija. Jai būdingas ne liūdesys ar prislėgtumas, o skausmingas savo vidinės tuštumos išgyvenimas ir jausmas, kad prarasti buvę jausmai netgi artimiausiems žmonėms.

 

Depresijos požymiai gali pasireikšti asmenims, kurie patyrė skausmingų išgyvenimų. Tokia forma vadinama reaktyvine depresija. Ją patiriantis asmuo skundžiasi skausmingus išgyvenimus sukėlusia situacija, ir labai dažnai pastarajai išsisprendus, depresijos požymiai išnyksta.

 

Taip pat galima paminėti „gyvenamosios vietos pakeitimo“ depresiją. Ji dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vienišiems, kurie išvažiuoja gyventi pas vaikus netekdami visko, prie ko buvo įpratę. Tokia depresija dažnai lieka nepastebėta, nes, anot daugumos sveikų žmonių, senas žmogus gali būti liūdnas. Toks požiūris nėra teisingas, nes depresija, nepriklausomai nuo amžiaus, gali ir turi būti gydoma.

 

Kokios šios ligos priežastys?

 

 

Depresiją sukelia biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Biologiniai – tai, pavyzdžiui, paveldimumas. Tai, jog giminėje kas nors sirgo depresija, nereiškia, kad vaikai arba anūkai irgi ja sirgs. Tačiau, įvertinus kitus minėtus veiksnius, tokio susirgimo rizika yra didesnė negu tarp asmenų, kurių giminėje nėra sergančiųjų depresija. Labai svarbios įvairios organizmo būsenos, kurioms pasireiškus, pavyzdžiui, keičiasi hormonų pusiausvyra. Yra keletas depresijos pavadinimų, atsiradusių istoriškai, kurie nurodo, kada ši liga gali išsivystyti. Pavyzdžiui, klimakteriniu laikotarpiu arba po gimdymo.

 

Taip pat svarbūs ir psichologiniai veiksniai. Ilgalaikė įtampa, pervargimas, sudėtingi santykiai daro įtaką depresijos vystymuisi. Jau minėtos reaktyvinės depresijos atsiradimas susijęs su išskirtinai sunkiomis reakcijomis į psichologiškai nepakeliamą situaciją.

 

Socialiniai veiksniai taip pat gali sukelti depresiją. Tarkime, ilgalaikė bedarbystė, socialinių ryšių nutrūkimas ir pan.

 

Depresija gali susirgti ir priklausomi nuo alkoholio asmenys, ypač jei kuriam laikui tampa abstinentais. Tuomet depresiją lydi šie simptomai: padidėjęs dirglumas, emocinis nestabilumas ir verksmingumas.

 

Ar visada lengva diagnozuoti depresiją ir kaip tai padaryti?

 

Specialistai depresiją diagnozuoja remdamiesi išsamia paciento, kartais ir artimųjų, apklausa. Įvertinami ligos simptomai, persirgtos ligos, patirti stresai, ypač pastaruoju metu. Kartais galima naudoti tam tikras vertinimo skales, kurios padeda labai tiksliai nustatyti depresijos formą.

 

Sudėtingiau pastebėti savo arba artimo žmogaus depresiją. Ji dažnai prasideda lėtai ir nepastebimai. Todėl neretai žmogui atrodo, kad jis neserga. Artimieji taip pat ne visada pastebi, kad šeimos narys pamažu tampa vis tylesnis arba, atvirkščiai, dirglesnis, o išryškėjusį nuovargį, prastą miegą ar sutrikusį dėmesio sukaupimą priskiria pervargimui.

 

Kaip ši liga gydoma?

 

Kaip minėta, depresijos simptomų gausu. Tam tikri ligos požymiai kiekvienam gali pasireikšti individualiai. Tai reikia įvertinti planuojant gydymą. Įprastai depresija gydoma antidepresantais, kurie veikia smegenis ir reguliuoja mūsų nuotaiką. Šiais laikais šių vaistų pasirinkimas yra didžiulis, todėl kiekvienam sergančiajam galima parinkti tokius, kurie geriausiai tiks depresijai gydyti. Jeigu ligos simptomai nepasiduoda įprastiniam gydymui, tuomet naudojami keli antidepresantai vienu metu arba derinami su kitais vaistais.

 

Be to, depresiją mažina šviesos terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir elektrotraukulinė terapija. Šviesos terapija ypač aktuali tiems, kurie serga žiemos depresija. TMS – naudingas metodas tiems, kuriems nepadeda gydymas antidepresantais.

 

Dažnai medikamentinis gydymas derinamas su psichoterapija. Taip pasiekiama geriausių ir ilgalaikių rezultatų. Pastaruoju metu depresijai gydyti vis plačiau taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET). Ji remiasi prielaida, jog depresija visų pirma atsiranda dėl to, kad dėl išorinių arba vidinių veiksnių poveikio aktyvuojasi neigiamos paciento mintys apie aplinką ir save. KET depresijai gydyti taikoma daugiau nei 3 dešimtmečius. Šiuo metu ji itin veiksminga.

 

Tiesa, kad egzistuoja sezoninės depresijos? Jeigu taip, kaip jos pasireiškia?

 

 

Taip, tiesa. Viena labiausiai žinomų – žiemos depresija, kuri dažnai apninka trumpėjant dienoms, o praeina šioms imant ilgėti. Sergant šia depresija žmogus tampa vangus, mieguistas dieną ir dėl pakitusių mitybos įpročių neretai priauga svorio, pavyzdžiui, padidėjusio potraukio saldumynams. Tokia depresija gali būti gydoma medikamentais arba dienos šviesos lempomis.

 

Daugumai depresijos formų būdingas tam tikras sezoniškumas – pablogėjimai rudenį ir pavasarį. Dažnai tokia depresija pasireiškia ir somatiniais simptomais, pavyzdžiui, padidėjusio skrandžio rūgštingumo periodais, kurie kartais užgožia kitus simptomus ir, svarbiausia, prastą nuotaiką.

 

Depresija sergančiam žmogui sunku, tačiau nelengva ir jo artimiesiems. Kaip jie gali padėti įveikti šią ligą?

 

Kaip minėta, depresiją sukelia ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai, socialiniai veiksniai. Taigi nuo šios ligos išsivaduoti gali padėti aplinkinių palaikymas, kantrybė ir besąlygiška meilė.

 

Kita vertus, artimieji dažnai patys patiria daug neigiamų emocijų, tačiau turėtų suprasti ir nekaltinti depresija sergančio žmogaus. Jeigu kyla abejonių, galima pasitarti su specialistu arba kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą.

 

Įdomu

 

  • Depresiją gali sukelti ir teigiami dalykai, pavyzdžiui, studijų baigimas, vedybos arba darbovietės pakeitimas.
  • Maždaug vienas iš keturių amerikiečių iki 24 m. serga depresija.
  • Kasmet nuo šios ligos kenčia apie 20 mln. JAV piliečių.
  • Mokslininkų teigimu, sergantiesiems depresija kyla pavojus susirgti kaulų ligomis, pavyzdžiui, osteoporoze.
  • Manoma, kad JAV prezidentas Abrahamʼas Lincolnʼas visą gyvenimą sirgo lėtine depresija.
  • Viduramžiais psichiškai nesveiki žmonės laikyti velnio apsėstaisiais.
  • Vyresnio amžiaus žmonių smegenys pažeidžiamos labiau, todėl tikėtina, kad depresija serga dažniau.
  • Per nėštumą valgant jūrų gėrybes mažėja rizika susirgti depresija po gimdymo.
  • Ši liga neretai pasireiškia ir valgymo sutrikimų turintiems asmenims. Pavyzdžiui, sergantiesiems bulimija arba anoreksija.
  • Įrodyta, kad moterys depresija serga dvigubai dažniau negu vyrai.
  • Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 2030 m. depresija bus antra dažniausia liga.