Tyrimai rodo, kad jaunoji karta knygų skaito vis mažiau, nes jas nukonkuruoja išmanieji prietaisai. Dažnas paauglys vos prisiverčia perskaityti mokykloje rekomenduojamą literatūrą, o laisvalaikiu renkasi kompiuterinius žaidimus. Nors tai neišvengiamas šios kartos elgesys, knygų reikėtų skaityti daugiau. Vasarą tam yra laiko, o skaitymo nauda – milžiniška.

 

Dažniau skaito brandaus amžiaus žmonės ??????????

 

„Kantar“ tyrimų agentūra atliko tyrimą siekiant išsiaiškinti lietuvių skaitymo ypatumus. Paaiškėjo, kad 4 iš 10 lietuvių knygų skaitymą laiko mėgstamiausiu laisvalaikio leidimo būdu. Šis pomėgis lenkia net tokius populiarius užsiėmimus kaip sodininkystė ar daržininkystė.

 

Tiesa, knygas po darbo ar savaitgaliais labiau linkę skaityti vyresni nei 40-ies žmonės. Tyrimas taip pat parodė, kad turintys aukštąjį išsilavinimą skaito daugiau – daugiau nei pusė skaitančių asmenų įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tačiau ir tarp turinčių vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą skaitančių tikrai nemažai – daugiau nei po trečdalį.

 

Nors daugelis knygas laiko prasmingu laisvalaikio leidimu, skaitymas turi net gydomųjų galių.

 

Apie biblioterapiją

 

Knygų skaitymas – viena iš psichoterapijos formų, pradėta taikyti XX a. pradžioje. Skaitymas daro įtaką psichikai, per ją ir fizinei savijautai. Terapinis skaitymas nuo paprasto skaitymo skiriasi tuo, kad teksto turinys, pagrindinė tema, plėtojama mintis parinkta kryptingai, kad veiktų pažeistą psichinę savijautą ir padėtų ją normalizuoti. Perskaitytos mintys papildo arba užpildo mąstymo spragas, padeda (trans)formuoti jausmus ir išgyvenimus, stimuliuoja poreikius, svajones, polinkius.

 

Terapeuto parinktas tekstas turi būti nukreiptas į savijautos harmonizavimą, nebūti destruktyvus. Biblioterapijai tinka daugybė skirtingų literatūros žanrų, todėl ji sėkmingai taikoma skirtingo išsilavinimo ir skonio žmonėms.

 

Biblioterapija veikia per nusiraminimą, malonumą ir džiaugsmą, per pasitikėjimą savimi, psichinės veiklos suaktyvinimą, asmeninį tobulėjimą, asmenybės augimą.

 

Kokią naudą teikia biblioterapija?

 

Nusiraminimas. Nerimas daugiausia kyla iš nežinojimo, nesuvokimo, pasimetimo, o knygose perskaityta informacija, gautos tikslingos ir moksliškai pagrįstos žinios, vertinga informacija padeda gauti atsakymus į neraminančius klausimus. Rekomenduojama medicininė ir mokslinė, psichologinė literatūra, orientuota užklausą bei poreikį. Perskaityta informacija apie ligos simptomus, sutrikimus, moralės normas, visuomenės reiškinius nuramina, suteikia bendrumo su kitais jausmą.

 

Malonumas. Emociniai sutrikimai žmogų atskiria nuo aplinkinių, sunku patirti malonumą, kurį jaučia kiti. Knygos, kurių autoriai kalba apie savo ligas, sutrikimus ir problemas, dalijasi išgyvenimais ir sprendimo būdais, leidžia patirti malonumą per bendrumo jausmą. Jei negalime susitapatinti su aplinkiniais, artumas su knygos herojumi suteikia pasitenkinimą – esu ne vienas, esu normalus.

 

Pasitikėjimas savimi. Skaitydamas sėkmės istorijas, laiškų publikacijas, žmogus lygina save su knygos herojumi, autoriumi ir iš jo semiasi gyvenimiškos patirties bei išminties. Su įgyta patirtimi ir žiniomis didėja pasitikėjimas savimi, nes atsiranda žinojimas, kaip įveikti sunkumus, išvengti keblių situacijų, atsitiesti po nesėkmių ir kt.

 

Aktyvinamas protas. Aukšto intensyvumo kūriniai, pavyzdžiui, detektyvai, mokslinė fantastika, juodasis humoras, stimuliuoja psichiką ir emocijas. Tokie skaitiniai verčia koncentruoti dėmesį, sekti siužeto vingius, išlaisvinti vaizduotę arba tiesiog atpalaiduoja per juoką. Visa tai naudinga siekiant aštresnio, kritiško mąstymo.

 

Asmenybės augimas. Skaitant vyksta lyginamasis su knygos herojumi. Kuo skaitytojas ir herojus panašūs ir skirtingi? Kaip skaitytojas elgtųsi tokioje situacijoje, o kaip pasielgė knygos herojus? Naudinga užsirašyti patikusias ar stipriai emociškai paveikias mintis, citatas, aforizmus. Tikėtina, kad pravers ateityje.

 

Skaitymo nauda vaikams

 

Net jei skaitome ne terapiniais tikslais, knygos vis tiek veikia terapiškai – ramina, padeda pamiršti dienos rūpesčius, suteikia teigiamų emocijų, lavina ir t. t. Knygų skaitymas ypač naudingas vaikams. Bet kurio amžiaus vaikams ir paaugliams jis padeda turtinti žodyną, tai ypač svarbu mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems reikia rašyti rašinėlius, laikyti egzaminus. Knygų skaitymas lengvina gramatikos mokymąsi: skaitydami vaikai nesąmoningai įsimena, kaip rašomi sudėtingesni žodžiai, kokia taisyklinga skyryba, kokia eilės tvarka dėlioti sakino dalis ir kt. Vaikams knygos lavina vaizduotę, nes, kitaip nei televizoriaus ar kompiuterio ekrane, būtent galvoje turi gimti vietovės, herojų išvaizda, garsai ir kt.

 

Knygos gali suteikti vaikams atsakymų į neraminančius klausimus, jei nedrąsu paklausti suaugusiųjų. Jose galima rasti draugus ir mokytojus, jei tokių nėra artimoje aplinkoje. Taip pat tai pabėgimas iš kasdienybės, jeigu ji pilka ir nelaiminga. Knygos padeda atpažinti jausmus, elgesio modelius, žadina smalsumą, lavina kritinį mąstymą, emocinį intelektą.

 

Sudominti knyga

 

Pažintį su knyga verta pradėti jau pirmaisiais gyvenimo metais. Pasak vaikų raidos specialistų, kai vaikutis geba savarankiškai sėdėti, jau galima kartu vartyti knygutes. Tyrimai rodo, kad mažyliai, kuriems tėvai skaitė knygutes nuo ankstyvo amžiaus, pradeda kalbėti anksčiau, greičiau surenka platesnį žodyną. Pirmasis „skaitymas“ gali būti tiesiog objektų parodymas ir taisyklingas jų įvardijimas – čia katė, čia namas, čia kamuolys ir pan. Puikus pasirinkimas – gyvūnų ir jų garsų knygutės. Vėliau jau galima skaityti apie veiksmus, spalvas, jų kiekį ir t. t.

 

Kas vakarą su vaiku skaitomos knygos lavina vaizduotę, o jeigu vesime pirštu garsiai skaitydami, jis pats išmoks skaityti gerokai iki paruošiamosios klasės. Tai suteiks pasitikėjimo, padės išvengti sunkumų mokykloje.

 

Mokyklinukui didelę įtaką daro pirmasis mokytojas, todėl labai svarbu, kad būtų suinteresuotas skatinti domėjimąsi knygomis. Vyresniems vaikams pedagogai turėtų siūlyti ne tik programines, bet ir juos asmeniškai sudominusias ar pagal laikotarpį aktualias knygas. Deja, viena neįdomi knyga, kurią reikia perskaityti per prievartą, gali ilgam pradanginti norą skaityti, todėl šeimoje turėtų būti skaitoma įvairi literatūra, lankomasi knygynuose, bibliotekose.

 

Skaitymas keičiasi

 

Dėl itin aukštų knygų kainų vis daugiau žmonių renkasi imti jas iš bibliotekos. „Kantar“ 2020 m. atlikto Lietuvos bibliotekų tyrimo duomenimis, bibliotekose per metus apsilankoma daugiau kaip 9,3 mln. kartų. Dėl laiko stokos skaitytojai gana dažnai renkasi knygas ne skaityti, bet klausyti, tai ypač patogu, nes galima klausytis sportuojant, keliaujant, stovint spūstyse ir kt. Neretai popierinės knygos iškeičiamos ir į skaitmenines. Taip nereikia su savimi nešiotis tikros knygos, bet kokį leidinį galima atsisiųsti į išmanųjį telefoną arba planšetę.

 

Jei nuo knygų skaitymo sulaiko kainos, tačiau norisi skaityti popierinę knygą, puikus pasirinkimas yra internetinės svetainės, kur nebrangiai galima įsigyti kitų žmonių perskaitytų knygų. Jų galima rasti ir bagažinių turguose.

 

Skaitymo stovyklos

 

Vis daugiau stovyklų į savo programas stengiasi įtraukti skaitymo užsiėmimus. Taip siekiama pažadinti meilę knygoms, todėl į skaitymą žvelgiama kūrybiškai, pavyzdžiui, perskaityta ištrauka suvaidinama ar sudainuojama, perpasakojama skirtingomis nuotaikomis, vaikai patys kuria trumpas apysakas ir kt. Siekiant panaikinti skaitymo, kaip prievolės, poskonį, supažindinama su visai kitokiu skaitymu – sensoriniu, žemėlapių, Brailio rašto, Morzės abėcėlės ir t. t.

 

Verta žinoti, kad skaitymo sunkumų turintiems vaikams organizuojamos specialios skaitymo stovyklos. „Dyslexia“ centras kiekvieną vasarą kviečia vaikus į dienos stovyklas, padėsiančias atpažinti ir įveikti skaitymo sunkumus bei ateityje išvengti sunkumų mokykloje, universitete ar darbovietėje.

 

Mėgstantiems skaityti suaugusiesiems taip pat organizuojami įvairūs užsiėmimai, susiję su skaitymu – paskaitos, seminarai, kūrybiškumo dirbtuvės, savaitgaliai su knyga. Tik reikia rasti tinkamiausią variantą ir mėgautis skaitymu.

 

Įdomu

  •  Knygos patenka į internetu perkamų prekių dešimtuką.
  •  Apie trečdalis žmonių kasmet bent vieną knygą įsigyja internetu.
  •  Beveik dešimtadalis lietuvių knygas perka išskirtinai internetu.
  •  Tyrimo duomenimis, vidutinis lietuvis knygai skiria mažiau nei 17 min. per dieną.
  •  Mėgstantys knygas – vidutiniškai beveik 2 val. kasdien.
  •  Trečdalis lietuvių, rūpindamiesi emocine sveikata per karantiną, skaitė knygas.
  •  Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išsiaiškino, kad beveik kasdien 0–3 m. vaikams skaito daugiau nei pusė tėvų (53 %).
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Sertifikuota geštalto terapeutė ir trenerė, biblioterapeutė, knygų autorė Daiva Žukauskienė

 

Biblioterapiją savo praktikoje taikau dažnai, nes esu bibliofilė – tikra knygų mylėtoja. Kai jaučiu, kad klientui vienos valandos pokalbio yra mažai, kai norisi jam kažką duoti, kas būtų tinkama pagal mūsų pokalbio temą visą likusią savaitę, – knyga geriausia mano pavaduotoja. Dažnai ji tampa jungiančiu tiltu, bendra tema, apie kurią galime diskutuoti.

 

Niekada nerekomenduoju klientui knygos, kurios pati prieš tai neperskaičiau. Biblioterapijai taikau ir savo rašytus tekstus, pavyzdžiui, knygą „Skolinta iliuzija“, kurią parengėme drauge su Kamila Golod. Grupinėje terapijoje bendri skaitomi tekstai kviečia diskutuoti, ginčytis, formuoti nuomonę, požiūrį, plėsti akiratį.

 

Biblioterapija – ne vien skaitymas, bet ir rašymas, nes be parašyto žodžio negali būti skaitomo žodžio. Rekomenduojama klientui rašyti knygos reziumė, papildyti knygą savo skyriais, perpasakoti istoriją pagal save.

 

Biblioterapija gali tapti puikia alternatyva kassavaitiniam atėjimui pas psichoterapeutą. Skaitymas paveikus, kai terapeutas išeina atostogauti, suserga arba klientas negali lankyti terapijos, bet nenori jos nutraukti.

 

Kokios knygos tinka?

 

Bet kuri knyga gali tapti biblioterapine, nes ją skaito žmogus, prisiliesdamas prie jos savo patirtimi, savo pasauliu. Šalia gydomųjų knygų yra tokių, kurios traumuoja arba į paviršių ištraukia vaikystės ar kitas traumas, todėl biblioterapijoje turėtų dalyvauti specialistas – biblioterapeutas-psichoterapeutas.

 

Biblioterapiją visada verta pradėti nuo mokslinių, medicininių tekstų, o tik paskui eiti grožinės literatūros link. Grožinė literatūra nukelia į fantazijų ir idealų pasaulį, tačiau daugeliui perkeltinės prasmės sunkiai apčiuopiamos. Grožinė literatūra, ypač mokslinė fantastika, rekomenduojama intelektualiems, faktų žmonėms, mėgstantiems racionalizuoti, kad turėtų praktikos lavinant vaizduotę. Detektyvai tinkami, kai norima pagerinti atmintį, dėmesio koncentraciją, nukreipti mintis nuo kasdienybėje neišsprendžiamos problemos.

 

Filosofiniai tekstai rekomenduojami tik patyrusiems skaitytojams, kai reikia platesnės mąstymo perspektyvos, požiūrio taško. Žinoma, tekstai turi būti išanalizuoti paties terapeuto.

 

Nauda šeimoms

 

Netrukus pasirodys nauja mano knyga „Rimti pokalbiai“ tėvams apie vaikus. Ši knyga gimė iš biblioterapijos užsiėmimų šeimoms. Užsiėmimuose tėvai mokomi skaitymo, bendravimo ir sąmoningo buvimo su vaiku. Naudoju savo kurtas dviprasmes istorijas, kuriose slypi dvi prasmės: viena vaikams, kita suaugusiesiems. Mokau tėvus skaityti ir aiškinti tekstą vaikams, tam jie gauna metodinį tekstą ir paveiksliuką / iliustraciją, kurie padeda geriau suprasti tekstą ir rekomenduoja, kaip dirbti su vaikais. Ankstyvasis vaikų smegenų ugdymas, joms duodant kokybiško žodinio / intelektualaus peno, skatina smegenų neuroplastiškumą, vaikams suteikiamas vystymosi pagreitis. Antrinė nauda šeimoms – malonus laikas, bendravimas su kitomis šeimomis. Skaitymas drauge yra kokybiškas vaikų lavinimas ir nauda šeimos emocinei sveikatai.

 

Autorius Laima Samulė