Kraujo spaudimas. Kodėl svarbu ir kaip matuoti?

Kraujo spaudimas – vienas esminių bendros sveikatos rodiklių. Tiesa, dauguma apie savąjį nieko nežino iki tol, kol nepradeda kelti rūpesčių. Sveikatos specialistai pataria bent kartais kraujospūdį pasimatuoti kiekvienam, nes net esant stipriems jo nuokrypiams nuo normos ne visuomet jaučiami simptomai.

Gyvybiškai reikšmingas

Kraujospūdis parodo jėgą, kuria tekėdamas kraujas veikia kraujagyslių sieneles. Jis atskleidžia širdies ir kraujotakos sistemos funkcionavimo sklandumą. Labai svarbu, kad kraujotaka vyktų tinkamai, nes per kraują visos organų sistemos, audiniai bei ląstelės aprūpinami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Nuo kraujospūdžio priklauso širdžiai tenkantis krūvis: jeigu jis pakilęs, širdžiai reikia sunkiau dirbti, kad pumpuotų kraują, todėl padidėja infarkto, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika. Sklandi kraujotaka ne mažiau reikšminga tinkamai smegenų funkcijai – išlaiko sklandžias pažinimo funkcijas, saugo nuo demencijos ir kitų kognityvinių sutrikimų. Visuomenėje mažiau žinoma apie tai, kad kraujospūdis glaudžiai susijęs ir su inkstų būkle. Aukštas kraujo spaudimas gali pažeisti inkstų kraujagysles ir sukelti inkstų ligas arba jų nepakankamumą. Galiausiai kraujospūdis veikia bendrą savijautą, energijos lygį, nuotaiką, fizinį pajėgumą.

Tylusis žudikas

Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) dažnai vadinamas tyliuoju žudiku. Nors jis itin žalingas organizmui ir didina daugybės gyvybei pavojingų ligų riziką, paprastai nesukelia jokių pastebimų simptomų iki tol, kol nepasiekia sunkios stadijos arba nesukelia komplikacijų. Štai kodėl taip svarbu reguliariai matuotis kraujospūdį, net jeigu jaučiatės gerai ir anksčiau neturėjote su tuo susijusių problemų. Hipertenzijos simptomai dažniau pasireiškia gretutinių ligų turintiems, itin jautriems žmonėms arba kai kraujospūdis itin aukštas. Simptomai gali būti tokie:

•  Galvos skausmas, ypač pakaušyje.

•  Galvos svaigimas, ypač greitai atsistojus.

•  Neryškus arba dvigubas matymas.

•  Krūtinės skausmas, dažniausiai spaudžiančio pobūdžio.

•  Dusulys, apsunkęs kvėpavimas.

•  Nuolatinis nuovargis, silpnumas.

•  Dažnas kraujavimas iš nosies.

Visi šie simptomai nebūtinai reiškia, kad sergama hipertenzija. Tačiau su jais susidūrus rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Kaip tinkamai matuoti?

Sveikiems suaugusiesiems patariama kraujospūdį tikrinti bent kartą per metus. Tačiau jei yra papildomų hipertenzijos rizikos veiksnių, pvz., antsvoris, rūkymas, padidėjusio kraujospūdžio istorija šeimoje, tuomet jį matuotis derėtų dažniau. Jeigu jau diagnozuotas pakilęs kraujospūdis, jį būtina sekti reguliariai ir dažnai – tikslias rekomendacijas nurodys prižiūrintis gydytojas. Vieniems užtenka karto per savaitę, kitiems tai būtina daryti kasdien. Bet kokiu atveju, jau reikia namuose turėti kraujospūdžio matavimo aparatą ir mokėti kraujospūdį pasimatuoti savarankiškai.

Prieš matuojant kraujospūdį bent 15–20 min. pabūti ramiai, atsipalaiduoti. Prieš tai nevartoti kofeino turinčių produktų. Matuojant patogiai sėdėti, atremti nugarą, o kojas priglausti prie grindų. Manžetė tvirtai apvyniojama aplink žastą, tiesiai virš alkūnės, širdies lygyje. Turi būti tiesioginis sąlytis su oda, matuoti per drabužius, net jeigu audinys itin plonas, netikslinga. Kol vyksta matavimas, nekalbėti, nejudėti. Geriausia, kai kraujospūdis matuojamas visada panašiu metu, tuomet lengviau palyginti skirtingų matavimų rezultatus.

Kaip pasirinkti matuoklį?

Jeigu kraujospūdį būtina stebėti reguliariai dažnai, be jo matuoklio namuose neišsiversite. Gydytojai dažniausiai naudoja mechaninius aneroidinius kraujospūdžio matuoklius. Jie tikslūs, tačiau jų naudojimas reikalauja specifinių žinių, todėl buitiniam naudojimui pasirenkami retokai. Kur kas dažniau perkami elektroniniai automatiniai kraujospūdžio matuokliai. Juos naudoti paprasta, nereikia specifinių žinių, gaunami tikslūs rezultatai. Tokie prietaisai skirstomi į žastinius ir riešinius. Žastiniai pasižymi didžiausiu tikslumu, todėl rekomenduojami tiems, kurie turi kraujospūdžio problemų, taip pat vyresniems žmonėms. Tiesa, palyginus su kitais šios paskirties prietaisais, užima daugiausia vietos ir yra sunkiausi. Jeigu dažnai keliaujate ir prietaisą norite gabentis kartu, pravers riešinis elektroninis kraujospūdžio matuoklis – kur kas kompaktiškesnis, lengvesnis. Tiesa, tinkamesnis jauniems žmonėms, mat senstant riešų kraujagyslės siaurėja, todėl tiksliai pamatuoti kraujospūdį šioje zonoje sudėtingiau, rezultatai gali būti mažiau tikslūs. Apskritai matavimo tikslumu riešiniai matuokliai nusileidžia žastiniams. Todėl tinkamesni bendram kraujospūdžiui stebėti, o ne tiems, kurie jau turi sveikatos problemų ir pagal matavimus sprendžia, ar reikia gerti vaistus.

Autorius Jūratė Survilė