1975 m. sausio 30-ąją vengras Ernő Rubikas Vengrijos patentų biurui padavė paraišką užregistruoti išradimą, kurį dabar pasaulis atpažįsta kaip Rubiko kubą. Legendinio galvosūkio kūrėjas sakė, kad šį užburiantį daiktelį sukūrė susidomėjęs unikalia kubo konstrukcija: ieškojo būdo leisti mažiems kubeliams judėti neišardant didžiojo kubo. Taip pat šis unikalus galvosūkis turėjo pažadinti jo studentų smalsumą. Tačiau galiausiai užkariavo ne tik jaunųjų architektų, bet ir milijonų vaikų bei suaugusiųjų protus visame pasaulyje.

 

Vis tobulėjantis išradimasIstanbul,-,Turkey,-,April,23,,2018:,Rubik's,Cube,On

 

Kelerius metus po Rubiko kubo pristatymo visuomenei ir masinės gamybos pradžios milijonai žmonių negalėjo nuo jo atsitraukti. Mat daugybę laiko praleido sukiodami erzinantį prietaisą, kuris tapo visų laikų perkamiausia dėlione. Galiausiai vis daugiau smalsuolių perprato dėlionės paslaptį. Sklandė gandai, kad paaugliai įsimiklino susukioti kubą per 8 sekundes. Išradėjas profesorius E. Rubikas tai suprato kaip iššūkį sukurti sudėtingesnį prietaisą. Ir 2009 m. sukūrė „Rubiką 360“. Pagal tą pačią formulę, sukonstravo sudėtingą dėlionę su keliose erdvėse permatomomis sienelėmis judančiais plastikiniais rutuliukais. Atsiskyrėliškai gyvenantis E. Rubikas teigė: „360-asis – viena naujoviškiausių ir įdomiausių dėlionių.“ Pasak profesoriaus, norintieji sudėlioti naująjį išradimą turės pasitelkti įgūdžius, sumanumą ir logiką. E. Rubikas išrado kubą 1974 m., kitąmet šis galvosūkis patentuotas, o visuomenei pristatytas 1980-aisiais veikiai tapo fenomenu.

 

1982 m. Budapešte, apimtame kubo karštligės, surengtas pirmasis kubo dėjimo čempionatas. 1983-iaisiais apie šį fenomeną pradėjo rašyti mokslo žurnalai, o specialistai ėmė keistis patarimais, kaip greičiau sudėti kubą. Vengro išradimas tapo meno objektu. Šis daiktelis buvo piešiamas, filmuojamas, ardomas, perdarinėjamas. Po kelerių metų susižavėjimas priblėso, bet greitojo dėjimo čempionatai atnaujinti 2002 m. Tobulėjant kompiuteriams pradėta modeliuoti kubo dėliojimo būdus taikant naujas technologijas. Tad išmėginti laimę panoro vis daugiau kompiuterių inžinierių. Čempionatai buvo organizuojami Nyderlanduose, Kanadoje, JAV, Vokietijoje. Be to, rengti įvairių kategorijų ir sudėtingumo turnyrai. Šis galvosūkis net dėliotas užrištomis akimis. Galiausiai susiformavo tradicija kasmet organizuoti tokius renginius. Juose dalyvauja įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, kuriuos vienija aistra suprasti Rubiko galvosūkį.

 

Kai pavardė tampa tikriniu žodžiu

 

Liepos 13 d. 81-ąjį gimtadienį atšventęs išradėjas gimė mechanikos inžinieriaus ir poetės šeimoje. E. Rubikas tarsi sujungė geriausia, ką turi šios skirtingos profesijos. Jį nuo mažens traukė formų, spalvų įvairovė, bet ne mažiau – geometrinės figūros, griežtas skaičių pasaulis. Vaikystėje daug piešė, konstravo, braižė. Didžiausi autoritetai – garsieji italai Renesanso tapytojas Leonardo da Vinci ir dailininkas Michelangelo Buonarroti, prancūzų rašytojas ir filosofas Voltaire‘as, amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas. Nuo mažų dienų būsimasis išradėjas pasižymėjo kuklumu, net drovumu. E. Rubiko kūrybiškumas suklestėjo dar ir dėl to, kad jis buvo vienišas vaikas, bet niekada nenuobodžiavo, nes mėgo žaisti. Kuo sudėtingesni galvosūkiai, tuo labiau užvaldydavo vaizduotę. Įstojęs į universitetą pasinėrė į mokslą ir tarsi atrado naują pasaulį. O šiame naujame pasaulyje labiausiai troško pasidalinti savo aistra su kitais. Būtent tai paskatino tapti dėstytoju, nors jo asmenybės bruožai lyg ir nederėjo su stovėjimu prieš auditoriją.

 

Visgi darydamas tai, kas iš tiesų patinka ir reikšminga, pamiršdavo įgimtą drovumą. E. Rubikas visada buvo studentų mylimas profesorius, pats irgi vertino savo studentus. Tad nenuostabu, kad būtent jiems pirmiausia pristatė savąjį išradimą. Kubas turėjo padėti pirmakursiams geriau perprasti erdvę ir mechaniką – du itin svarbius dalykus architektūroje ir dizaine. E. Rubikas troško studentams padovanoti tai, ką iš universiteto gavo pats: galimybę įgyti ne tik žinių, bet ir įgūdžių pamatyti pasaulį bei jame esančius objektus kitaip. Iš pradžių jo sukurtas galvosūkis buvo pavadintas „Magijos kubu“. Tačiau greitai tokio pavadinimo atsisakė – tapo Rubiko kubu. Taip Rubiko pavardė tapo kone bendriniu žodžiu. Žurnalistų paklaustas, kaip jaučiasi, kad jo pavardė žinoma visam pasauliui, atsakė: „Ta pavardė išgarsėjo ne dėl manęs paties ar dėl to, kad būtų graži. Ją išpopuliarino mano išradimas. Kas minutę pasaulyje kas nors išrandama, bet maniškis išradimas – labai arti žmogaus, skatinantis jo smalsumą ir atradimo džiaugsmą, kurį gali kartoti vėl ir vėl.“

 

Rekordų kalvė

 

Žmonėms patinka žaisti, įveikti iššūkius. Tai universalūs dalykai, kurie peržengia kultūrinius, išsilavinimo ir visus kitus barjerus. E. Rubiko išradimas tarsi atspindi amžino chaoso ir tvarkos kovą, o šio galvosūkio sprendimas – galimybė tai kontroliuoti savo delnuose, mažoje privačioje erdvėje. Žmogiškoji prigimtis skatina kurti logišką tvarką iš chaoso. O tie išsibarstę spalvoti kvadratėliai – chaosas, kurį norisi kuo greičiau pažaboti. Rubiko kubą sudaro 26 maži kubeliai, besisukantys aplink centrinį nematomą mechanizmą, o kiekviena iš šešių kubo sienelių yra skirtingos spalvos. Pagrindinis uždavinys – kubą sudėti taip, kad kiekviena iš šešių sienų būtų vienos spalvos. Užduotis atrodo paprasta, tačiau tai toli nuo realybės. Pats E. Rubikas pripažino, kad jam prireikė mėnesio, jog išspręstų savąjį galvosūkį. Visame pasaulyje šis žaidimas pradėtas pardavinėti 1980 m. Tuo pasirūpino kompanija „Ideal Toy Corp“, kuri pasauliniu mastu paleido paveikią reklaminę kampaniją. Rubiko kubas vos per kelerius metus tapo popkultūros simboliu ir vienu perkamiausių žaislų istorijoje. Šiuo metu parduota daugiau nei 400 mln. vienetų.

 

Rubiko kubas padarė didžiulę įtaką matematikos, algoritmų ir kompiuterijos srityse, įkvėpdamas daugybę tyrimų. Nors E. Rubikas sukūrė ir kitų galvosūkių, tokių kaip „Rubik‘s Magic“ ir „Rubik‘s Snake“, Rubiko kubas neabejotinai išlieka didžiausiu ir labiausiai atpažįstamu išradimu. Nepaisant milžiniškos sėkmės, legendinio galvosūkio kūrėjas gyvena tyliai ir kukliai. Viešumoje pasirodo tik tuomet, kai organizuojami didieji Rubiko kubo dėliojimo čempionatai arba paskelbiamas naujas rekordas. Beje, Rubiko kubo dėliojimo rekordas pagerintas vos prieš kelis mėnesius. Dabar jis priklauso ne žmogui, o robotui, kuriam pavyko Rubiko kubą sudėlioti vos per 0,103 milisekundės, užsitikrinant naują Gineso rekordo rezultatą. Tai dar vienas įrodymas, kaip technologijos pralenkia žmogiškuosius gebėjimus. Palyginimui – žmogaus akių mirksnis trunka 200–300 milisekundžių, tad dar nespėjus mirktelėti, robotas išsprendė šią užduotį. Tačiau žmonių pasiekimai irgi įspūdingi. 5,69 sek. – tiek laiko tradiciniam Rubiko kubui sudėti prireikė australui Feliksui Zemdegsui.

 

Prasmingos E. Rubiko mintys

 
  • Žmogus gali turėti tik vieną tėvynę. Gimiau Budapešte, šiame nuostabiame mieste praleidau visą gyvenimą ir jame tikiuosi sulaukti mirties. Žinoma, kiek įmanoma vėliau.
  • Niekada nemėginau varžytis su tais smarkuoliais, kurie atkuria tvarką iš chaoso per stulbinamai trumpą laiko atkarpą. Mano misija buvo sukurti instrumentą, kuris skatintų azartą, kutentų vaizduotę ir lavintų erdvinį mąstymą.
  • Nesėkmė – esminė kūrybinio proceso dalis. Ji moko kuklumo, susitaikymo ir to, kaip svarbu mokytis iš savo klaidų.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė