Dar visai neseniai santykiams apibūdinti pakako kelių žodžių: „draugaujame“, „esame kartu“ arba „išsiskyrėme“. Šiandien jų nebeužtenka. Vietoj aiškių apibrėžimų atsirado visa nauja pasimatymų kalba – nuo „ghosting“ iki „situationship“, nuo subtilių užuominų socialiniuose tinkluose iki santykių be pavadinimo. Nors terminai skamba žaismingai, jie dažnai slepia visai rimtus jausmus ir ne visada paprastas patirtis.

 

Pagrindiniai terminai, kuriuos verta žinotiYoung,Man,With,Heart,And,Pretty,Woman,Blowing,Kiss,On

 

Šiuolaikiniai pasimatymai turi ne tik savo taisykles, bet ir savitą kalbą. Kad ir kaip žaismingai skambėtų šie terminai, jie padeda tiksliai įvardyti situacijas, kurias daugelis yra patyrę, bet ne visuomet mokėjo nusakyti.

 

Situationship. Tai santykiai be aiškaus apibrėžimo. Jūs bendraujate, leidžiate laiką kartu, dalijatės kasdienybe, bet taip ir neatsiranda atsakymas į paprastą klausimą – kas mes vienas kitam? Iš pradžių toks modelis atrodo patogus: mažiau spaudimo, daugiau laisvės. Tačiau ilgainiui jis tampa neapibrėžtumo zona, kurioje vienas laukia žingsnio į priekį, o kitas – vengia jį žengti.

 

Ghosting. Staigus dingimas be jokio paaiškinimo. Vakar dar planavote susitikimą, o šiandien – tyla. Telefonas tyli, žinutės lieka be atsakymo, o jūs bandote suprasti, kas nutiko. Nors ghosting dažnai pasirenkamas kaip paprastesnis kelias išvengti nemalonaus pokalbio, jis kitai pusei palieka ne tik nusivylimą, bet ir nebaigtumo jausmą – tarsi istorija nutrūko sakinio viduryje.

 

Soft launching. Santykių pristatymas viešai, bet subtiliai. Socialiniuose tinkluose atsiranda detalės: dvi kavos, kažkieno ranka, bendras vaizdas be aiškios tapatybės. Tai tarsi tylus signalas aplinkiniams – kažkas vyksta, bet dar ne iki galo oficialu. Toks būdas leidžia išlaikyti kontrolę: ir pasidalinti, ir kartu palikti erdvės atsitraukti.

 

Breadcrumbing. Pažodžiui – „mėtyti trupinius“. Žmogus retkarčiais parašo, sureaguoja į jūsų įrašus, primena apie save, bet niekada tiek, kad santykiai judėtų į priekį. Tai dėmesys mažomis dozėmis, kuris palaiko ryšį, bet nesukuria tikro artumo. Dažnai tai sukuria klaidingą viltį, kad gal dar kažkas bus.

 

Love bombing. Intensyvus, kartais net svaiginantis dėmesys pačioje pradžioje. Nuolatinės žinutės, komplimentai, greiti planai ateičiai. Atrodo, kad viskas vyksta idealiai, gal net per gerai. Problema ta, kad toks greitis dažnai nėra tvarus: stiprus startas gali greitai perdegti, o kartais slepia manipuliatyvų siekį greitai sukurti emocinę priklausomybę.

 

Naujesni sparčiai plintantys terminai

 

Nors kai kurie terminai jau spėjo tapti beveik kasdieniai, pasimatymų žodynas nuolat pildomas. Nauji apibrėžimai gimsta taip greitai, kaip keičiasi bendravimo įpročiai, ir vis tiksliau nusako tas pilkąsias zonas, kuriose šiandien dažniausiai ir vyksta santykiai.

 

Benching. Būti „ant suolo“ reiškia likti atsarginiu variantu. Su jumis bendraujama tiek, kad ryšys nenutrūktų, bet ne tiek, kad jis taptų rimtas. Dažniausiai tai išryškėja tada, kai žmogus aktyviai ieško kitų galimybių, bet nenori visiškai uždaryti durų.

 

Orbiting. Tiesioginis bendravimas nutrūksta, tačiau skaitmeninis ryšys išlieka. Jis ar ji peržiūri jūsų istorijas, kartais paspaudžia „patinka“, bet į žinutes neatsako. Tarsi žmogus būtų išėjęs, bet palikęs praviras duris – matomas, tik nepasiekiamas.

 

Zombieing. Sugrįžimas po visiško dingimo. Po kelių savaičių ar net mėnesių žmogus parašo tarsi nieko nebūtų nutikę. Jokio paaiškinimo, jokio atsiprašymo – tik bandymas atnaujinti ryšį. Dažniausiai tai sukelia daugiau sumišimo nei džiaugsmo.

 

Slow fading.Lėtas, beveik nepastebimas atsitraukimas. Žinutės tampa retesnės, atsakymai trumpesni, planai vis dažniau nepavyksta. Tai tylus būdas nutraukti ryšį, kai atviras pokalbis atrodo per sudėtingas.

 

Cushioning. „Emocinė pagalvė“ – bendravimas su kitais žmonėmis dar nenutraukus santykių. Tarsi atsarginis planas, kuris suteikia saugumo jausmą: jei dabartiniai santykiai nutrūktų, yra variantas B.

 

Ką nauja kalba sako apie šiuolaikinius santykius?

 

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tik madingi žodžiai, atsiradę socialiniuose tinkluose. Tačiau iš tiesų jie gana tiksliai atspindi tai, kaip keičiasi santykių dinamika. Pirmiausia pastebima pasirinkimų gausa. Pažinčių programėlės sukūrė iliuziją, kad visada gali būti „dar geriau“. Netgi užmezgus ryšį lieka jausmas, kad galbūt verta dar paieškoti. Tokiomis sąlygomis lengviau ne įsipareigoti, o laikyti kelis variantus atvirus: iš čia ir „benching“, ir „cushioning“.

 

Kita svarbi tendencija – nepatogių pokalbių vengimas. Užuot aiškiai pasakius „man tai nebetinka“, pasirenkamas „ghosting“ ar „slow fading“. Tai leidžia išvengti akistatos, bet atsakomybę perkelia kitam – tam, kuris lieka spėlioti, kas nutiko.

 

Ne mažiau svarbus emocinis neapibrėžtumas. „Situationship“ tipo santykiai rodo, kad vis dažniau bandoma išlaikyti artumą be aiškių ribų. Tai suteikia laisvės, bet kartu sukuria įtampą: kai taisyklės neišsakytos, kiekvienas jas interpretuoja savaip.

 

Galiausiai – socialinių tinklų įtaka. Santykiai šiandien egzistuoja ne tik tarp dviejų žmonių, bet ir viešoje erdvėje. „Soft launching“ atspindi norą dalintis, bet kontroliuoti, kiek tiksliai apie save atskleidžiame. Tai nauja dermė tarp privatumo ir matomumo.

 

Psichologinis žvilgsnis

 

Nors terminai nauji, jausmai – labai pažįstami. Neapibrėžtumas kartais įtraukia stipriau nei aiškumas. Kai ryšys nepastovus – šiandien yra dėmesio, rytoj nėra – atsiranda noras jį užsitarnauti. Būtent todėl „breadcrumbing“ ar „slow fading“ gali taip stipriai veikti emociškai.

 

„Ghosting“ palieka kitokį pėdsaką nei atviras išsiskyrimas. Kai nėra aiškios pabaigos, smegenys linkusios nuolat grįžti prie klausimo „kodėl?“. Tai gali mažinti savivertę, skatinti savęs kaltinimą, net jei priežastys visai nesusijusios su jumis.

 

„Love bombing“ veikia priešingu principu – greitai sukuria artumo iliuziją. Staigus emocinis pakilimas gali būti toks stiprus, kad vėliau sunku objektyviai vertinti situaciją.

 

Kaip nepasiklysti?

 

Nors terminų daugėja, pagrindiniai principai išlieka tie patys. Pirmiausia – verta stebėti ne žodžius, o veiksmus. Jei dėmesys nenuoseklus, o planai nuolat atidedami, tai pasako daugiau nei gražios žinutės.

 

Antra – aiškiai įsivardyti lūkesčius. Net jei kita pusė vengia apibrėžimų, svarbu žinoti, ko norite patys. Tai padeda neįstrigti ties situacijomis, kurios ilgainiui kelia daugiau streso nei džiaugsmo.

 

Trečia – nepervertinti minimalaus dėmesio. Retkarčiais pasirodantis žmogus nebūtinai reiškia realų susidomėjimą. Kartais tai tiesiog įprotis ar patogumas.

 

Ir galiausiai – nebijoti išeiti. Jei santykiai kelia daugiau klausimų nei aiškumo, tai jau signalas, kad verta sustoti ir įvertinti situaciją.

 

Galbūt šiandien santykiams turime daugiau pavadinimų nei bet kada anksčiau. Tačiau esmė išlieka ta pati: aiškumas, pagarba ir atviras pokalbis vis dar svarbesni už bet kokį terminą. Kartais vietoj bandymo suprasti, ar tai „situationship“, ar „slow fading“, pakanka paprasto klausimo – ar man gera plėtoti šį ryšį.

 

Autorė Jūratė Survilė