Prekiauti kūnu, siūlyti intymias paslaugas už pinigus, dirbti sekso industrijoje… Esama tiek daug vieno ir to paties reiškinio apibūdinimų, visgi jis pats daugelyje šalių – tarsi vieša paslaptis. Prostitucija vienu metu ir egzistuoja, ir neegzistuoja. Nors paklausa verčia plėsti šią nelegalią veiklą, nei ryžtingai su tuo kovoti, nei prostitucijos legalizuoti vis dar nesiryžtama.

 

Pirkėjus atgrasys didesnės baudos?Woman,In,Red,Sexy,Lingerie,With,Dollar,Banknotes,And,Heel

 

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo ženkliai didinti baudas prostitucijos paslaugų pirkėjams. Parlamentarė parengė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. Eur, o pakartotinis nusižengimas – nuo 1,6 tūkst. iki 3,5 tūkst. Eur. „Baudos būtų didinamos būtent paslaugos pirkėjams“, – sakė B. Vėsaitė. Jos nuomone, šiuo metu už tai numatytos 90–300 Eur siekiančios baudos atrodo niekingos ir juokingos. „Projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis, numatantis nedideles baudas prostitucijos pirkėjams, neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos“, – mano socialdemokratė B. Vėsaitė. Jos teigimu, projektu siekiama ne bausti pažeidžiamus asmenis, kurie dalyvauja prostitucijoje, bet nukreipti valstybės poveikį į tuos, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką. Pasak B. Vėsaitės, baudų už naudojimąsi prostitucijos paslaugomis didinimui pritaria ir nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 90 iki 140 Eur. Už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, numatyta 140–300 Eur siekianti bauda. Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę. Taip pat atsakomybė netaikoma tam, kuris įtrauktas į prostituciją nepilnametis, nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. Kol kas dar neaišku, ar ši pataisa bus priimta, o dar mažiau aiškumo, ar tai iš tiesų padės pagerinti esamą situaciją.

 

Pilkoji zona

 

Nesunku suprasti, kad situacija ne tik bauginanti, bet ir kurioziška. Lietuvoje prostitucija ar eskorto paslaugos yra draudžiamos ir baudžiamos, tačiau individualiosios veiklos sąrašuose galima rasti kodą, skirtą užsiimantiems būtent tokiomis veiklomis. 2025 m. sąrašą atnaujinusi Valstybės duomenų agentūra sako, kad tai tarptautinis sąrašas, todėl į jį įtrauktos ir kitose šalyse galimos veiklos. Esą pats kodas nepadaro veiklos legalia. Veiklos kodas 96.99, skirtas asmenims aptarnauti, nurodo, kad šį kodą gali rinktis ir tie, kurie užsiima astrologija, spiritizmu, vykdo socialines paslaugas, tokias kaip eskorto, teikia ar organizuoja seksualines paslaugas, su jomis susijusius renginius, vykdo prostitucijos įstaigų veiklą. Valstybės duomenų agentūros Standartų skyriaus atstovai paaiškina, kad klasifikatorius sudarytas taip, kad bet kokią veiklą, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma (ne)legaliai, būtų įmanoma identifikuoti. Buhalterių asociacijos atstovai sako, kad toks klasifikavimas, net ir nelegalių veiklų, pasitarnauja renkant mokesčius. Nesvarbu, ar pajamos įgytos (ne)legaliai, jos apmokestinamos.

 

Lietuvoje net užfiksuotas atvejis, kai iš sulaikyto sąvadautojo teisėtvarka konfiskavo apie 100 tūkst. Eur ir nuo šios sumos jam teko sumokėti mokesčius. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad gyventojų veiklas vertina tik iš mokestinės pusės, t. y. ar mokami priklausantys mokesčiai, o ne konkreti veikla. Be to, inspekcija pažymi, kad gyventojas gali užsiimti bet kokia įstatymų nedraudžiama veikla ir pats prisiima atsakomybę už jos legalumą. Beje, toje pačioje pilkojoje zonoje atsiduria ir prenumeruojamo turinio platformos „Only Fans“ kūrėjai. Nors platforma naudojama įvairiai, labiausiai išgarsėjo dėl suaugusiesiems skirto pornografinio turinio. Beje, vieša paslaptis, kad ši platforma itin dažnai naudojama siūlant prostitucijos paslaugas.

 

Prostitutės portretas

 

Tad kur yra riba tarp to, prieš ką visuomenė ir teisėsauga linkusi užmerkti akis (kol sumokami mokesčiai), bei to, kas iš tiesų užtraukia administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę? Atsakyti į šį klausimą sunku, bet visgi įmanoma. Mat, kaip ir kiekvieno įstatymo ar moralinės nuostatos atveju, viskas priklauso nuo politinės valios ir požiūrio į prostitucija užsiimančius asmenis. Jeigu prostitucija besiverčiantis pilnametis asmuo (moteris ar vyras) tokią veiklą pasirenka laisva valia, veikiausiai galima manyti, kad prekiauti kūnu – tas pats, kas atlikti atpalaiduojamąjį masažą. Juk net mokslininkai seksą prilygina sportui. Jie skaičiuoja, kiek tokia veikla sudegina kalorijų ir paaiškina, kokią naudą suteikia lytinis pasitenkinimas. Apsimetinėti, kad sueitis – vien tik meilės aktas, turbūt jau nebėra prasmės. Moralinis aspektas greičiausiai glūdi ne santykyje tarp kliento ir paslaugos tiekėjo, o kitur. Skaudi visuomenės problema – tai, kaip žmonės atsiduria šiame „versle“. Teigiantys, kad sekso paslaugas reikia legalizuoti, neva taip užtikrinant šio „verslo“ darbuotojų teises ir suteikiant galimybę mokėti mokesčius, gauti soc. draudimą, teisūs tik iš dalies. Laisvai pasirenkančių šią „profesiją“ tikrai nedaug. Merginos ir jauni vyrai į prostitucijos tinklą įtraukiami (ne)tiesioginio spaudimo būdu. Tyrimai rodo, kad lyčių nelygybė, globalizacija, skurdas ir moterų ekonominio stabilumo praradimas sudaro sąlygas, dėl kurių daugybė moterų įtraukiamos į prekybą sekso paslaugomis. Analizė taip pat atskleidžia, kad jauni asmenys, gyvenantys skurde, netekę šeimos narių, tampę benamiais ar pradėję vartoti narkotikus, tampa pažeidžiami ir lengvai įtraukiami į prostituciją. Kitas svarbus aspektas – ankstyvos fizinio ir seksualinio smurto patirtys. Sekso darbuotoja (-as) beveik visada yra auka.

 

Kas ir kodėl perka seksą?

 

Jeigu yra auka, visada atsiranda ir budelis. Šiuo atveju pirmosiose eilėse stovi pavieniai sąvadautojai ar nusikalstamos grupuotės. Būtent šie asmenys įkalina žmones prekybos seksualinėmis paslaugomis „versle“. Iš tokio „darbuotojo“ atimami dokumentai, ribojama laisvė laisvai judėti ar net pasirinkti klientus. Išprievartavimai, seksualinis ir fizinis smurtas sekso paslaugų rinkoje plačiai paplitęs. Moterys verčiamos atlikti lytinius aktus, kurie žaloja jų fizinę, seksualinę ir psichinę sveikatą. Tai ne paslaugos teikimas, o smurtas. Tik šiuo atveju smurtautojai tiek savo pačių, tiek ir dalies visuomenės akyse jaučiasi teisūs ir nenusikaltę. Mat sumokėjo pinigus. Beje, sekso paslaugų pirkėjai domina psichologus ir psichiatrus. Siekiama išsiaiškinti, kodėl vyrai (ir nedidelė dalis moterų) perka seksą. Viliamasi, kad tai sužinojus pavyktų išspręsti prostitucijos problemą per paklausos mažinimą, o ne pasiūlos užkardymą. Atlikus plataus masto tarptautinius tyrimus pavyko išsiaiškinti, kad daugelyje pasaulio šalių 16–39 % vyrų nuo 18 iki 75 m. bent kartą naudojosi prostitučių paslaugomis. Dalis klientų iš tiesų sekso paslaugas perka vien tam, kad patenkintų lytinę aistrą. Ir visai nesvarbu, ar vyras turi nuolatinę partnerę, ar vienišas. Visgi pasitaiko tokių, kuriems rimti santykiai atrodo per daug rizikingi, juos gąsdina emocinis ryšys. Seksas su prostitute bejausmis, tarsi sporto treniruotė. Deja, nemažai ir tokių vyrų, kurie prostitučių paslaugas perka, nes nekenčia moterų. Šie vyrai trokšta, kad moterys jiems paklustų, sekso metu jas žemina. Psichologų teigimu, beveik visada į „raudonųjų žibintų kvartalą“ atveja tam tikras nepasitenkinimas. Dažniausiai ieškoma ne malonumo, o fizinės ir emocinės iškrovos. Ir nė kiek nerūpi, kaip jausis tos iškrovos „sugertukas“.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė