Kelionių vaistinėlė: ką verta turėti po ranka?

Atostogos – metas, kai norisi pamiršti kasdienius rūpesčius, tačiau būtent kelionių metu organizmui tenka prisitaikyti prie daugybės pokyčių. Pasikeičia dienos ritmas, mityba, klimatas, fizinis aktyvumas, neretai tenka ilgai sėdėti automobilyje, autobuse ar lėktuve. Visa tai gali lemti įvairius sveikatos negalavimus, todėl specialistai prieš kiekvieną kelionę rekomenduoja pasirūpinti ne tik draudimu ar kelionės dokumentais, bet ir peržiūrėti vaistinėlę. Ką joje verta turėti?

Virškinimo sutrikimai – dažniausia problema

Virškinimo sutrikimai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių keliautojai kreipiasi į medikus ar ieško pagalbos vaistinėse. Atsižvelgiant į kelionės kryptį ir higienos sąlygas, vadinamasis keliautojų viduriavimas pasireiškia 30–70 % keliautojų. Ne mažiau aktuali, nors gerokai rečiau aptariama problema, yra ir vidurių užkietėjimas.

Virškinimo sistema itin jautriai reaguoja į kasdienės rutinos pokyčius. Ilgos kelionės, sumažėjęs fizinis aktyvumas, nepakankamas skysčių vartojimas, pasikeitusi mityba, laiko juostų kaita ir net sąmoningas noro tuštintis atidėjimas gali sulėtinti žarnyno veiklą bei sutrikdyti įprastą tuštinimosi ritmą. Dėl to net žmonės, kurie kasdienybėje virškinimo problemų nepatiria, atostogų metu gali susidurti su diskomfortu.

Ruošiant kelionių vaistinėlę verta pasirūpinti ne tik geriamaisiais rehidracijos tirpalais ir priemonėmis nuo viduriavimo, bet ir preparatu, kuris prireikus padėtų esant vidurių užkietėjimui. Riziką sumažinti padeda ir paprastos prevencinės priemonės: pakankamas vandens vartojimas, reguliarus judėjimas ilgesnių kelionių metu, skaidulų gausi mityba bei įprasto tuštinimosi režimo išlaikymas.

Smulkios traumos ir vabzdžių įkandimai

Aktyviai leidžiant laiką gamtoje, kalnuose ar pajūryje, visiškai išvengti smulkių traumų pavyksta retai. Nubrozdinimai, įpjovimai, pūslės po ilgesnių žygių ar vabzdžių įkandimai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau net ir nedidelės žaizdos gali tapti infekcijos vartais. Rizika dar labiau padidėja dėl karšto ir drėgno klimato poveikio, nes tokiomis sąlygomis bakterijos dauginasi greičiau, o oda dėl prakaitavimo tampa jautresnė.

Dėl šios priežasties kelionių vaistinėlėje verta turėti antiseptiką, sterilių pleistrų, tvarsčių ir nedideles žirkles. Planuojant aktyvų poilsį gamtoje, naudinga įsidėti ir pincetą – pravers šalinant rakštis ar įsisiurbusias erkes.

Ne mažiau svarbu pasirūpinti repelentu nuo vabzdžių ir antihistamininiais vaistais. Jie gali padėti sumažinti niežėjimą, paraudimą ir tinimą po vabzdžių įkandimų ar įgėlimų. Vis dėlto atsiradus dusuliui, ryškiam veido ar gerklės tinimui arba išplitusiam bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tai gali būti sunkios alerginės reakcijos požymiai.

Saulė ir karštis – pavojų kelia ne tik nudegimai

Saulėtomis dienomis didžiausią grėsmę kelia ne tik odos nudegimai. Ilgai būnant karštyje organizmas netenka daugiau skysčių ir elektrolitų, todėl didėja dehidratacijos bei šilumos išsekimo rizika. Karščiui ypač jautrūs vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščiosios ir sergantieji lėtinėmis širdies ar inkstų ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ultravioletiniai spinduliai odą veikia net debesuotomis dienomis – iki 80 % UV spinduliuotės prasiskverbia pro debesis. Be to, smėlis gali atspindėti apie 15 %, o vanduo – iki 10 % UV spindulių, todėl paplūdimyje ar prie vandens jų poveikis dar labiau sustiprėja.

Taigi kelionių vaistinėlėje verta turėti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, odą po saulės poveikio raminančią priemonę ir geriamųjų rehidracijos tirpalų. Tačiau ne mažiau svarbi ir prevencija – vengti tiesioginių saulės spindulių karščiausiomis dienos valandomis, reguliariai gerti vandenį, dėvėti galvos apdangalą ir nepamiršti pakartotinai tepti apsauginį kremą kas dvi valandas arba dažniau po maudynių ar gausaus prakaitavimo.

Judesio liga

Pykinimas keliaujant automobiliu, autobusu, laivu ar lėktuvu yra dažnas negalavimas. Tyrimai rodo, kad judesio ligos simptomus bent kartą gyvenime patiria maždaug kas trečias žmogus, o jautriausi jai yra 2–12 metų vaikai, nėščiosios ir migrena sergantys asmenys.

Judesio liga pasireiškia, kai smegenys gauna tarpusavyje nesutampančią informaciją iš regos, vidinės ausies ir kitų pusiausvyrą reguliuojančių sistemų. Dėl to gali pasireikšti pykinimas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas ar vėmimas.

Jei judesio liga kartojasi, kelionių vaistinėlėje verta turėti priemonių nuo pykinimo. Nemalonių simptomų riziką padeda sumažinti ir lengvas maistas prieš kelionę, pakankamas skysčių vartojimas, žvilgsnio nukreipimas į horizontą ir vieta transporto priemonėje, kur judesiai jaučiami silpniau, pavyzdžiui, automobilio priekyje, virš lėktuvo sparnų ar laivo vidurinėje dalyje.

Reguliariai vartojami vaistai – svarbiausia dalis

Ruošiant kelionių vaistinėlę daugiausia dėmesio skiriama priemonėms nenumatytiems atvejams, tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia jos dalis – kasdien vartojami vaistai. Tarptautinė kelionių medicinos draugija rekomenduoja jų pasiimti bent keliomis dienomis daugiau, nei planuojama kelionės trukmė. Tokia atsarga gali praversti užsitęsus skrydžiams, pasikeitus kelionės planams ar netikėtai prireikus ilgiau pasilikti užsienyje.

Reguliariai vartojamus vaistus patariama vežtis originaliose pakuotėse, o vykstant į užsienį – kartu turėti receptą ar gydytojo pažymą, ypač jei vartojami receptiniai preparatai. Taip pat verta pasirūpinti vaistais nuo skausmo ir karščiavimo, termometru bei kitomis priemonėmis, kurių gali prireikti dažniausiai pasitaikančių negalavimų atvejais.

Tinkamai sukomplektuota vaistinėlė neužima daug vietos lagamine, tačiau gali padėti išvengti streso ieškant vaistinės nepažįstamoje vietoje ir greičiau pasirūpinti savo ar artimųjų sveikata.

Autorė Jūratė Survilė