Kas Lietuvoje gina pacientų teises?

Sveikata iš tiesų – brangiausias turtas. Tad pirmiausia šiuo turtu būtina rūpintis pačiam. Tačiau ne mažiau reikšminga žinoti, kokie įstatymai bei organizacijos gali apginti mūsų teises, kai sveikatos priežiūros įstaigoje įgauname paciento statusą. Deja, 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, 56,4 % gyventojų bendrasis sveikatos raštingumas ir 49,1 % pacientų sveikatos priežiūros raštingumas yra ribotas. Net 13 % žmonių nežino, kur kreiptis, jeigu susiduria su netinkamu elgesiu ar negauna to, kas jiems priklauso.

Malpractice,Vector,Illustration.,Professional,Medical,Negligence,Flat,Tiny,Person,Concept. Pacientų nepasitenkinimas kasmet didėja

Kiekvienais metais Lietuvoje suteikiama beveik 70 mln. įvairių sveikatos priežiūros paslaugų: nuo paprasčiausių kraujo tyrimų iki sudėtingų operacijų ir ilgai trunkančios reabilitacijos. Tačiau tik 40 % lietuvių mano, kad šios paslaugos visada lengvai prieinamos. Pernai liepos 4–19 d. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė (53 %) apklaustųjų valstybinių gydymo įstaigų darbą vertina vidutiniškai. Gerai vertina 36 %, greičiau gerai – trečdalis (30 %). Kas dešimtas (10 %) apklausos dalyvis valstybinių gydymo įstaigų darbą vertina labai blogai. Gerai vertinti valstybinių gydymo įstaigų darbą dažniau linkusios vyresnės nei 50-ies moterys, užimančios vadovaujamas pareigas, specialistės, tarnautojos. Paslaugų kokybę vertinti vidutiniškai dažniau linksta vyrai iš mažesnių miestų, pensininkai, darbininkai, ūkininkai. Didelė dalis vyrų ir moterų gerai atsiliepia apie privačių gydymo įstaigų darbą – labai gerai arba greičiau gerai bendrai vertinančių sudaro 77 %. Labai gerai čia teikiamas paslaugas vertina 18–29 m. vyrai, gyvenantys didmiestyje ir gaunantys aukštesnes (daugiau nei 1600 Eur) pajamas. Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad per pastaruosius metus kas ketvirtas pacientas (41 %), pasinaudojęs valstybinių gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugomis, už kai kurias jų pats susimokėjo per įstaigos kasą. Manoma, kad būtent tai viena priežasčių, kodėl lietuviai sveikatos priežiūros paslaugas šalyje vertina kaip sunkiai prieinamas. Kita ne mažiau svarbi priežastis – fizinis paslaugų prieinamumas. Optimizuojant visą sveikatos priežiūros sektorių, dalis brangesnių ir sudėtingesnių tyrimų atliekama tik tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Į jas patekti prireikia ne tik laiko, bet ir šeimos gydytojo pagalbos. Visgi skaudžiausiai nusivilia pacientai, kurie išvis negauna reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų, jiems nebūna kompensuojami inovatyvūs (sunkioms ligoms gydyti skirti) vaistai arba susiduria su netinkamu medikų elgesiu bei klaidomis. Būtent tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas, kas gali apginti jų teises.

Teisės įtvirtintos įstatymuose

Pacientų teises užtikrina Konstitucija, Civilinis kodeksas ir sutrumpintai – Pacientų teisių įstatymas. Pati reikšmingiausia – LR Konstitucija. Tai pagrindinis Lietuvos įstatymas. Pagal Konstitucijos 53 straipsnį, valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas susirgus. Šis straipsnis užtikrina, kad esami, buvę ir būsimi pacientai gaus valstybės laiduojamą sveikatos priežiūrą, konkrečiau – medicinos pagalbą. Apie pacientų teises rašoma ir Civiliniame kodekse. Šis įstatymų sąvadas nustato, kaip turi būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Galiausiai egzistuoja sukonkretintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Jis užtikrina, kad žalą sveikatos įstaigoje patyrę pacientai būtų apginti, jiems atlyginta pagal teismo nutarimą. Tad jeigu pacientui kyla klausimas, ar jis turi teisę į medicinos pagalbą, kokiu pagrindu gali skųsti įstaigos veiklą ar konkretaus mediko elgesį bei kita, atsakymo derėtų ieškoti šiuose dokumentuose. Visgi tai tėra sveikatos priežiūros ir pacientų teisių įstatyminės bazės pagrindas. Egzistuoja visa aibė atskirų įstatymų ir Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimų, reguliuojančių visą sveikatos priežiūros sistemą. Deja, teisininkų teigimu, nutarimai ir įstatymai neretai dubliuoja vieni kitus. Štai vien mokamų sveikatos priežiūros paslaugų sistemą reguliuoja daugiau nei 30 skirtingų sveikatos apsaugos ministro įsakymų. Tad kartais nei pacientas, nei įstaigos administracija nežino, ar kompensacija žmogui (ne)priklauso. Į daugiausia painiavos keliantį sąrašą taip pat patenka tie atvejai, kai pacientui paslauga suteikiama per ilgesnį laiką, nei numatyta įstatymuose. Konfliktų tarp pacientų ir gydymo įstaigos taip pat kyla dėl to, jog skirtingose gydymo įstaigose tai pačiai ligai gydyti taikomos skirtingos gydymo metodikos. Šis sąrašas gali būti vis tęsiamas.

Kur ir kaip kreiptis nukentėjus?

Būtent dėl painoko teisinio sveikatos priežiūros reguliavimo pacientams gali prireikti profesionalių teisininkų pagalbos. Ją gali suteikti bet kuris Lietuvoje praktikuojantis advokatas. Taip pat įvairias konsultacijas ir kitokią pagalbą gali suteikti viena iš 91 pacientų interesus ginančių organizacijų šalyje. Jos specializuojasi pagal susirgimus. Svarbu žinoti, kad:

Pacientai, kurie įsitikinę, kad jų teisės buvo pažeistos, turi teisę pateikti skundą konkrečiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Tai padaryti reikia ne vėliau kaip per metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos. Skundai pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.

Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM, dėl pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimu, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie SAM, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą.

Jei apsilankius pas gydytoją paciento sveikata pablogėja arba jis miršta, pacientas arba jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) arba kiti asmenys, kuriuos pacientas išlaikydavo, turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Tai prie Sveikatos apsaugos ministerijos veikianti institucija, kurios veiklos tikslas – konstatuoti pacientų sveikatai padarytą žalą ir nustatyti kompensacijos dydį. Tai privaloma ikiteisminė institucija ginčams nagrinėti, t. y. prieš kreipiantis į teismą būtina kreiptis į Komisiją. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atlyginama ne bet kokia žala, o tik tokia, kuri nėra neišvengiama. Neišvengiama žala yra tokia žala, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų: ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos padarymo, pasekmės ar komplikacijos nebuvo galima išvengti atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; liga ar sveikatos sutrikimas atsirado dėl paciento individualių savybių; liga ar sveikatos sutrikimas atsirado dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.