Kasmet europiečiai panaudoja apie 26 kg tekstilės gaminių ir, deja, 11 kg jų išmeta. Panaudoti drabužiai gali būti eksportuojami už Europos Sąjungos ribų. Ten dalis jų surūšiuojama ir patenka į dėvėtų rūbų parduotuves. Visgi dažniausiai (net 87 %) dėvėti rūbai ir kiti tekstilės gaminiai sudeginami ar dar blogiau – atsiduria sąvartynuose. Pasaulyje perdirbama tik apie 12 % tekstilės gaminių, o į pluoštą perdirbama tik 1 % visos tekstilės. Tam, kad šie skaičiai pasikeistų, stengtis turėtų kiekvienas:

Paper,Bag,Full,Of,Used,Clothes,For,Recycling,On,The

  •  Pirkti mažiau ir dėvėti ilgiau. Skaičiuojama, kad vidutiniškai Europoje vienas drabužis dėvimas vos 7–9 kartus. Nors iš tiesų net vidutinės kokybės palaidinę, kelnes ar striukę galima apsirengti tūkstančius kartų. Mokslininkų manymu, tekstilės vartojimo didėjimui esminę reikšmę turėjo greitosios mados atsiradimas, kurį iš dalies lėmė socialinė medija ir pramonė, mados tendencijas pasiūlanti greičiau ir didesniam vartotojų skaičiui. Šiai problemai spręsti ES institucijos parengusios specialų strateginį planą iki 2050 m., kuris apima naujų drabužių nuomos verslo modelių kūrimą, produktų gamybą taip, kad būtų lengviau juos pakartotinai naudoti ir perdirbti (žiedinė mada), vartotojų raginimą pirkti mažiau, bet geresnės kokybės drabužių (lėtoji mada) ir bendrai vartotojų elgsenos nukreipimą į tvaresnius pasirinkimus.
  •  Svarbu tinkamai surūšiuoti išmetant. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais 2021 m. mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimo duomenimis, Lietuvoje tekstilė sudarė apie 7,2 % visų atliekų srauto. Jei tekstilės atliekos nukeliauja į mišrių atliekų konteinerį – perdirbti ar kitaip sutvarkyti šių atliekų beveik neįmanoma. Tokia tekstilė užteršiama kitomis atliekomis, tad ji tinka tik deginimui ar šalinimui sąvartyne.
  •  Jei tekstilės atliekos rūšiuojamos ir gyventojai jas meta į tam skirtus atliekų konteinerius, tuomet atrūšiavus tokias atliekas rūšiavimo centruose, tinkamos gali būti ir panaudojamos. Tvarkinga, dar dėvėjimui tinkanti tekstilė ir jos gaminiai gali būti naudojami pagal paskirtį, kita dalis gali būti perdirbama į įvairias šluostes ir tik likusi dalis, kuri netinkama perdirbimui, keliauja į atliekų deginimo įrenginius.
  •  Patogiausias būdas sutvarkyti tekstilės atliekas – sudėti jas į specialų konteinerį. Čia galima dėti švarius drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus. Tam, kad daiktai būtų apsaugoti, geriausia juos sudėti į maišą, užrišti ir įmesti į konteinerį. Svarbu uždaryti ir konteinerio dangtį, kad į jį nepatektų krituliai, atliekos nesudrėktų.
  •  Tekstilės atliekų, tikintis, kad kažkas jas pasiims, palikti šalia konteinerio nereikėtų. Pirmiasusia tai draudžia atliekų tvarkymo taisyklės, taip pat tikėtina, kad palikti daiktai bus išmėtyti, išpurvinti ir nebus tinkami tolimesniam jų panaudojimui ar perdirbimui.
  •  Į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius negalima mesti sauskelnių, popierinių, medinių, stiklinių, plastikinių pakuočių, stiklo duženų, maisto ir augalų liekanų, gyvūnų ekskrementų. Tokios atliekos užteršia tekstilės konteinerio turinį, sugadina drabužius, audinius bei medžiagas, jos tampa netinkamos antriniam panaudojimui. O žmonių, kurie stengiasi atliekas rūšiuoti ir teisingai tvarkyti, pastangos nueina perniek.
  •  Sukaupus didesnį kiekį tekstilės gaminių, kurie netinkami naudoti, galima pristatyti į stambių gabaritų atliekų aikšteles. Lietuvoje veikia nemažas šių aikštelių tinklas.
  •  Be to, šalia jų yra įvairių daiktų dalinimosi centrų, kuriuose ne tik galima priduoti nereikalingus, bet dar tinkamus naudoti tekstilės gaminius, buitinę techniką, baldus, bet ir nemokai pasiimti jų sau.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė