Tyrimais nustatyta, jog nors kartą gyvenime su dantų jautrumu susiduria kas antras žmogus. Staigus skausmas valgant tam tikrą maistą – rimtas signalas apsilankyti pas odontologą, keisti įpročius ir spręsti problemą.

 

Konsultuoja specialistė

Klinikos „JB odontologija“ vadovė, gydytoja odontologė Marija Buinevičiūtė 

 

Paplitęs nusiskundimasYoung,Woman,With,Sensitive,Teeth,And,Cup,Of,Hot,Coffee

 

„Tikriausiai visi yra susidūrę, kai sugelia dantis valgant ledus, citrusinius vaisius, raugintas daržoves, šokoladą ir kitus saldumynus, geriant karštą gėrimą. Dirgiklius, kurie sukelia šią problemą, galima suskirstyti į temperatūrinius (karštis ir šaltis) bei cheminius (saldumas ir rūgštumas)“, – sako gydytoja odontologė M. Buinevičiūtė. Tyrimų duomenimis, net 75 % jautrumo atvejų dantys reaguoja į kraštutinę temperatūrą, t. y. šaltį arba karštį. Pašalinus dirgiklį skausmas greitai nurimsta. „Dažniausiai su dantų jautrumu susiduria jauni žmonės. Atsiranda diskomfortas valgant. Asmuo pradeda vengti tam tikrų maisto produktų arba kramto ta puse, kuri nėra jautri. Sunku kokybiškai susmulkinti maistą ar maitintis visavertiškai, – pabrėžia gydytoja. Padidėjęs dantų jautrumas gali paskatinti rimtesnes sveikatos problemas.

 

Kai kada – normali reakcija

 

Pasak M. Buinevičiūtės, dantų jautrumas gali būti trumpalaikis, ilgalaikis ir pooperacinis. „Jautrumas po vizito pas odontologą, vadinamasis pooperacinis jautrumas, visiškai normalus. Jis pasireiškia po dantų balinimo procedūros, plombavimo, kanalų gydymo, profesionalios burnos higienos, – teigia ji. – Tuomet itin svarbu laikytis gydytojo odontologo ar burnos higienisto nurodymų, kaip elgtis po procedūros, kad jautrumas praeitų greičiau.“

 

Kai prarandami dantų audiniai

 

Ilgalaikį ir daugiau nei vieno danties jautrumą dažniausiai sukelia atsidengę danties audiniai. „Dantų išorinis sluoksnis – emalis – net 96 % sudarytas iš mineralinių medžiagų. Pats savaime jis nėra jautrus, todėl apsaugo minkštesnius danties audinius nuo išorinio poveikio, – pasakoja klinikos „JB odontologija“ vadovė. – Pažeidus emalį atsidengia apatinis danties sluoksnis – dentinas; atsitraukus dantenoms, esant dantenų recesijai, atsidengia šaknį dengiantis sluoksnis – cementas.“ Sumažėjus apsaugai nervų galūnėlės ir pulpa (danties nervas) reaguoja į išorinius dirgiklius, todėl jaučiamas skausmas. Emalis gali suplonėti dėl senėjimo arba agresyvaus valymo. „Danties audinius galima pažeisti naudojant kietą dantų šepetėlį, stipriai trinant, taip pat valant itin abrazyviomis dantų pastomis ar milteliais, balinant dantis be gydytojo odontologo priežiūros“, – vardina specialistė.

 

Rūgščių žala

 

Seilės burnos ertmėje sukuria šarminę terpę. Bet koks pH pokytis rūgštinės terpės link veikia emalį. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad dantų jautrumas dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems skrandžio ligomis, tokiomis kaip gastroezofaginis refliuksas, opaligė, taip pat bulimija. Neigiamai veikia gausus rūgščių produktų ir gazuotų vaisvandenių vartojimas, – perspėja gydytoja odontologė. – Šiems pacientams nustatome masinius pažeidimus – ir priekinės, ir galinės grupės dantų. Emalio sluoksnis būna itin suplonėjęs, vietomis iš viso sunykęs.“ M. Buinevičiūtė primena, kad dažniausia klaida padidėjus burnoje rūgštims – pulti valytis dantis. „Pirmiausia reikėtų praskalauti vandeniu, kad susireguliuotų burnos pH, palaukti bent pusvalandį ir tik tuomet imti dantų šepetėlį“, – rekomenduoja ji. Ilgalaikėje perspektyvoje būtina gydyti pagrindines ligas ar keisti mitybos įpročius.

 

Dantų griežimo padariniai

 

„Atskirai norėčiau pabrėžti dantų griežimo žalą. Žmonės, žinodami apie šią savo ydą, dažnai numoja ranka arba net nenutuokia apie jos egzistavimą, – tvirtina odontologė. – Dantų griežimas vadinamas bruksizmu. Remiantis įvairiais šaltiniais, būdingas apie 30 % populiacijos.“ Dantis pažeidžia mechaninės jėgos, kurios paspartina emalio dilimą. „Patiriant emocinę įtampą ir stresą įsitempia viso kūno raumenys, taip pat veido, galvos. Įsitempę kramtomieji raumenys gali išvystyti iki 100 kg sukandimo jėgą, kuria pacientas trina dantimis. Tokiu atveju stebime nudilusius kandamuosius kraštus bei kramtomuosius paviršius, taip pat matomas suskilinėjęs, trupantis emalis, gali būti ir giliai įskilusių dantų. Dažnai būna atsitraukusios dantenos ir atidengtos šaknys. Nenuostabu, kad tokie pacientai skundžiasi jautrumu šaltam ar rūgščiam maistui.“ Būtina kompleksinė terapija: dantenų gydymas, nudilintų dantų atstatymas, apsauginė kapa nakčiai, prireikus – kineziterapeuto konsultacija.

 
Pagrindinės dantų jautrumo priežastys:

  •  Ėduonis.
  •  Emalio demineralizacija.
  •  Netaisyklingas sąkandis ir patologinis dantų nusidėvėjimas.
  •  Dantenų ligos.
  •  Trauminiai dantų sužalojimai – nuskėlimas, lūžiai.
  •  Bruksizmas.
  •  Sisteminės ligos, pvz., virškinimo trakto, endokrininės sistemos.
  •  Hormoniniai pokyčiai (nėštumas, žindymas, menopauzė).

 

Reikalinga odontologo konsultacija

 

„Kai dantis jautrus karščiui, šalčiui ar saldumui, o gal net sukandimui ar prisilietimui, tai signalas kuo greičiau registruotis pas gydytoją odontologą. Skausmas gali būti ėduonies simptomas. Kartais prireikia gydyti net danties kanalus“, – atskleidžia M. Buinevičiūtė. Ji pabrėžia, jog pacientai, susidūrę su šia problema, daro esminę klaidą – dėl diskomforto ir skausmo kokybiškai neišsivalo dantų, todėl kaupiasi apnašos, susidaro akmenų. Situacija dar labiau komplikuojasi, pvz., dantenų recesijos vietoje išsivysto ėduonis. „Pajutus dantų jautrumą geriausia kreiptis į gydytoją odontologą apžiūrai. Kiekviena situacija individuali ir kiekvienam pacientui sudaromas būtent jam tinkamiausias gydymo planas“, – tikina specialistė. Esant poreikiui šalinamos apnašos, gydomas ėduonis, atkuriami prarasti audiniai, atliekama emalio remineralizacija ir fluoravimas. Esant netaisyklingam sąkandžiui rekomenduojamas ortodontinis gydymas. Svarbu atminti, kad vaistai nuo dantų jautrumo vartojami tik rekomendavus gydytojui odontologui.

 

Prevencijos planas

 

„Geriausia dantų jautrumo prevencija – reguliariai lankytis apžiūrai kas 6 mėn. ar kartą per metus. Pajutus simptomus nedelsti, konsultuotis su specialistu ir naudoti paskirtas priemones. Atminti, jog įsisenėjus problemai gydymas būna ilgesnis ir sudėtingesnis“, – pabrėžia M. Buinevičiūtė.

 

Bendri patarimai:

 
  •  Rinktis visavertę mitybą, kad organizmas gautų reikalingų mikroelementų ir vitaminų.
  •  Vengti vienu metu vartoti karštą ir šaltą maistą.
  •  Riboti gazuotų gėrimų vartojimą.
  •  Nevalyti dantų iš karto po valgio. Praskalauti burną vandeniu ir palaukti bent 30 min.
  •  Laikytis burnos higienos ir mokytis valyti dantis taisyklingai.
  •  Valyti dantis tik minkštais (soft) šepetėliais.
  •  Stengtis valyti dantis tik su mažo abrazyvumo (RDA) pastomis. Niekada nevalyti milteliais.
  •  Dantų pastos sudėtyje ieškoti remineralizuojančių (emalį stiprinančių ir jautrumą mažinančių) sudedamųjų dalių.
  •  Dantis balinti tik prižiūrint burnos higienistui ar gydytojui odontologui.
  •  Didinti emocinį atsparumą, mokytis valdyti stresą, atsipalaidavimo praktikų.
 

Autorius Jurgita Ramanauskienė